Tyrimo metu buvo apklausti 201 organizacijos vadovai ar kiti atstovai. Didžiąją dalį – 69 proc. – apklaustų organizacijų sudarė vidutinės ir didelės privačios įmonės (t. y. turinčios daugiau nei 50 darbuotojų ir pasiekusios didesnę nei 10 mln. Eur metinę apyvartą), o likusią dalį – valstybinio sektoriaus įmonės ir organizacijos, turinčios sprendžiamąją galią.
„Lyginant su pasaulinėmis tendencijomis, matyti, kad Lietuvoje DI sprendimai naudojami gerokai mažesniu mastu. Štai tarptautinė „McKinsey“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad 55 proc. įmonių DI pasitelkia bent vienai verslo funkcijai, o trečdalis – dviems ir daugiau funkcijų. Kita vertus, investicijų planas nesiskiria taip smarkiai: Lietuvoje investuoti į DI per artimiausius 3 metus ketina 58 proc. apklaustų organizacijų, pasaulyje – du trečdaliai. Taigi organizacijos Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, supranta DI potencialą ir teikiamas naudas“, – tyrimo rezultatus komentuoja Henrikas Genutis, tyrimą užsakiusios „Atea Baltic“ IT infrastruktūros verslo vadovas.
Tuo tarpu robotizavimo sprendimai Lietuvos organizacijose jau yra kur kas labiau įsigalėję. „Tai yra natūralu, nes šios technologijos pasirodė kur kas anksčiau – patogūs komerciniai produktai atsirado apie 2015 m. ir šiandien jie yra pakankamai brandūs bei išbandyti, įrodę savo efektyvumą ir vertę“, – sako H. Genutis.
Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė – 58 proc. – apklaustų organizacijų naudoja robotizavimo sprendimus. Čia išryškėja didesni skirtumai tarp privataus ir valstybinio sektoriaus: robotizacijos sprendimus naudoja 64 proc. apklaustų privataus sektoriaus įmonių ir 44 proc. apklaustų valstybinio sektoriaus organizacijų. Gamybos, pramonės sektoriuje net 79 proc. įmonių teigia naudojančios robotizacijos sprendimus. Robotizuoti sprendimai naudojami gamybos, pakavimo, apdirbimo srityse. Valstybiniame sektoriuje tokie sprendimai dažniau pasitelkiami dokumentų rengimui ir valdymui.
Tuo tarpu DI sprendimus panašiu mastu naudoja tiek privatus, tiek valstybinis sektorius. DI sprendimus naudojančių organizacijų teigimu didžiausia pridėtinė vertė, kurią suteikia DI, yra darbuotojų laiko sąnaudų mažinimas (paminėjo 36% DI naudojančių tyrimo dalyvių), komunikacija su klientais, jų aptarnavimas (21%), mažesnis darbuotojų ir darbo jėgos poreikis (17%) ir tikslumas, apskaičiavimo patikimumas (11%). „Apibendrintai galime teigti, kad šios organizacijos, kurias galime pavadinti ankstyvosiomis DI įsisavintojomis, DI technologiją išnaudoja dviem pagrindiniams tikslams – darbo efektyvumui didinti bei darbo kokybei gerinti“, – akcentuoja H. Genutis.
DI sprendimų nenaudojančių organizacijų teigimu, nuo naujos technologijos įsisavinimo jas sulaiko veiklai pritaikytų sprendimų trūkumas, taip teigė 44 proc. apklaustų organizacijų, nenaudojančių DI. Keturios iš dešimties (39 proc.) nurodė, neturinčios specialistų, gebančių pritaikyti sprendimus veiklai, daugiau nei trečdalis (34%) minėjo informacijos apie DI panaudojimą trūkumą, o 30 proc. – investicijų dydį. Dešimtadalis organizacijų, nenaudojančių DI, teigė, kad jis nesukuria vertės.
Visų tyrime dalyvavusių organizacijų taip pat buvo klausta, kokias DI panaudojimo savo veikloje rizikas jos mato. Kiek daugiau nei pusė (54 proc.) organizacijų nurodė klaidų riziką, 50 proc. minėjo privatumo ir duomenų saugos riziką, 37 proc. įvardino etikos ir atsakomybės riziką, tuo tarpu darbo vietų praradimo riziką minėjo tik 18 proc. tyrimo dalyvių.
Anot H. Genučio, natūralu, kad DI, kaip ir kiekvienos naujos technologijos, naudojimas sukelia daug klausimų, organizacijos mato rizikų, joms trūksta žinių, sprendimų, specialistų. Vis dėlto, anksčiau minėto pasaulinio „McKinsey“ tyrimo duomenimis, organizacijoms, kurios investuoja į DI sprendimus, tai atsiperka: DI naudojančiose srityse stebimas pajamų augimas. „Todėl drąsinu ir kviečiu Lietuvos organizacijas domėtis DI sprendimais, šviestis, mokytis ir investuoti į juos. IT sektorius taip pat mato didelį galimybių langą ir yra pasiryžęs mokytis ir augti kartu“, – apibendrindamas sako jis.