2022 m. kovo 8 d. 10:23

Pramonė 4.0 Lietuvoje: su kokiais sunkumais susiduriame?

Ne paslaptis, jog pastaraisiais metais „Pramonė 4.0“ tapo vienu populiariausių terminų technologijų sektoriuje. Didelė dalis verslų šį konceptą vis dar bando pritaikyti savo veikloje. O tuo tarpu valdžios institucijos, siekdamos didinti Lietuvos pramonės konkurencingumą ir gerinti procesų kokybę, rengia „Pramonė 4.0“ strateginius planus, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Dėl šios priežasties Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto bei ERA Chair projekto „Pramonės 4.0 poveikis valdymo praktikai ir ekonomikai“ („In4Act“) organizuotos diskusijos metu projekto vadovas prof. dr. Panagiotis Damaskopoulos ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Pramonė 4.0 politikos patarėjas Kęstutis Sabaliauskas atskleidė, kas yra daroma, kad Lietuva taptų Pramonės 4.0 lydere.

Lietuva – skaitmenizacijos reitingo viduryje

Kalbėdamas apie ketvirtąją pramonės revoliuciją Lietuvoje, K. Sabaliauskas pastebi, jog jos vertinimas priklauso nuo požiūrio taško. Anot specialisto, Lietuvą galima laikyti šios krypties čempione, lyginant su kaimyninėmis šalimis, tačiau pagal Europos Komisijos iniciatyvos indeksą DESI (angl. Digital Economy and Society Index) Lietuva 2021 metais užėmė 14-ąją vietą tarp 27 Europos Sąjungos šalių.

„Pagal šį indeksą Lietuva yra pačiame skaitmenizacijos reitingo viduryje. Tiesa, pažvelgę į reitingą įdėmiau pastebėsime, kad turime išties puikų ryšio pasiekiamumą ir gebame puikiai integruoti skaitmenines technologijas versle. Deja, tačiau skaitmeniniai visuomenės įgūdžiai Lietuvoje vis dar yra gana menki. Taip pat susiduriame su dideliu informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų trūkumu. Visgi, nepaisant esamų trūkumų, pastaraisiais metais buvo aktyviai keliamas įmonių technologinių žinių lygis, rengiami projektai, padedantys skatinti įmonių tinklaveiką, klasterių augimą ir skaitmeninių inovacijų centrų plėtrą“, – pasakoja „Pramonė 4.0“ politikos skyriaus patarėjas.

K. Sabaliauskas atkreipia dėmesį, kad vienas didžiausių sunkumų, su kuriuo susiduria Lietuvos pramonė, yra Europos Sąjungos strateginių tikslų įgyvendinimas. Jis pažymi, kad šie tikslai paprastai siejasi su žiedine ekonomika, tvarios pramonės politika.

„Prieš kelis metus šie konceptai nebuvo patrauklūs nei įmonėms, nei investuotojams. Dėl šios priežasties buvo pradėti rengti strateginiai planai, kurie, tikimės, padės gerinti situaciją. Vienas jų – Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos kelrodis. Šiame projekte buvo išskirtos pramonės transformacijos sritys, nurodančios, kaip ekonomikos augimą atsieti nuo gausaus išteklių naudojimo. Kituose projektuose taip pat buvo iškelti svarbūs tikslai – didinti ekonomikos našumą, pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, sukurti efektyviai veikiančią antrinių žaliavų rinką. Taigi, mūsų ateities vizija yra pramonę paversti tvaresne, diegiant skaitmenines inovacijas“, – teigia „Pramonė 4.0“ politikos skyriaus patarėjas.

Nauji „Pramonė 4.0“ skatinimo projektai

Kalbėdamas apie svarbiausias kompetencijas, kurios reikalingos pereinant prie „Pramonė 4.0“ iniciatyvų, K. Sabaliauskas pastebi tendenciją kritikuoti švietimo sistemą. Ekspertas pažymi, jog švietimo sistemą lengva kritikuoti tiems, kurie yra už jos ribų.

„Švietimo sistemą Lietuvoje laikyčiau tradicine. Tuo tarpu „Pramonė 4.0“ kelia galybę iššūkių ir yra ypatingai greitai kintanti. Kalbant vaizdingiau, galima būtų sakyti, kad švietimo sistema moko šokti valsą, kai realiame gyvenime reikia šokti breiką. Manau, kad profesinis orientavimas turėtų prasidėti kuo anksčiau, o mokymasis privalo trukti visą gyvenimą“, – teigia K. Sabaliauskas.

„Pramonė 4.0“ politikos skyriaus vyresnysis specialistas tiki, kad svarbų vaidmenį pereinant prie ketvirtosios pramonės revoliucijos privalo atlikti valstybės institucijos, nes būtent jos yra atsakingos už finansinės paramos skirstymą. Tiesa, K. Sabaliauskas pabrėžia, jog norėdamos suteikti efektyvią paramą, institucijos, visų pirma, privalo susiformuoti kokybiškas politinių sprendimų gaires.

„Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijoje esame sukūrę nacionalinę pramonės skaitmeninimo platformą „Pramonė 4.0“. Ją sudaro šešios teminės darbo grupės, koordinacinė grupė ir Pramonės konkurencingumo komisija, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras. Įsteigta platforma veikia piramidės principu – įvairių sričių ekspertus jungiančios darbo grupės generuoja idėjas ir teikia pasiūlymus koordinavimo grupei. Pastaroji atsižvelgdama į darbo grupių rekomendacijas rengia motyvuotus pasiūlymus Pramonės konkurencingumo komisijai“, – pasakoja K. Sabaliauskas.

Galiausiai, K. Sabaliauskas išskiria dar vieną papildomą veiklą pramonės skaitmeninimui skatinti. Tai platforma – „Industry 4.0 LAB“. Specialistas atkreipia dėmesį, kad šis projektas taip pat siejasi su žiedine ekonomika ir aplinkai draugiškesne pramone.

„Šio projekto rezultatas – dvi arba trys virtualios modeliavimo laboratorijos, kuriose verslai turės galimybę praktiškai išbandyti žiedinės ekonomikos sprendimus. Projekto veiklos bus organizuojamos Europos skaitmeninių inovacijų centruose (ESIC). Na, o galiausiai galime pasidžiaugti, jog šis projektas buvo sėkmingai įrauktas į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių planą“, – teigia „Pramonė 4.0“ politikos skyriaus patarėjas.

Diskusija parengta įgyvendinant Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkų projektą „In4Act“, finansuojamą Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020″.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą LOGIN.LT turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Svarbiausios naujienos ir komentarai iš LOGIN.LT –
kiekvieną savaitę tiesiai į el. paštą!