Tai, kas įprastai atrodo kaip pokštas, informacinio karo metu įgyja visiškai naują prasmę. Pavyzdžiui, galimybė sukurti vaizdo įrašą, kuriame Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalba Rusijai naudingus dalykus. Informacijai žaibiškai plintant socialiniuose tinkluose, gali praeiti ne viena valanda, kol ji bus paneigta, o žala jau bus padaryta.
Kaip suprasti, kada rodomi vaizdai tikri, o kada – sugeneruoti pasitelkiant DI ar kitas priemones? Šiame straipsnyje – keletas patarimų, kaip atpažinti melagingus vaizdo įrašus.
Kaip kuriami „deepfake“ vaizdo įrašai?
Įprasti „deepfake“ vaizdo įrašo sukūrimo žingsniai yra tokie:
Pirmas – analizuoti taikinį. Tam, kad būtų galima sukurti įtikinančią kopiją, kompiuteris turi pamatyti tūkstančius asmens nuotraukų arba daugybę valandų vaizdo įrašų, kurie dažniausiai imami tiesiai iš interneto. Dėl to santykinai lengva sukurti „deepfake“ Barack‘ą Obamą, tačiau gerokai sunkiau sukurti netikrą Aurimą Abišalą.
Antras – sukurti tinkamą foną. Šiame žingsnyje egzistuoja keletas galimybių. Viena iš jų – samdyti aktorių, kurio kūno sudėjimas, odos spalva, judėjimo manieros būtų kuo panašesnės į taikinio. Kitas variantas – panaudoti jau egzistuojantį vaizdo įrašą, pavyzdžiui, iškarpą iš seniau duoto interviu.
Trečias – uždėti „deepfake“ kaukę (angl. mask) ant seno įrašo arba nufilmuoto aktoriaus. DI pritaikys ją prie kūno judesių, tad naujasis veidas judės kaip tikras, o lūpos sinchronizuosis su norimu tekstu.
Ketvirtas – defektų šalinimas. Galutinis vaizdo įrašas apdirbamas su vaizdo redagavimo programine įranga, kad būtų pašalinti defektai – netolygus apšvietimas, odos spalvos skirtumai, skirtingų veidų susikirtimo vieta ir pan.