2022 m. lapkričio 24 d. 11:17

Lietuviai vengia elektromobilių, nes nesimokome iš norvegų: pataria nešvaistyti pinigų subsidijoms, reikia naujų mokesčių 16

  • Ernestas Naprys
Elektromobiliai Norvegijoje
Elektromobiliai Norvegijoje

Po trijų metų, 2025-aisiais, Norvegijoje 100 procentų parduodamų naujų automobilių bus tik elektriniai. Tai vyks be valstybinių draudimų ar įpareigojimų. Šiuo požiūriu atsilikusi Lietuva turi, ko pasimokyti: norvegai įsitikinę, kad reikia ne dalyti pinigus pirkėjams, o priešingai – pinigus reikia rinkti iš tų, kurie perka ne elektromobilius. Norvegai iš pinigus žarstančių ES valstybių ne tik juokiasi, bet ir pelnosi.

Šiemet Norvegijoje 82 proc. parduodamų naujų automobilių yra elektriniai, o didžiausias automobilių importuotojas šalyje „Moller Mobility Group“ žada, kad 2023-ieji bus paskutiniai, kai dar pardavinės dyzelinius ir benzininius. Norvegija išsikėlusi tikslą, kad 2025 metais visi nauji parduoti automobiliai būtų elektriniai, net ne hibridiniai. Ir panašu, kad tikslą pasieks.

Pakeisti visą automobilių parką, žinoma, truks ilgiau – kol kas elektromobiliai Norvegijoje sudaro apie 20 procentų visų naudojamų keleivinių automobilių. Tačiau Lietuvoje, palyginimui, jų yra apie 0,4 procento, rodo „Regitros“ duomenys.

Kur yra didžiausia Norvegijos sėkmės priežastis? Patys norvegai tikina, kad tai ne pinigų maišai ir ne subsidijos. Dar nebuvo pasirodęs nė pirmasis „Nissan Leaf“ ar „Tesla“, kai Norvegija pradėjo skatinti elektromobilius, atleisdama juos nuo kelių ar kitų mokesčių 2000-aisiais, apdėdama mokesčiais tradicinius automobilius.

„Paskatos“, – Baltijos šalių atstovų vizito Norvegijoje metu kalbėjo daugiau nei dešimt ekspertų, visi jie vardijo įvairias priežastis, bet nebuvo nei vieno, kuris nepaminėtų šio žodžio.

Tuo metu ES, įskaitant Lietuvą, elgiasi lyg priešingai, švaistomasi pinigais. Norvegijos ekspertai juokiasi, kad Švedijoje įmonės perka elektromobilius, pasiima dotacijas, tada perparduoda norvegams tuos pačius elektromobilius pigiau – taip ir Švedijos mokesčių mokėtojai prisideda prie transporto elektrifikacijos Norvegijoje.

Senesnės kartos elektromobilių įkrovimo stotelė Norvegijoje
Senesnės kartos elektromobilių įkrovimo stotelė Norvegijoje
© DELFI

Kritikuoja ES „ambicijas“

Europos parlamentas neseniai paskelbė, kad ES „uždraudžia“ automobilius su vidaus degimo varikliais (VDV) nuo 2035 metų. Tai yra melas, sako Norvegijos Transporto ekonomikos instituto vyresnysis mokslinis ekonomistas Lasse'as Fridstromas.

„ES jokio draudimo automobiliams su VDV nepaskelbė, tik finansinę nuobaudą už nulinės CO2 emisijos tikslo nepasiekimą“, – patikina ekonomistas.

ES Reglamente (2019/631) nors ir nustatytas tikslas parduodamiems automobiliams turėti nulinį CO2 po 2035-ųjų, tačiau tai ne draudimas – įvestas mokestis už tikslo nepasiekimą, kurį įmonės gali susimokėti ir toliau pardavinėti automobilius su VDV.

„Netiesa, kad ES nusprendė uždrausti dyzelinius automobilius. Jie nusprendė tik dėl mokesčio dyzeliniams automobiliams. Tą mes Norvegijoje turėjome nuo 2007 metų. Nėra čia daugiau dramos, nei mokesčio įvedimas – tai 95 eurai už CO2 gramą kilometrui, 2035 metais“, – apžvelgė ekonomistas.

