Kaip jau buvo rašyta ankstesniame straipsnyje, modulinis namas gali būti puiki alternatyva butui iki 80 kv. m. Tokio dydžio modulinį namą, kuriame būtų trys miegamieji, svetainė, virtuvė, prieškambaris ir kt., šiuo metu galima pasistatyti už 80-90 tūkst. eurų.
Modulinius namus gaminančios įmonės suteikia 20 metų garantinį laikotarpį paslėptiems darbams, o ilgiausias terminas nuo gamybos pradžios iki raktų atidavimo savininkui yra du mėnesiai.
Tai atrodo kaip puikus pasirinkimas, leisiantis sutaupyti ir laiko, ir pinigų, tačiau su kokiais nesklandumais galima susidurti?
Moduliniai namai – nuolatinei funkcijai
Architektūros studijos „AIAI architects“ architektas Žygimantas Gudelis teigia, kad anksčiau laikinosios statybos elementu laikyta modulinė statyba dabar pritaikoma labiau nuolatinei funkcijai – gyventi nuolat.
„Modulinė statyba iš pradžių taikyta kaip greitas laikinos problemos sprendimas (pvz., stichijos, kataklizmos ar kitos nelaimės), taip pat, pavyzdžiui, Olimpinio miestelio statybos, kai po olimpinių varžybų nameliai išrenkami ir teritorija atlaisvinama kitai funkcijai.
Šiuo metu populiaru moduline statyba tenkinti karinių objektų statybos poreikius (laikinas apgyvendinimas ar sandėliavimas), statybose (laikinas apgyvendinimas ir sandėliavimas)“, – komentuoja architektas.
Komentarai, kad moduliniai namai po 30 metų sugrius, yra nepagrįsti
Anot jo, būsimi tokių pastatų gyventojai reikalauja iš modulinės statybos lygiaverčių eksploatacinių ir ilgaamžiškumo savybių kaip ir įprastinėje statyboje.
„Modulių atitvarams naudojamos analogiškos medžiagos kaip ir visuomeniniuose pastatuose, pavyzdžiui, daugiasluoksnės plokštės. Moduliniai statiniai privalo atitikti ir tenkinti visas savybes, kurias turi ir kiti įprastiniai statiniai, todėl komentarai, kad moduliniai pastatai po 30 metų sugrius, yra nepagrįsti.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į modulinių pastatų statybų techninį reglamentavimą, kai jiems yra taikomi kai kuriose pozicijose tokie patys reikalavimai kaip ir mūriniams ar gelžbetoniniams statiniams (pvz. gaisrinės saugos reikalavimai)“, – aiškina pašnekovas.
Modulių gabaritus riboja transportavimas
Ž. Gudelis pabrėžia, kad modulių gabaritus dalinai riboja transportavimo technologija.
„Modulių išorinių gabaritų matmenis lemia gamintojo turimo transporto priemonių galimybės, pravažiavimų aukščiai (pvz., viadukų, tiltų aukščiai, pro kuriuos bus vežami moduliai, sąlygoja modulinio elemento aukštį); sklypo, kuriame bus statomas pastatas (pvz., ar krovininis automobilis gali patekti su 12 m ilgio moduliu, ar mažesni sukvežimiai gali atvežti tik 6 m ilgio modulius, ar ten gali sukiotis kranas, nukeliantis modulį nuo krovininio automobilio į projektinę poziciją“, – vardija pašnekovas.
Anot jo, architektai į modulių gabaritus žvelgia kūrybiškai, lyg dėliodami LEGO konstruktorių.
„Gabaritai kažkiek suvaržo, bet ir priverčia ieškoti daugiau sprendimų variantų, kurie galutiniame rezultate duoda tinkamus rezultatus“, – teigia Ž. Gudelis.
Ant grindų negalima kloti plytelių
Pasak jo, modulinių namų statyba turi ir privalumų, ir trūkumų.
„Tokio tipo pastatų privalumai – greita statyba, didžiosiosios dalies statybinių procesų atlikimas gamykloje neveikiant išorės faktoriams (pvz. šalčiui, lietui, vėjui ir pan.), kad leidžia komfortiškai ir užtikrinant kokybę atlikti montavimo procesus. Anksčiau privalumas šalia greičio buvo ir kaina, tačiau dabar dėl to reikėtų pasitikslinti su gamintojais.
