Pagrindines žmogaus teises, tarp kurių ir privatumo apsauga, užtikrinti stengiasi įvairios valstybės ir organizacijos, tačiau reglamentai netikėtai ėmė sėti nelygybę.
Kaip tai nustatė mokslininkai ir kodėl pažeidžiami lygybės principai?
Lygioms teisėms į privatumą trukdo reglamentų skirtumai
Kiekvienas savaip rūpinamės savo privatumu. Vieni nesidalina jokiomis nuotraukomis ir socialinius tinklus naudoja tik tam, kad susisiektų su artimaisiais, o kiti pasakoja apie savo gyvenimą ir renka tūkstančius gerbėjų. Nepaisant to, informacija, kurią net ir nežinodami suteikiame įvairiems šaltiniams, yra apdorojama skirtingai.
Be asmeninių pastangų, kurias taikome kiekvienas, turime ir valstybinius reglamentus, kurie prisideda prie kibernetinio saugumo. Šalys taiko tokius būdus kaip kriptografija, kuria prieigos kontrolės strategijas ir naudojasi įvairiomis tinklo apsaugos priemonėmis tam, kad užtikrintų sklandų ir skaidrų įvairių technologijų naudojimą.
Deja, bet paaiškėjo, kad šie metodai visame pasaulyje yra taikomi skirtingai.
Kanberos universiteto mokslininkai atliko tyrimą ir nagrinėjo veiksnius, kurie internetinėje erdvėje gali sukelti nelygybę. Jie netrukus pastebėjo keletą sociologinių ir demografinių skirtumų, kurie prisideda prie nelygybės skatinimo.
Mokslininkai išskyrė būtent geografinę padėtį ir jos įtaką saugumui internete. Įsivaizduokime, kad keliaujame po pasaulį. Pasirodo, kad kelionės metu galima tai įgyti, tai vėl prarasti dalį savo teisių. Tai suteikia pagrindą sunerimti – ar pažeidimai internete turės atsaką?
Jau minėjome, kad valstybės ėmėsi įvairių iniciatyvų, kurios leistų teisininkams ir politikams sukurti sistemas, kuriomis siekiama apsaugoti žmonių privatumą internete. Tarp jų yra Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), taikomas Europos Sąjungos valstybėse.