Jis palygino, kad norvegai už kai didelius automobilius dar pernai mokėjo trigubai daugiau, nei tai, ką ES įgyvendins nuo 2035 m.

„Norvegijoje yra ne tik registracijos mokestis, bet ir reregistracijos mokestis, yra turėtojo mokestis, kuris buvo metinis, dabar kasdienis. <...> Kuro mokestis yra, be abejo, akcizai yra visose valstybėse. Yra kelių mokestis, kuris diferencijuotas ir mažesnis elektromobiliams“, – vardijo ekonomistas, pažymėjęs, kad ir PVM automobiliams sudaro 25 procentus.

Subsidijos neveikia – veikia mokesčiai

Lasse'as Fridstromas turi aiškų apibendrinimą, kas veikia, o kas neveikia skatinant elektromobilius.

„Keli tūkstančiai naudotų elektromobilių importuojami iš Švedijos į Norvegiją. Nes Švedija moka premijas – subsidijas. Tai reiškia, kad lizingo bendrovės gali nupirkti elektromobilį Švedijoje, pasinaudoti subsidija, o po 6 mėnesių parduoti automobilį kam nors Norvegijoje. Jos išsigrynina subsidiją ir iš to užsidirba. Tai štai kaip Švedijos mokesčių mokėtojai padeda elektrifikuoti Norvegijos automobilių parką. Bet tas pats vyksta ir Vokietijoje, ir JAV, ir net Pietų Korėjoje“, – stebėjosi ekonomistas.

Jis turi griežtą vertinimą – subsidijos elektromobiliams neveikia, nes jos gali būti eksportuotos, be to, jos tuština šalies biudžetą.

„Nuostabiai veikia finansinės paskatos elektromobiliams. Jei subsidijos gali būti eksportuotos, mokesčių išimtys – negali. Tai daug geresnė idėja: subsidijos tuština biudžetą, mokesčiai – pildo. Reikia vengti subsidijuoti elektromobilius, o vietoje to apmokestinti benzininius ir dyzelinius. Šioje vietoje lazda veikia geriau nei morka. Net jei esate skurdi šalis, ar turite ribotus viešuosius išteklius, jūs galite tai pasiekti“, – paaiškino L. Fridstromas.

Jis paskaičiavo, kad asmeninis automobilis Noregijoje apmokestintas maždaug 1500 eurų už toną išmetamo CO2 – tai dešimteriopai didesnė kaina, nei Europoje kainuoja taršos leidimai.

Ką dar, anot jo, reikia skatinti – elektromobilių krovimo galimybę namuose, ji daug svarbesnė, nei krovimas greitkeliuose. Nors greitasis įkrovimas kelyje irgi svarbu, tačiau, jei gyventojai neturės galimybės pasikrauti, jiems elektromobilio turėjimas tampa nepraktiškas.

„Miestų automobilių statymo politika vis dar sprendžia vakar dienos problemas. Reikia tai pergalvoti – jei nori, kad visi rinktųsi elektromobilį, tu privalai jiems pasiūlyti automobilio statymą ten, kur jis gyvena, ir galimybę ten pat automobilį pakrauti“, – vertino ekonomistas.

Jis pripažino, kad sėkmę Norvegijoje elektromobiliai patyrė ir dėl tam tikrų išskirtinumų, kurių neturi kitos valstybės. Viena – tai yra pigi ir perteklinė elektros energija – šalyje apstu hidro elektrinių, vėjo jėgainių. Norvegijai nebūtų didelė problema, net jei visi automobiliai būtų elektriniai. Europoje taipogi gyventojų tankumas didesnių ir mažiau laisvos erdvės.

„Turime ir daug „lėtų“ kelių. Kelionė iš Oslo į Trondheimą, ar Bergeną, ar Stavangerį yra apie 500 km, ir tai užtrunka apie 7 valandas. 7 valandų kelionėje tau reikia padaryti pertrauką – per ją pakrausi ir elektromobilį. Tačiau Vokietijoje tokį pat 500 km atstumą nuvažiuoti užtrunka galbūt 3-4 valandas, ir tau papildomas laikas krovimui pradeda rūpėti“, – pastebėjo L. Fridstromas.

