G. Buivydas paaiškina, kad mes vis labiau tampame priklausomi nuo skaitmeninių technologijų: nuo jų priklauso ekonomika, mokėjimai, infrastruktūra, paslaugos, kone visas gyvenimas.
„Įsivaizduoti tokį scenarijų, kad mieste yra tamsu, nėra elektros, negalima nuvykti, išsiimti pinigų, įsipilti kuro, neveikia visa infrastruktūra – dar kažkada tai skambėjo iš fantastikos srities. Vertinant dabartinių dienų aktualijas, žiūrint į perspektyvą, kur link apskritai judame ir einame su skaitmenizacijos lygmeniu, intensyvu, toks scenarijus labai galimas“, – sako G. Buivydas.
Kibernetinis karas, anot jo, reiškia tai, kad šalis tyčia atlieka tam tikrus veiksmus, kad pakristų kitos valstybės kibernetinę infrastruktūrą, ir tam yra įvairiausių būdų, taktikų ir priemonių.
„Kibernetinis karas yra labai aiškiai apibrėžtas: tai aibė atakų, priemonių visuma, apibrėžta laike, ir turi labai aiškų tikslą. O tikslas dažniausiai būna susijęs su smurtu, jėga, nužudymais, fiziniu sutrikdymu“, – pasakoja G. Buivydas.
