Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimas – vienas iš didžiausių šių laikų iššūkių. Europos Komisijos parengtame „Žaliajame kurse“ iki 2030 m. išmetamų ŠESD kiekį norima sumažinti iki 50–55 %, o iki 2050-ųjų – jį padaryti lygiu nuliui.
Tuo tikslu visoje ES, taip pat Islandijoje, Norvegijoje ir Lichtenšteine, pramonės įmonės dalyvauja apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS). Tai – viena iš pagrindinių ES klimato kaitos švelninimo politikų ir pirmoji pasaulyje anglies dioksido rinka, kuria siekiama sukurti efektyvų išmetamo teršalų kiekio mažinimo mechanizmą. Joje privalomai dalyvaujančios aplinką teršiančios pramonės įmonės visam savo išmetamam anglies dioksido kiekiui turi gauti apyvartinius taršos leidimus (ATL). Sistema šiuo metu apima daugiau nei 11 tūkst. ŠESD išmetančių įrenginių.
Nemokamai išduodamų ATL iki 2030 m. neliks
Dalis leidimų jas naudojančioms įmonėms paskirstoma nemokamai. Jais siekiama sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką. Likusiam anglies dioksido kiekiui, siekiant padengti žalos aplinkai prevencijos, mažinimo ar ištaisymo išlaidas, teršėjai ATL perka aukciono būdu. Tai sudaro apie 60 % visų galimų leidimų. Anglies dioksido kaina yra laipsniška paskata mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Aplinkos ministerijos duomenimis, 2013-2020 m. ES ATL prekybos sistemoje dalyvavo apie 90 Lietuvos įmonių, o 2021-2025 m. laikotarpiui pagal veiklos apimtis ir EK patvirtintas kvotas nemokamus leidimus planuojama paskirstyti 66 įmonėms. Jie išduodami atsižvelgiant į naudojamų įrenginių išmetamųjų teršalų lygį kiekviename sektoriuje atspindinčių lyginamųjų rodiklius.
Kiekvienam įrenginiui išduodamų leidimų skaičius kasmet tolygiai mažėja. Šiuo metu kaip tik prasidėjęs 4-asis pereinamojo laikotarpio etapas, kuris truks iki pat 2030 m., kai nemokamai skiriamų ATL iš viso nebeliks.
Investuoti į tvarias technologijas ATLPS dalyvius skatins nauja priemone
Dėl palaipsniui mažėjančio nemokamų apyvartinių taršos leidimų kiekio, įmonės turi investuoti į technologijas, padedančias optimizuoti energijos suvartojimą pramoniniuose procesuose, bei atsinaujinančius energijos šaltinius. Tokios investicijos padės mažinti į atmosferą išmetamą ŠESD kiekį tuo pačiu išlaikant įmonių konkurencingumą rinkoje. Nauja priemone tikimasi padidinti ir apdirbamosios pramonės sektoriaus įmonių gamybos sistemų modernizavimą. Ji bus finansuojama iš ES Modernizavimo fondo (MF), kurį sudaro lėšos, gaunamos iš ES ATL prekybos. Iš viso Modernizavimo fonde Lietuvai šiemet numatyti 200 mln. eurų, iš jų minėtai priemonei bus skirtas net penktadalis – t.y. 40 mln. eurų.
Be Lietuvos, MF lėšomis gali naudotis dar devynios ES valstybės narės, kurioms reikia paramos klimato kaitai mažinti skirtoms investicijoms, kad galėtų sparčiau pereiti prie neutralios klimatui ekonomikos. Tai Lenkija, Latvija, Estija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Slovakija, Kroatija ir Bulgarija.
Kad naujoji priemonė turėtų didžiausią įmanomą poveikį, investicines schemas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai rengti padeda Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas „Smart InoTech pramonei“. Kartu su Lietuvos inovacijų centru (LIC) MITA ekspertai šiuo metu konsultuojasi su ATLPS sistemoje dalyvaujančiomis apdirbamosios pramonės įmonėmis ir identifikuoja jų poreikius investicijoms į energijos taupymo bei atsinaujinančios energijos sprendimus. Į konsultacijas aktyviai įsitraukė AB „Orlen Lietuva“, AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, UAB „Kauno stiklas“, AB „Panevėžio stiklas“, AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ bei AB „Grigeo“.
Planuojama, kad priemonė bus paskelbta š. m. II-IV ketvirtį, kai Lietuvos paraišką patvirtins Europos investicijų bankas (EIB).
Aktualus kvietimas finansavimui iš Inovacijų fondo
Laukdamos naujos priemonės, į ATLPS patenkančios įmonės, viešosios įstaigos ir tarptautinės organizacijos gali gauti finansavimą iš Inovacijų fondo. Jis skiriamas projektams, kurių vertė didesnė nei 7,5 mln. eurų. Bendras šio Europos Komisijos kvietimo biudžetas siekia 1,5 milijardo eurų. Be to, šis finansavimas gali būti jungiamas su kitų fondų, pavyzdžiui, Modernizavimo fondo, parama. Taip galima gauti didesnę nei 60 proc. projekto vertės finansinę paramą.
Projektais turi būti pristatomos inovacijos, naudojančios atsinaujinančių išteklių energiją, pritaikomos daug energijos sunaudojančioje (pavyzdžiui, cemento, trąšų, plieno gamybos ir pan.) pramonėje arba kaupiančios energiją. Finansuojamos veiklos turi skatinti mažai taršias inovacijas ir procesus sektoriuose, kurie patenka į ATLPS.
Paraiškos vertinamos atsižvelgiant į technologijos naujoviškumą ar esamos modifikavimo lygį, įgyvendinimo ir verslo plano, finansinio modelio paruošimo lygį, kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis sumažės įdiegus technologiją, jos atkartojimo galimybes kitose ES šalyse ir sektoriuose, kaštų efektyvumą. Paraiškų paramai laukiama iki 2022 m. kovo 3 d.
MITA taip pat primena, kad jei siekiate transformuotis į įmonę, kuriančią aukštąsias ir vidutines technologijas, įsivertinti savo inovacinį potencialą ir suformuoti inovacijų kūrimo strategiją bei rasti tinkamas finansavimo programas jums padės projekto „Smart InoTech pramonei“ ekspertai.