Dar jis pažymėjo, kad Norvegijoje neleidžiama vairuoti užsienyje registruoto automobilio su norvegišku vairuotojo pažymėjimo – mokesčių nepavyks išvengti.

Norvegijoje nauji pastatai jau turi būti pritaikyti elektromobilių krovimui, viešuosiuose pirkimuose nebegali būti perkami iškastiniu kuru varomi automobiliai.

Buvęs ministras: Norvegija yra blogiausia šalis elektromobiliams

Norvegijos politikas, parlemento narys liberalas, buvęs Klimato ir aplinkos ministras Sveinungas Rotevatnas įsitikinęs, kad Norvegija yra viena mažiausiai palankių valstybių elektromobiliams, todėl pereiti prie elektromobilių gali bet kas.

„Jei kas nors tai padarė, kodėl ir jūs to negalite? Norvegijos pavyzdys yra geras dėl to, kad mes esame tikriausiai mažiausiai elektromobiliams tinkama šalis visame pasaulyje: retai apgyvendinta didelė valstybė, labai šalta žiemomis, kalnuotas reljefas, dideli atstumai. Atrodytų neįmanoma, bet vis tiek ėmėme ir padarėme <...> Jei rinktum šalį, kuri turėtų būti pirma, rinktumeisi ne Norvegiją, o Belgiją, kuri yra plokščia, viskas šalia. Bet nuo to mūsų pavyzdys tampa tik dar stipresnis“, – sako politikas.

Sveinung Rotevatn (By Jo Straube - https://www.flickr.com/photos/norskevenstre/18876749062/, CC BY-SA 2.0)
Sveinung Rotevatn (By Jo Straube - https://www.flickr.com/photos/norskevenstre/18876749062/, CC BY-SA 2.0)

Jis ir patvirtino, ir paneigė populiarų mitą.

„Kokį kontrargumentą girdime visur – Norvegija tą gali padaryti, nes mes esame turtingi. Turime tiek daug pinigų, juk tai brangu. Ir tai tiesa (juokiasi). Bet, kas dar yra tiesa – jei turėtumėte mūsų lygio automobilių mokesčius, mūsų lygmens CO2 mokesčius, jei turėtumėte tokius mokesčius degalams, ir nuo jų atleistumėte elektromobilius – jie staiga pasidarytų labai populiarūs jūsų valstybėje“, – įsitikinęs S. Rotevatnas.

Elektromobiliai Norvegijoje
Elektromobiliai Norvegijoje

Norvegai priprato, kad automobilį turėti yra labai brangu, o staiga atsirado palyginti pigi alternatyva – elektromobiliai. Yra ir daug naudų – ne tik automobiliai geresni, bet ir miestai ima švarėti, nes anksčiau prasta oro kokybė, pvz. Bergene, buvo dažna problema.

Apmokestinti naujus automobilius, anot jo, yra bene lengviausia, ką gali padaryti – kitos alternatyvos mažinti CO2 yra atsisakyti mėsos, arba riboti skrydžius. Naujus automobilius dažniausiai perka turtingesni visuomenės nariai.

Dabar Norvegijos vyriausybė jau mažina paskatas elektromobiliams – atsiranda mokesčiai, kuriems anksčiau buvo taikytos išimtys, tiesa, jie vis tiek mažesni nei tradiciniams automobiliams.

„Priverskite rinką dirbti jums“

Kiek stiprios yra paskatos, pavyzdį pateikė pažangos partijos pirmasis pirmininko pavaduotojas Ketilas Solvikas-Olsenas, kuris yra buvęs Norvegijos Transporto ir Komunikacijų ministras 2013-2018 metais.

„Jei gali važiuoti autobusų juosta, važiuodamas į Oslo centrą sutaupai pusvalandį, nes kamščiai dideli. Laikas pinigai. Tačiau prieš elektromobilius turėjome tokį niuansą: dešimtvietis minivanas buvo laikomas kaip autobusas ir juo galėjai važiuoti autobusų juosta. Labai daug žmonių prisipirko mini autobusus tik tam, kad nuvažiuotų juo vienas į darbą. Tačiau jie taupydavo laiką važinėdami pirmyn atgal. Paskatos veikia. Tačiau paskata tik pusmečiui arba metams – ji neveikia, nes investicija yra per didelė, norint pakeisti įpročius“, – pastebėjo renginyje kalbėjęs politikai.

