Tarptautinės kosminės stoties dienos suskaičiuotos – pavirs ugnies kamuoliu ir išsibarstys 6000 km plote

Dydis sulig futbolo aikštele ir sunkesnė nei 200 dramblių – Tarptautinės kosminės stoties (TKS) nuleidimas iš orbitos yra titaniškas iššūkis, rašo BBC. Tačiau 2031 m. tai pavirs įspūdingu reginiu – didžiausias žmogaus kūrinys kosmose irdamas ir liepsnodamas išsibarstys iki 6000 km ilgio plote.

Po aštuonerių metų Ramiajame vandenyne bus galima stebėti neeilinį vaizdą, kai iš dangaus į atmosferą prasiskverbs ir krisdami ims degti 400 tonų metalo. Šis siautulingas pragaras tuomet trenksis į vandenyną, išsibarstęs galbūt tūkstančių kilometrų ilgio plote. Taip baigsis vienas didžiausių žmonijos projektų – Tarptautinė kosminė stotis.

Aplink Žemę TKS sukosi nuo 1998 metų, kuomet buvo pradėta surinkinėti. Pirma įgula čia įsikūrė 2000 m. lapkritį, o iš viso TKS apsilankė daugiau nei 250 lankytojų iš 20 valstybių. Nuo tada kiekvieną parą TKS patiria 16 saulėlydžių ir saulėtekių, kadangi aplink žemę ji skrieja 27570 kilometrų per valandą greičiu.

„Kosminė stotis sulaukė didžiulės sėkmės“, – BBC patikina Europos kosmoso agentūros vadovs Josefas Aschbacheris. Mat TKS tapo papildoma erdve tarptautiniam bendradarbiavimui, ypač tarp JAV ir Rusijos.

Dabar didžioji dalis TKS įrangos jau dešimtmečių senumo, ilgainiui tai stotį gali paversti pavojinga ar netgi nekontroliuojama orbitoje. Toks likimas jau buvo ištikęs sovietinę kosminę stotį „Saliut 7“ 1985 m., kuomet griūvančią stotį gelbėjo dviejų kosmonautų įgula.

Kad tokia istorija nepasikartotų, 2031 m. TKS bus nuleista iš orbitos, ji turėtų saugiai nukristi Ramiajame vandenyne. Tai bus didžiausias žmogaus sukurto agregato kritimas į Žemę. Kovo mėnesį NASA paprašė JAV Kongreso finansavimo, kad būtų pradėtas kurti specialus kosminis vilkikas, kuris galės nustumti stotį atgal į atmosferą. NASA žmonių skrydžių į kosmosą programos vadovė Kathy Leuders skaičiuoja, kad toks vilkikas kainuos beveik milijardą dolerių.

Išsiaiškinti, kaip tiksliai nuleisti TKS, bus didelis darbas. Nors jau daug didelių dirbtinių objektų degė Žemės atmosferoje prieš nukrisdami, pvz., Rusijos kosminė stotis „Mir“ 2001 m., arba NASA kosminė stotis „Skylab“ 1979 m., tačiau TKS yra visiškai kito masto problema. Už „Mir“ ji tris kartus didesnė.

„Kai iš dangaus krenta 400 tonų, tai nėra puiku“, – sako Harvardo universiteto Smithsonian astrofizikos centro astronomas Jonathanas McDowellas.

Šiuo metu TKS sudaro 16 modulių, didžiulės saulės kolektorių plokštės, sumontuotos ant metalinių įtvirtinimų, šilumą sklaidantys radiatoriai. Pirmasis modulis – rusiškas „Zarya“. Stoties ilgis – 109 metrų – prilygsta futbolo aikštelei, tai didžiausia kada nors kosmose surinkta struktūra.

Jau kelis kartus TKS eksploatavimo laikas buvo pratęstas, tačiau sutariama, kad ją eksploatuoti po 2030 m. būtų rizikinga. Kita alternatyva būtų pakelti ją į aukštesnę orbitą – tačiau tam prireiktų dešimčių erdvėlaivių.

Kritimo procesas prasidės jau 2026 metais, kuomet TKS orbitai bus pradėta leisti žemėti natūraliai, veikiant atmosferos pasipriešinimui. Nuo 400 km virš Žemės, 2030 m. TKS pažemės iki maždaug 320 km. Tuo metu TKS lankysis paskutinė įgula, kuri greičiausiai užtikrins, kad bet kokia įranga ar vertę turintys daiktai būtų pašalinti, taip sumažinant stoties svorį, rašo BBC.

Palikus paskutinei įgulai, per kelis kitus mėnesius TKS toliau žemės iki 280 km, o tai jau laikoma nebegrįžtamu tašku, nuo kurio TKS nebebūtų įmanoma pakelti aukščiau dėl pasipriešinimo, kurį sukelia mūsų planetos tirštėjanti atmosfera. Tuomet rusiški kosminiai erdvėlaiviai „Progress“ atliks paskutinį TKS stumtelėjimą žemyn.

Tiesa, neseniai kilusios problemos su kai kuriais „Progress“ erdvėlaiviais, esama geopolitinė padėtis verčia NASA svarstyti kosminio vilkiko alternatyvą – taip NASA nori apsidrausti, jei Rusija nedalyvautų. Rusija jau yra užsiminusi, kad iš projekto gali pasitraukti dar 2025 m.

Kad ir koks erdvėlaivis būtų naudojamas, po paskutinio stumtelėjimo, ties 120 km virš Žemės, TKS pasieks tankesnę Žemės atmosferą skriedama maždaug 29 tūkst. km/h greičiu. Nuo konstrukcijos pirmiausia bus nuplėšti saulės elementai maždaug 100 km. aukštyje. Tuomet maždaug 80 km virš Žemės ir patys stoties moduliai bus atplėšti vienas nuo kito, jie visi suliepsnos tūkstančių laipsnių Celsijaus temperatūroje, tai lems jų tolesnį irimą ir lydimasi. Danguje bus girdimi keli garsiniai sprogimai.

Jei viskas vyks pagal planą, nuolaužos neturėtų kelti pavojaus žmonėms, nors ir yra nuogąstavimų dėl laivybos ar aviacijos – prireiks ribojimų.

Nuolaužos turėtų kristi į erdvėlaivių „kapinyną“ – „Point Nemo“ plotą Ramiajame vandenyne tarp Naujosios Zelandijos ir Pietų Amerikos.

TKS nuolaužų išsibarstymas bus didžiulis, tikėtina, iki 6000 kilometrų, rašo BBC.

Visas procesas, nuo saulės elementų nuplėšimo iki nuolaužų pūkštelėjimo į vandenį turėtų trukti apie 40 minučių.

Nors šou bus įspūdingas, ne visi tuo patenkinti – atsiranda siūlymų pakartotinai panaudoti kai kurias TKS konstrukcijas, įrangą, ar netgi metalus kitoms kosminėms stotims, galbūt taip būtų galima atgauti bent dalį išlaidų.Tačiau kol kas pagrindinis planas – visą stotį grąžinti ir palaidoti Ramiajame vandenyne.