Sektoriaus analitikų duomenimis, globali biotechnologijų rinka pernai įvertinta 793,87 mlrd. JAV dolerių, ir tikima, kad iki 2030 m. ji sieks maždaug 1,683 trln. JAV dolerių. Tokį prognozuojamą augimą lems naujų rinkos dalyvių atėjimas – didėjantis biotechnologijų ir farmacijos startuolių skaičius nulemtas augančio investuotojų dėmesio sektoriaus naujokams ne tik pažengusiose, bet ir besivystančiose šalyse. Pavyzdžiui, šiandien mažos biotechnologijų įmonės jau yra atsakingos už beveik 70 proc. naujų vaistų patvirtinimų JAV, informuoja „Forbes“.
Vis dėlto, be kintančios biotechnologijų rinkos ir jos augimo potencialo, tebesitęsia ir tokie pasauliniai iššūkiai kaip COVID-19 pandemija ir tarpvalstybinių asmens duomenų privatumo ir saugumo užtikrinimo reikalavimai, susiję su klinikinių duomenų rinkimu, naudojimu, saugojimu ir tarptautiniu jų mobilumu. Tai apsunkina vaistų kūrėjų ir klinikinių tyrimų bendrovių veiklą, daro įtaką jų finansams, greitam rezultatui, konkurencingumui ir plėtrai. Skaitmeninė sveikata, asmens duomenys, viešoji sveikatos politika, inovacijos ir naujos kartos medicinos paslaugos, medicinos ir IT sinergija, galiausiai verslo plėtra kaip esminiai sektoriaus vardikliai diskutuoti ir pagaliau šiemet gyvai įvykusiame didžiausiame tūkstančius biotechnologijų ekspertų vienijančiame renginyje „BIO International Convention“ San Diego mieste, JAV.
Pandemija atvėrė skyles
Būtent čia, kaip puikiai vardija „The San Diego Union-Tribune“, pramonės atstovai įvertino pastarųjų metų biotechnologijų sektoriaus pasiekimus ir kėlė pagrindinį klausimą – kas toliau, kai pandemija įžengė į endeminę fazę? Ar mRNR vakcinų technologija, kuria grindžiamos „Modernos“ ir „Pfizer-BioNTech“ vakcinos, gali būti pakankamai patvarios ir veiksmingos apsaugoti nuo viruso ar gydyti kitoms ligoms? Ar vyriausybės gali padėti tobulinti medžiagų tiekimo grandines, kad per kitą galimą krizę būtų išvengta respiratorių, asmeninių apsaugos priemonių ir kitos sveikatos priežiūros įrangos trūkumo, su kuriuo išsivystęs pasaulis susidūrė pandemijos pradžioje, o besivystančios šalys susiduria iki šiol?
Randallo Moreaditho, „Serina Therapeutics“ vadovo, teigimu, pastarieji dveji metai istoriškai bus vienas didžiausių įvykių medicinos istorijoje. Jį ne tik išgyvenome, viliamasi, kad iš jo ir pasimokėme. Vieningai sutariama, kad pandemija atvėrė globalias sveikatos apsaugos silpnąsias vietas – operatyviai sveikatos priežiūros sektoriaus veiklai ir rezultatui pasiekti būtinų medžiagų, vaistų, vakcinų, įrangos ir kt. priemonių prieinamumo užtikrinimas turėtų būti prioritetas ne tik krizinėse ir pokrizinio atsigavimo situacijose, bet kiekvieną dieną. To siekiant, reikalinga ilgalaikė strategija, kuri leistų suvaldyti tokius probleminius veiksnius, kaip tiekimo grandinių ir medžiagų bei įrangos tiekėjų įvairovės ir lankstumo užtikrinimas, atsargų politika ir skaidrus išteklių paskirstymas, darbo jėgos trūkumas ir griežtas teisinis sveikatos apsaugos sektoriuje veikiančių įmonių reguliavimas.
Dr. Kristinos DeBord, Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamento Vašingtone atstovės, teigimu, nors šiandien paklausa ir pasiūla rodo stabilizavimosi ženklus, norint išlaikyti pusiausvyrą, greitai reaguoti ir atlaikyti kitas sveikatos krizes, būtina toliau investuoti į vietos gamybą, užtikrinti globalios rinkos medicinos priemonių ir medžiagų tiekėjų diversifikaciją, taip pat skatinti pasaulio vyriausybių ir gyvybės mokslų lyderių bendradarbiavimą.
Kas toliau?
Be tikslo pasiruošti ateities iššūkiams ir pritaikyti per pandemiją sukauptą patirtį bei technologijas, trišalė valstybės institucijų, mokslo ir verslo sąjunga reikalinga ir kitoms į prioritetines gretas sugrįžusioms biotechnologijų ir farmacijos sektoriaus veiklos kryptims, kurios, jei bus tendencingai plėtojamos, paskatins pokyčius gyvybės mokslų ir su jais susijusių veiklos sektorių ekosistemose.