Ketil Solvik-Olsen (Av Nina-no – Eget verk, CC BY-SA 4.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=62012577)
Ketil Solvik-Olsen (Av Nina-no – Eget verk, CC BY-SA 4.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=62012577)

Dėl to, anot jo, Norvegijoje transporto politikos, skatinančios elektromobilius, nekeitė nei viena partija, kuri formuodavo Vyriausybę – žmonės pradėjo pasitikėti elektromobiliais. O dabar ir patys elektromobiliai tapo geidžiami dėl savo pranašumų.

„Gali sakyti, vairuok elektromobilį dėl aplinkos ir klimato, tačiau jei tai neišsprendžia tavo problemų, nepraktiška, žmonės jų nepirks. <...> Dabar rinktis elektromobilį mums yra natūralus pasirinkimas, svarbu užtikrinti, kad jei perki elektromobilį, tau nebereikėtų antro automobilio. Svarbu užtikrinti tinkamą krovimo infrastruktūrą“, – vertino K. Solvikas-Olsenas.

Anot jo, visuomenė ir politikai turėtų norėti „daugiau iš rinkos“ – o jeigu dalijamos subsidijos, privačios iniciatyvos ima mažėti, verslas nustoja konkuruoti su mokesčių mokėtojų pinigais.

„Neleiskite politikams nurodinėti, kur turi atsirasti įkrovimo stotelė, ar kuri kompanija turėtų ką daryti. Duokite mandatą profesionaliai organizacijai, ir tegu ji nustato prioritetus. Vos tik politikai ima nustatinėti nacionalinių pinigų prioritetus vietinėms problemoms, jūs nebegaunate vertės už savo pinigus, – teisingai išdėlioti paskatas ragino K. Solvikas-Olsenas. – Neturiu aiškių sprendimų ir atsakymų jums, bet bandykite priversti rinką dirbti jums.“

Jis akcentavo, kad jokia valstybė nebeturi pradėti visko iš pradžių – dabar pereiti prie elektromobilių yra gerokai paprasčiau, nei Norvegijai prieš dešimtmetį.

Norvegijoje užtruko pustrečių metų, kol elektromobilių rinkos dalis padidėjo nuo 2 proc. iki 10 proc. Jungtinėje Karalystėje tai jau truko pusantrų metų, Vokietijoje – metus.

Importuotojas: stabdysime ne elektrinių automobilių pardavimus 2024 metais

Ulf Tore Hekneby yra Norvegijos automobilių importuotojo „Harald A. Moller“ vadovas – tai grupės „Moller Mobility Group“ dalis. Jis patikina, kad Norvegijoje įmonė 2024 metais pardavinės tik elektrinius automobilius, nepardavinės netgi hibridų.

Jis pripažįsta, kad politikų sutarimas ir jų ilgalaikiai įsipareigojimai, sudarytos paskatos pirkti elektromobilius ir naudoti, yra didelė dalis sėkmės. Kita dalis sėkmės – patys elektromobiliai.

„Tai fantastiški automobiliai – tylūs, turi didžiulį sukimo momentą, puikiai valdomi. <...> esame įsitikinę, kad jei kartą vairavai elektromobilį, daugiau nesustosi ir rinksies tik elektrinį“, – kalbėjo vadovas.

Problema – paklausa tokia didelė, kad Norvegijoje sunku elektromobilį įsigyti, nes pasiūla nespėja, tenka laukti eilėje. O Norvegai mėgsta keturiais ratais varomus automobilius, taip pat vadinamuosius SUV, padidinto pravažumo automobilius. Kol nebuvo daug modelių, elektromobilių pardavimai buvo lėti.

„Jums yra daug lengviau, kadangi kai mes pradėjome 2014-aisiais, buvo tik 11 elektromobilių modelių. O dabar yra pasirinkimas iš 65 modelių, jie vis patrauklesni, turi „Google“, keturis varomus ratus, aibes funkcijų – nėra priežasties jums neprikti elektromobilio. Turite gerą nuvažiuojamą atstumą, geresnes galimybes krautis, aukštos spartos kroviklius“, – dėstė U. T. Hekneby.

