2022 m. birželio 26 d. 22:55

Galvojate, kad esate moralus žmogus? Nauja studija rodo, kad elgesys keičiasi priklausomai nuo konteksto

Godumas
Godumas

Norėdami elgtis moraliai teisingai, paprastai galvojame apie auksinę taisyklę: elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad jie elgtųsi su tavimi. Tačiau naujas Nyderlandų universitete atliktas tyrimas priverčia pergalvoti, kas nulemia, ar iš tiesų elgsimės moraliai.

Kas nulemia mūsų sprendimus iki šiol tebekelia karštus debatus – ar mus skatina kaltės jausmas, ar mes nenorime jaustis siaubingai, kai nuviliame kitą žmogų? O gal vadovaujamės teisingumu, proporcingumu, siekdami išvengti nesąžiningumo?

Remiantis Radboundo universiteto – Dartmuto (Dartmouth) kolegijos tyrimu apie moralinių sprendimų priėmimą ir bendradarbiavimą, pasirodo, kad asmenys ne tik remiasi kaltės ar sąžiningumo principais, tačiau dalies nuostatos kinta priklausomai nuo aplinkybių.

„Mūsų tyrimai rodo, kad kalbant apie moralinius veiksmus, žmonės ne visada vadovaujasi auksine taisykle. Nors dauguma žmonių rūpinasi vieni kitais, tačiau dalis gali įsitraukti į tai, ką mes vadiname „moraliniu oportunizmu“, kai jie vienu metu nori atrodyti moralūs, tačiau siekia maksimaliai padidinti gaunamą naudą“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius, Browno universiteto kognityvinių, lingvistinių ir psichologinių mokslų katedros mokslinis bendradarbis Jeroen van Baar.

Gauti tyrimo rezultatai neigia ankstesnes nuostatas, esą žmones motyvuoja kažkuris vienas moralinis principas, kuris išlieka pastovus. Studija paskelbta žurnale „Nature Communications“.

„Kasdien mes galime ir nepastebėti, kad mūsų moralė priklauso nuo konteksto, kadangi dažniausiai kontekstas kasdien būna tas pats. Tačiau atsiradus naujoms aplinkybėms, mes matome, kad moralinės taisyklės, kurių, manėme, kad laikomės, iš tiesų yra gana lanksčios“, – paaiškina bendaautorius, psichologijos ir smegenų mokslų docentas Luke J. Changas.

Jis įsitikinęs, kad tai turi milžiniškų pasekmių – mūsų moralinis elgesys kardinaliai gali keistis naujuose kontekstuose, pavyzdžiui, karo metu.

Kad ištirtų, kokiais moraliniais sprendimais vadovaujamės, mokslininkai sukūrė pasitikėjimu grįstą žaidimą. Šiame žaidime nagrinėta, ar tiriami asmenys vengė nelygybės, siekdami užtikrinti būsimų pasekmių „teisingumą“, ar siekė išvengti kaltės jausmo, kuomet jie norėjo nesijausti kalti, ar vis tik sprendimai buvo grįsti godumu, ar moraliniu oportunizmu – kuomet dalyviai kaitalioja „teisingumu“ ar „kaltės jausmo vengimu“ grįstus sprendimus priklausomai nuo to, kas jiems naudingiausia.

Tyrėjai taip pat sukūrė kompiuterinį moralinės strategijos modelį, kuris galėtų būti naudojamas paaiškinti, kaip žmonės elgiasi žaidime, jie ištyrė smegenų veiklos modelius, susijusius su moralinėmis strategijomis.

Mokslininkai pastebėjo, kad moralinių oportunistų smegenys lanksčiai kaitalioja dvi moralines strategijas priklausomai nuo konteksto: arba siekiant teisingumo, arba siekiant išvengti kaltės jausmo, net jei kartais abiejų strategijų rezultatas buvo toks pats elgesys.

„Mūsų rezultatai rodo, kad žmonės, priimdami sprendimus, gali vadovautis skirtingais moralės principais, o kai kurie žmonės yra daug lankstesni ir taikys skirtingus moralės principus priklausomai nuo situacijos. Tai gali paaiškinti, kodėl žmonės, kurie mums patinka, kuriuos mes gerbiame, retkarčiais daro tai, kas mums atrodo moraliai nepriimtina“, – teigia tyrėjas L. J. Changas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą LOGIN.LT turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Svarbiausios naujienos ir komentarai iš LOGIN.LT –
kiekvieną savaitę tiesiai į el. paštą!