Ekspertas: paramą gauna beveik visi
Energetikos ekspertas Vytautas Kieras teigia, kad šiuo metu vidutinė saulės elektrinės kaina Lietuvoje svyruoja nuo 900 iki 1100 eurų su PVM už instaliuotą kilovatą.
„Montuojant saulės elektrinę ant žemės arba plokščio stogo, taip pat papildomai komplektuojant optimizatorius, kaina gali atitinkamai išaugti apie 15–20 proc. Didžiausią įtaką elektrinės kainai daro saulės modulių ir keitiklio pasirinkimas. Šie du komponentai gali sudaryti net 65–75 proc. visos saulės elektrinės kainos. Modulių ir keitiklio kaina labiausiai priklauso nuo gamintojo žinomumo, garantijos, naudojamos technologijos ir kitų veiksnių“, – aiškina V. Kieras.
Anot jo, individualių namų ir daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į iki 3230 eurų siekiančią valstybės paramą nuosavai ar nuotolinei saulės elektrinei.
„Parama priklauso nuo įdiegto galingumo (kilovatų) ir siekia 323 eurų už instaliuotą kilovatą. Tai padeda susigrąžinti apie 25–30 proc. saulės elektrinės instaliavimo išlaidų. Taigi, pavyzdžiui, 5 kilovatų galios saulės elektrinę įsidiegęs namų ūkis atgaus apie 1600 eurų iš teikiamos paramos“, – dėsto pašnekovas.
Jis teigia, kad 2022 m. buvo skelbti net du kvietimai paramai gauti – metų pradžioje ir vasarą.
„Pirmojo kvietimo metu sulaukta virš 19 tūkst. paraiškų, o antrojo – virš 17 tūkst. paraiškų saulės elektrinių įrengimui. Nors abiejų kvietimų metų skirtas finansavimas buvo išnaudotas, buvo skirtas papildomas finansavimas ir paramą gavo beveik visi jos prašę. Todėl atsakant į klausimą, kokia statistiškai tikimybė gauti paramą – labai didelė (90 proc. ir daugiau)“, – pabrėžia energetikos ekspertas.
Paklaustas apie tai, ar verta kaupti elektros energiją namuose, V. Kieras teigia, kad šiuo metu Lietuvoje dominuoja elektros gamyba, o ne kaupimas.
„Taip yra dėl sąlyginai didelių kaupiklių įrengimo išlaidų ir ilgo atsipirkimo laiko, galinčio siekti 10 ir daugiau metų. Tačiau kaupimas per artimiausius 3–5 metus turėtų sparčiai plisti ir Lietuvoje dėl tobulėjančių technologijų ir mažėjančios kainos, kaip tai rodo Vokietijos ar Jungtinių Valstijų pavyzdžiai“, – tikina ekspertas.
APVA: naujovės gyventojų negąsdina
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovė Eglė Pliuskuvienė komentuoja, kad paskutinis kvietimas buvo paskelbtas birželio 30 d. ir baigėsi liepos 31 d. Šiuo metu kvietimo nėra.
„Liepos mėnesio kvietimui buvo skirta 29,9 mln. eurų. Gautų paraiškų skaičius rodo neslūgstantį susidomėjimą ir norą pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių.
Jei visi paraiškas pateikę gyventojai įsirengtų saulės elektrines savo gyvenamajame būste, bendra atsinaujinančių energijos išteklių galia Lietuvoje išaugtų beveik 150 megavatų“, – teigia E. Pliuskuvienė.
Pasak jos, rugsėjį taip pat buvo galima teikti paraiškas kompensacijoms už elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimą.
„Gyventojai, turintys ar suplanavę įsirengti saulės elektrines, paraiškas kompensacijoms už elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimą visai skirtai sumai – 1 mln. eurui pateikė per vieną dieną. Tam parama buvo suplanuota pirmą kartą, o pasibaigus kvietimui skirtai sumai kvietimas buvo sustabdytas. 2022 m. šiai priemonei skirta 1 mln. eurų iš Klimato kaitos programos, už kurią yra atsakingos Aplinkos ir Energetikos ministerijos, lėšų.
Paraiškas pateikė beveik 300 gyventojų. Didžioji dalis gyventojų, pateikusių paraiškas finansavimui gauti, planuoja įsirengti 10 kWh energijos kaupiklius, o vidutinė prašoma kompensacinės išmokos suma siekia beveik 4200 eurų“, – aiškina E. Pliuskuvienė.
ESO: kaupiklių plėtra tikėtina ir Lietuvoje
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovas Paulius Kalmantas teigia, kad ESO inicijuotos studijos duomenimis, elektros energijos kaupiklių skaičius Lietuvoje 2030 m. galėtų siekti 14,6 tūkst., o bendra jų talpa apie 102 MWh.
„Kaip rodo Vokietijos, Nyderlandų, Italijos, Australijos ir kitų šalių patirtis, energijos kaupikliai dažniausiai įrengiami namų ūkiuose ar bendrijose kartu su saulės elektrinėmis, todėl tokia plėtra tikėtina ir Lietuvoje.
Didžiausia kaupiklių nauda yra ta, kad jie padeda didinti vidinį pagamintos elektros suvartojimą. Gaminantis vartotojas turi galimybę pats kaupti energiją ir naudoti ją savo reikėmės, neatiduodamas jos į skirstomąjį tinklą.
Esame linkę vadovautis optimistinėmis kaupiklių skaičiaus augimo prognozėmis, nes kaupikliams įsigyti taip pat jau startavo valstybės ir savivaldybių parama“, – prognozuoja ESO atstovas.