Žvelgdamas į ateitį jis galvoja jau apie kitą rinką – krovininį transportą. Čia kol kas tėra 18 elektrinių komercinių automobilių iki 3,5 tonos, o poreikis vis auga.

Iššūkis, kuris aktualus norvegams – rūpestis dėl krovimosi. Eilės prie įkroviklių yra reali problema, dauguma norvegų automobilį kraunasi namuose, didelė dalis tą daro ir darbo vietoje.

Baltijos šalyse elektromobiliai kol kas retenybė

Šiuo metu Norvegijoje yra registruota daugiau nei 500 tūkst. elektromobilių, nuo viso automobilių parko tai sudaro beveik penktadalį. Nors šiemet tarp naujų parduodamų automobilių 80 procentų yra elektriniai, pakeisti visą automobilių parką užtrunka daug laiko. Tie automobiliai, kurie nuperkami šiandien, važinės 15-20 metų, skaičiuoja ekspertai.

Nauji hibridai sudaro dar apie 10 procentų, o benzinu ar dyzeliu varoma tik 7 procentai naujų parduodamų automobilių.

Kaip patys norvegai vertina, kas lėmė šią sėkmę? 2000-aisiais Norvegijos vyriausybė pristatė aibę iniciatyvų ir paskatų: nereikia registracijos mokesčio, išskaičiuojamas PVM, sumažintas mokestis įmonių transportui, sumažinti kelių mokesčiai, nemokamas ar pigesnis statymas, nemokamas ar pigesnis kėlimasis keltu, galimybė važiuoti autobusų juosta ir pan.

„Think“ ir „Buddy“ – buvo pirmosios Norvegijos elektromobilių gamybos iniciatyvos, tai veikiau žaislus primenančios mašinėlės, kurios bandė žengti į rinką prieš kelis dešimtmečius. Tačiau būtent dėl jų atsirado paskatos elektromobiliams.

Permainų iniciatoriai ir palaikytojai daugiausia buvo energetikos įmonės, klimatu susirūpinusios nevyriausybinės organizacijos ir Oslo savivaldybė.

Minėtų iniciatyvų nepakako didesnei elektromobilių plėtrai ir didesnė jų plėtra prasidėjo 2011 metais – būtent tuomet pradėjo rastis vis daugiau naujų elektromobilių modelių, į rinką ateinant didiesiems žaidėjams. Dabar Norvegijoje skatinimas mažinimas, diskutuojama, kad remti elektromobilius darosi per brangu – mažėja surenkamų kelių ar kitų mokesčių.

Dabar numatoma, kad elektromobilio kainos daliai, viršijančiai 500 tūkst. kronų (apie 48 tūkst. eurų), reikės mokėti PVM, taip pat atsiras su elektromobilio svoriu susietas registracijos mokestis, tačiau dėl to dar diskutuojama parlamente.

Šiandieną dyzeliniu automobiliu įvažiuoti į sostinės Oslo centrą kainuoja apie 3 eurus, kaina didesnė piko metu. Palyginimui, elektromobilio savininkui kaina daugiau nei dvigubai mažesnė – 1,3 euro. Mokestis renkamas kaskartą, kertant rinkliavos tašką, o jie mieste išdėlioti trimis žiedais.

Palyginimui, Baltijos šalyse elektromobiliai pernai sudarė 2,9 procentų nuo visų naujų parduotų automobilių. Čia elektromobiliai tesudaro apie 0,3 procento viso automobilių parko. Priskaičiuojama apie 800 viešų įkrovimo stotelių, o daugumą jų administruoja valstybinės agentūros arba valstybės valdomos įmonės.

Elektromobiliai skatinami piniginėmis subsidijomis, tačiau taip pat yra kitų naudų: naudojimasis viešojo transporto juostomis, nemokamas automobilių statymas, PVM lengvatos įmonėms, mažesni registracijos mokesčiai.

Vizito iniciatorė – įmonė „Moller Baltic Import“, ji apmokėjo LOGIN.LT kelionę į Norvegiją. Publikacijos turiniui tai įtakos neturėjo.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą LOGIN.LT turinį.
(99 žmonės įvertino)
1.8485

Svarbiausios naujienos ir komentarai iš LOGIN.LT –
kiekvieną savaitę tiesiai į el. paštą!