Pasak Tomo Andrejausko, Lietuvos biotechnologų asociacijos prezidento, šiandien biotechnologija kaip terminas tampa per siauras apibūdinti tam, ką šis sektorius veikia – nors biotechnologijos yra viena gyvybės mokslų šakų, ji apima ir medicinos technologijas, prietaisų gamybą, klinikinius tyrimus, yra daug įmonių, kuriose susipynusios įvairios disciplinos, pavyzdžių, todėl jau dabar būtų tikslingiau jį laikyti gyvybės mokslų sektoriumi ir į jo profilį žvelgti kur kas plačiau.
Apsaugai nuo COVID-19 sėkmingai panaudotos mRNR vakcinų technologijos pritaikymas kovai su maliarija, tam tikrų rūšių vėžiui ar diabetui gydyti, genų terapija, personalizuota medicina, organų 3D spausdinimo technologija, enzimologija, baltymų sintezė, genų redagavimas, dirbtinis intelektas ir big data, pramoninė biotechnologija ir jos sinergija su kitais veiklos sektoriais – pagrindinės pasaulinės tendencijos, kaip teigia T. Andrejauskas, į kurias šiandien nukreiptas sektoriaus dėmesys.
Jis pabrėžia, kad pastarosioms plėtoti nemažai kompetencijų yra ir Lietuvoje, o su tinkamomis investicijomis galima pasiekti globaliai reikšmingų rezultatų.
„Baltymų, kurių pagrindu kuriami vaistai, dizainas, Vilniaus Gyvybės mokslų centre su profesoriaus Virginijaus Šikšnio pagalba užgimusi CRISPR-Cas genų „žirklių“ technologija, pramoninė biotechnologija, susieta su funkcinio maisto gamyba, maisto atliekų panaudojimu žiedinėje ekonomikoje – pavertimu į aukštos vertės produktus, taip pat mėlynoji (jūrinė) biotechnologija kovojant su vandenynų užterštumu – tai potencialios veiklos dedamosios, kuriose Lietuva turi ryškų pasaulinį pranašumą“, – teigia Lietuvos biotechnologijų asociacijos prezidentas.
Ne tik lazerių šalis
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos biotechnologijų sektoriaus pajamos išaugo devynis kartus – nuo 226 mln. eurų 2010 m. iki beveik 2 mlrd. eurų 2020-aisiais. Skaičiuojama, kad pernai pasiekta beveik 2,7 mlrd. eurų apyvarta.
„Tai buvo dar vieni rekordiniai pandemijos metai, tačiau į pandemiją kaip stimulą siūlyčiau žiūrėti tik kaip į išorinį veiksnį, nes sektorius augo ir auga visą pastarąjį dešimtmetį – kiekvieną mėnesį į Biotechnologijų asociaciją įstoja 3–4 naujos įmonės, Lietuvoje vystomi biotechnologijų kompetencijos centrai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje, turime nemažai įmonių, tokių kaip kažkada buvęs „Fermentas“, kuris buvo sėkmingai integruotas į „Thermo Fisher Scientific“ globalaus tiekimo grandinę, „Biomatter Designs“, „Roquette Amilina“, „Bioenergy LT“, „CasZyme“ ir kt., sėkmės istorijų ir technologinių išskirtinumų, – kalba T. Andrejauskas. – Esame pripažinti pasauliniai lyderiai su tam tikro tipo lazeriais – tuo reikia didžiuotis, tačiau su kai kuriomis biotechnologijos kryptimis, kaip pavyzdžiui genų redagavimas, taip pat esame tarp lyderiaujančių.“
Anot pašnekovo, Lietuva turi geras prielaidas pasiekti planuojamus 5 proc. šalies BVP, tačiau tam reikia didesnio ne tik verslo, bet ir valstybės indėlio: plėtoti inkubatorius, akceleravimo programas ir svarbiausia – sistemiškai investuoti į technologijų plėtrą, jų komercializavimą: „Naujos tendencijos ir Lietuvos potencialas sektorių toliau kels į viršų. Tačiau situaciją turime vertinti realistiškai – siekiant pasaulinio proveržio, į sektorių turėtų būti investuojama 10–20 kartų daugiau nei šiandien, mažiausiai 250–300 mln. eurų. Neįmanoma pasiekti 5 proc. sektoriaus indėlio į BVP, arba 3 mlrd. eurų sukurtos pridėtinės vertės per metus, investuojant į sektorių 10 ar 20 mln. eurų kasmet. Stebuklų pasaulyje nebūna – visi pasauliniai biotechnologijų centrai, ar jie būtų JAV, ar Europoje, ar Azijoje, kūrėsi ir vystėsi pagal panašų scenarijų: valstybė reikšmingai prisidėjo investicijomis kuriant infrastruktūrą, ekosistemą ir kompetencijas. Suprantama, kad šiandienės aplinkybės perdėlioja prioritetus, tačiau reikia įsivertinti ir tai, kad biotechnologijų sektorius yra aukštos pridėtinės vertės sektorius, galintis generuoti reikšmingas pajamas valstybei ilgalaikėje perspektyvoje.“