Tačiau yra ir trūkumų, tokių kaip siūlių tarp modulinių elementų mazgų sprendimo sudėtingumas. Vidaus apdailinės medžiagos turi būti parenkamos atsižvelgiant į modulinio statinio specifiką – pavyzdžiui, ant grindų negalima kloti plytelių, nes pagrindas nėra toks stabilus, kaip gelžbetoninės perdangos. Na, bet apdailos medžiagų pasirinkimo gausybė tam nesudaro jokių problemų“, – teigia architektas.
Gali atsirasti „šilumos tiltelių“ problema
Bendrovės „Rockwool“ techninis vadovas dr. Andrius Buska taip pat antrina, kad moduliniai namai turi daug privalumų, tačiau jie labai priklauso nuo surinkimo ar baigtumo lygio.
„Jei atitvarų elementai praktiškai 100 proc. surinkti gamyklose, tada jų pastatymas gana greitas, bet gali atsirasti „šilumos tiltelių“ problema (aut. past. – šilumos tilteliai – padidintų šilumos srautų vietos atitvarų konstrukcijose, dėl kurių gali atsirasti pelėsis, grybelis). Paprastai atskirų skydų sujungimo vietose nebūna ištisinio termoizoliacinio sluoksnio ir tai lemia šilumos nuostolius tose vietose“, – teigė specialistas.
Pasak A. Buskos, ši problema išsprendžiama, kai išorės ar vidaus apdaila įrengiama jau surinkus namą iš skydų, bet dėl apdailos darbų atlikimo pailgėja statybos laikas.
„Taip pat ir galutinė namo kaina labai priklauso nuo pastato konfigūracijos, išplanavimo ir kitų veiksnių. Jei namas turi daug kampų, nišų ar kitų architektūrinių elementų, kaina stipriai išauga, lyginant su paprastos konstrukcijos namu“, – pabrėžė jis.
Moduliniai pastatai tokie pat sandarūs kaip ir mūriniai
Architektas Ž. Gudelis aptarė ir populiariausius mitus apie modulinius namus. Vienas jų – kad pasirinkus metalą namas bus šaltas.
„Moduliniai pastatai yra tokie pat sandarūs kaip ir mūriniai, o tiek vidaus, tiek išorės išvaizdą su apdailos medžiagomis gali „sušiltinti“ kiek tik fantazija leidžia.
Modulinių pastatų karkasas gali būti pilnai paslėptas po pasirinktais fasadais, viduje taip pat galima padaryti taip, kad nesijaustų pastato moduliškumo“, – komentuoja architektas.
Dar vienas dažnas komentaras – kad tokiuose namuose gali lengviau atsirasti graužikai.
„Modulių rėmai gali turėti tokias ertmes, tačiau jos yra užtaisomos. Viskas priklauso nuo statybų kokybės ir projektinių sprendinių, mazgų ir t. t. Tai galioja ne tik modulinei, bet ir įprastinei statybai. Moduliniai pastatai būna pakelti ant pamatėlių, tad jeigu kontūras nėra kažkaip užtaisomas – yra galimybių graužikams apsigyventi, bet viskas išsprendžiama“, – pabrėžia Ž. Gudelis.
20 metų garantija yra privaloma pagal LR civilinį kodeksą
Jis taip pat atkreipia dėmesį į gamintojų siūlomą 20 metų garantiją.
„Nors gamintojai tai pateikia kaip privalumą, 20 metų garantija yra tiesiog privaloma pagal LR civilinį kodeksą, jeigu per šį laikotarpį pasirodytų tyčia paslėptų darbų.
Kitas aspektas – apdailos medžiagos, kurios per 20 metų neprarastų savo savybių ir estetinės išvaizdos. Architektai gali parinkti ilgaamžes medžiagas, jeigu klientas gali į tai investuoti ir užsitikrinti gerą pastato eksploataciją“, – teigia Ž. Gudelis.
