Robotai ir dirbtinis intelektas (DI) jau prasismelkė į mūsų kasdienybę. Kartais tai matome akivaizdžiai – pavyzdžiui, kalbėdami su virtualiomis asistentėmis „Siri“ ar „Alexa“. O rašydami užklausą į „Google“ ar naudodamiesi automobilio navigacija net nepastebime, kad mūsų sprendimus už mus jau atlieka kompiuteriai.
Jais pasitikėti lengva ne tik dėl to, kad jie retai klysta, bet ir dėl to, jog DI jau sugeba suprantamai su mumis bendrauti. Tačiau pašnekesiai su robotais atneša ne tik naudą. Skaitmeninis efektyvumas ir greitis turi kainą – tam, kad geriau kalbėtume su robotais, pradedame atsisakyti dalykų, kurie yra žmogiški.
Nykstanti empatija
Pasaulį prieš keletą metų apskriejo istorija apie May Ashworth – į svečius užsukęs jos anūkas pamatė, kad May su „Google“ paieška bendrauja kaip su žmogumi, nepamiršdama prie savo užklausos pridėti „prašau“ ir „ačiū“. Mandagus elgesys šiuo atveju pasirodė pakankamai keistas, kad atkreiptų ne tik artimųjų, bet ir naujienų portalų dėmesį.
