2022 m. liepos 29 d. 17:41

Mokslininkai atgaivina mirusius vorus: negyvus kūnus išnaudoja tarsi robotus

Eksperimentas su negyvais vorais
Eksperimentas su negyvais vorais
© Stopkadras

Rice universiteto mokslininkai tvirtina, kad negyvi vorai, gali pakeisti dalį dabartinių robotinių sistemų. Tereikia į gyvūnų mirusius kūnus sušvirkšti oro, kuris sutrauktų negyvų vorų raumenis ir taip priverstų pagriebti tai, kas yra priešakyje. Nors gali kilti klausimų, kiek tai humaniška, mokslininkai patikina, kad praktinis inovacijos panaudojimas – didžiulis.

Mokslininkai naują tyrimo sritį pavadino „nekrobotika“ ir teigia, kad šiuo būdu būtų galima sukurti pigias ir efektyvias alternatyvas dabartinėms robotų sistemoms.

Taip pat kaip ir žmonės, kurių galunės juda dėl esančių raumenų, vorų kojose yra vienas lenkiamasis raumuo, kuris padeda traukti koją į vidų, o kai vorai nori ją atpalaiduoti, pasitelkia kūne gaminamą skystį. Dėl to, kai voras miršta (ir nebegamina šio skysčio), jo kojos visam laikui susitraukia.

Pamačius šį procesą, kai mirusių vorų kojos susigūžia į kūną, Rice universiteto mechanikos inžinerijos docentui Danieliui Prestonui ir magistrantei Faye Yap šovė idėja – pabandyti manipuliuoti vorų hidraulinius procesus ir raumenų susitraukimus įšvirkščiant į jų kūnus oro.

Danielis Prestonas ir Faye Yap
Danielis Prestonas ir Faye Yap
© Brandon Martin/Rice University

„Vorai turi lanksčius raumenis. Jie gali sutraukti kojas, tačiau neturi raumenų, jas ištiesiančių. Jie ištiesia kojas naudodami hidraulinį slėgį, kylantį iš voro prosomos – galvakrūtinės dalies, siunčiančios skystį į voragyvio kojas“, – „Gizmodo“ pasakoja F. Yap.

D. Prestonas ir F. Yap išsiaiškino, kad jei jie atsargiai įkištų švirkštą į voro kūną ir galėtų imituoti hidraulinį slėgį, jiems pavyktų ištiesti ir sutraukti voro kojas. Tai reiškia, kad voro kūnas galėtų tapti naudojamas įvairių daiktų sugriebimui.

Kalbėdamas apie tai, kaip į tyrimus reagavo ne laboratorijoje dirbantys asmenys, D. Prestonas tvirtina, kad dauguma jų projektą palaikė, tačiau dalis buvo nepatenkinti, kad šalia yra vorų.

Iliustracija, demonstruojanti idėjos veikimo principą
Iliustracija, demonstruojanti idėjos veikimo principą
© Preston Innovation Laboratory

„Viena iš mūsų biure dirbančių darbuotojų labai nemėgsta vorų. Kai tik gaudavome pristatymą, kurį naudodavome tyrimams, turėdavome ją įspėti“, – juokdamasis sako D. Prestonas.

Tyrėjų komanda užsakydavo vorus iš biologinio aprūpinimo įmonių, tačiau kai kurie iš atgabenanamų vorų dar net nebūdavo mirę.

„Kartais jie būdavo negyvi, bet kitais atvejais mes turime juos užmigdyti. Taigi, ieškome humaniškiausio būdo juos nužudyti“, – sako F. Yap.

Faye Yap
Faye Yap
© Brandon Martin/Rice University

Taip jau yra, kad voro kūno sandara, net po mirties, yra puikiai sutverta sugriebti įvairius mažus objektus, žiniasklaidai komentavo D. Prestonas. Vorai gali sugriebti daugiau nei 130 proc. savo kūno svorio ir tai daryti apie 1000 kartų, kol jų sąnariai susidėvi.

Rice universiteto komanda moksliniame žurnale „Advanced Science“ paskelbė straipsnį, kuriame pabrėžia, kad žmonija jau ilgai ieško būdų panaudoti negyvus organizmų likučius naujiems tikslams.

Šiuo metu tyrimas apsiribojo hipotezės patvirtinimu, tačiau D. Prestonas tvirtina, kad ateityje tai gali turėti daugybę pritaikymų.

„Yra daugybė nesudėtingų ir pasikartojančių užduočių kaip objektų rūšiavimas, perkėlimas ar net mikroelektronikos surinkimas“, – potencialius atradimo pritaikymo būdus vardija D. Prestonas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą LOGIN.LT turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.3750

Svarbiausios naujienos ir komentarai iš LOGIN.LT –
kiekvieną savaitę tiesiai į el. paštą!