Jau dabar pasaulio vandenyse zuja šimtai nedidelių autonominių povandeninių laivų, kurie nepailsdami skenuoja dugno reljefą, filmuoja ir fotografuoja, padeda išminuoti senus sprogmenis ar net gabena krovinius.

Pastaruoju metu jų poreikis – itin išaugęs, tad vis daugiau startuolių merkia pirštus į vandenį. Tikimasi, kad ši povandeninė armija itin pasitarnaus kovojant su globalia klimato kaita.

Kaip susijęs ištirtas vandenynas ir klimato kaita?

Modernūs Žemės žemėlapiai pasirodė XIX amžiuje. 2020 metais sukurtas pilnas Mėnulio paviršiaus žemėlapis. Tuo tarpu mus supantys vandenynai iki šiol išlieka paslaptimi. Skaičiuojama, kad šiandien atrasta tik apie 9 proc. vandenynų gyvūnijos ir turime tikslius duomenis apie maždaug 20 proc. vandenynų ir jūros dugno.

Tikimasi, kad ištirtas jūrų dugnas taps svarbiu atsakymu sprendžiant klimato kaitos galvosūkį. Vandenynuose esančios šilto ir šalto vandens srovės (pvz. Golfo ar Aliaskos) yra itin svarbios pasaulyje paskirstant šilumą. Jei ne šiltosios srovės, Didžiojoje Britanijoje vidutinė oro temperatūra būtų iki 5 laipsnių žemesnė.

Turint tikslų vandenynų dugno žemėlapį, mokslininkams būtų lengviau suvokti, kaip juda šios srovės ir kaip jos daro įtaką viena kitai, taip įgyjant gerokai tikslesnius duomenis, kurie pasitarnaus rengiant tikslesnes trumpalaikes orų ir ilgalaikes klimato kaitos prognozes.