Aseksualė
Praėjusiais metais ant LOGIN konferencijos scenos užlipo moteris, savo pareiškimais sukėlusi pasaulio reakcijų. Yasmin Benoit priklauso maždaug 1 procentui pasaulio populiacijos, kurių seksualumas neturi objekto, kuomet seksualinis potraukis nejaučiamas niekam. Aseksualumą vis dar gaubia daugybė mitų, atskridusi Yasmin juos ir mėgino išsklaidyti.
„Aš nenoriu su niekuo mylėtis ir tikriausiai niekada nenorėsiu“, – taip yra pasakiusi visame pasaulyje žinoma aktyvistė, pagrindinis aseksualių žmonių bendruomenės balsas, daugybę apdovanojimų pelniusi Y. Benoit, – modelis, rašytoja, pranešėja, žiniasklaidos konsultantė ir tyrinėtoja. Socialiniuose tinkluose ji nuolat dalijasi informacija apie aseksualumą.
Siekdama įvairaus aseksualumo matomumo ir atstovavimo įsteigė Tarptautinę aseksualumo dieną, minimą balandžio 6-ąją. MTV, „Sky News“, „Vogue“, BBC ir kiti dienraščiai, portalai kalbėjo apie merginos pasirinkimus bei kampaniją.
Bioninė moteris
„Pamirškite, ką žinojote apie negalią“, – tokia fraze ekrane praėjusiais metais pasitiko įspūdingas vaizdo klipas, prieš dešimtmetį išgarsinęs Viktorią Modestą visame pasaulyje. Modelis ir atlikėja vienoje iš LOGIN konferencijų dalijosi savo knygos verta gyvenimo istorija.
„Bioninė moteris“, „bioninė artistė“, „pirma amputuota atlikėja“ – taip užsienio portaluose galima pamatyti vadinant V. Modestą, o pati moteris sako, kad ir be to turi ką pasakyti. V. Modesta yra Latvijoje gimusi britų dainininkė, dainų autorė, performansų menininkė, kūrybos vadovė ir modelis. Modelis su bionine koja.
Gimimo metu buvo sužalota koja. Vėliau buvo keliolika operacijų, ištisi mėnesiai ligoninėse, kurios taip ir nesuteikė mergaitei komforto. Būdama penkiolikos, V. Modesta priėmė sprendimą, kad šios traumuotos kojos ji nori apskritai atsisakyti, bet prireikė dar 5 metų, kad dėl tokios operacijos įtikintų chirurgą. „Labai svarbu sukurti tapatybę, kuri man būtų patogesnė, o ne ta, kuri man buvo prigimtinai suteikta“, – kalbėjo mergina, operaciją apibūdinusi kaip daikto, kuris ją sulaikė, pašalinimą, tarsi tai būtų laidas, pririšęs ją prie žemės.
Moterį kalbino žinomiausi pasaulio leidiniai – „Vogue“, „Elle“, „Bizarre“ ir kiti. V. Modesta su bionine koja pasirodė ant Milano, Niujorko, Londono mados podiumų. Modelio pasiekimų sąraše – ir sutartis su žinoma „IMG Models“ agentūra, o kaip dainininkė V. Modesta pasirodė 2012-ųjų vasaros paralimpinių žaidynių uždarymo ceremonijoje.
Bioninė koja ne tik nesulaikė moters nuo savo tikslų siekimo, bet dar ir tapo papildomu įrankiu vizualiai reikšti požiūrį į meną, laisvę, moteriškumą, seksualumą bei įvairovę.
„Daktaras mirtis“, sukūręs eutanazijos kapsulę
Dar vienas LOGIN pranešėjas Philipas Nitschke daliai klausytojų kėlė ne tik susidomėjimą, bet ir šiurpą ar baimę. Jis vadinamas „daktaru mirtimi“, mat vyro biografijoje – ne vienas mėginimas sukurti įrankį, padėsiantį žmonėms pasitraukti iš gyvenimo, o paskutinysis išradimas – eutanazijos kapsulė – atrodo kaip futuristinis būdas pasitraukti. Yra kas jam negaili kritikos ir šį įrankį vadina visuomenės nužmogėjimo simboliu.
Iš pažiūros aparatas gali priminti modernų gultą ar soliariumą, bet tai – 3D spausdintuvu atspausdinta „Sarco“ kapsulė, galinti palydėti žmogų į kelionę, iš kurios nebegrįžtama. Kapsulės veikimo principas – staigiai mažėjantis deguonies lygis, kartu išlaikant žemą CO2 lygį. Tai panašu į momentą, kuomet lėktuve sumažėja slėgis.
„Žmogus atsiguls, jam bus užduota daug klausimų, o atsakęs ir gali paspausti kapsulės viduje esantį mygtuką, įjungiantį mechanizmą. Įranga užtvindys vidų azotu, sumažindama deguonies lygį nuo 21 iki 1 procento per maždaug 30 sekundžių“, – apie savo išradimo veikimo principą konferencijoje pasakojo australų humanistas, rašytojas ir buvęs gydytojas A. Nitschke, anot kurio, aplinkoje, kur deguonies yra mažiau nei 1 proc., praradus sąmonę mirtis įvyktų po 5–10 minučių.
Išskirtinio dizaino kapsulei suveikti nereikalingi nei specialūs įgūdžiai ar medicininė pagalba, nei sunkiai prieinami medikamentai, o potencialūs naudotojai, nevaldantys kūno, kapsulės veikimą gali aktyvinti vien akių judesiais arba balsu. Negana to, sudaroma galimybė į „Sarco“ kapsulę eiti porai žmonių ir mirti šalia vienas kito tuo pat metu.
P. Nitschke yra eutanaziją propaguojančios grupės „Exit International“ įkūrėjas bei direktorius. Jis sėkmingai agitavo, kad Australijos šiaurėje būtų priimtas teisėtas eutanazijos įstatymas, ir padėjo keturiems žmonėms nutraukti savo gyvybes, kol šis teisės aktas nebuvo vėl panaikintas Australijos Vyriausybės. Jis buvo pirmasis gydytojas pasaulyje, suleidęs legalią savanorišką mirtiną injekciją, kurios veikimą pacientas suaktyvino kompiuteriu.
Be „Sarco“ kapsulės, P. Nitschke yra suprojektavęs dar keletą eutanazijos įrankių, tokių kaip „GoGen“ ar „Destiny“, o „The Deliverance Machine“, naudota paties kūrėjo pacientams, eksponuojama Britanijos mokslo muziejuje.
2018 metais LOGIN konferencijos organizatoriams pavyko prisikviesti visame pasaulyje skandale su JAV prezidentu Billu Clintonu išgarsėjusią M. Lewinsky.
„Ši konferencija yra apie technologijas, inovacijas, kūrybingumą. Kalbant apie šiuolaikinį pasaulį, tokie žodžiai ar jų kombinacijos dažniausiai siejami su prekių ženklais, kartais antrepreneriais, sėkmingomis kompanijomis, kurie turi reputaciją. Daugeliui jų teko patirti, kas yra prekės ženklo krizė, kai tavo prekės ženklo naratyvas išsprūsta iš rankų. Bet ar galite įsivaizduoti, kas atsitinka, jei prekės ženklas esi tu? Tavo veidas, tavo gyvenimas, tavo siela. Štai kas man atsitiko 1998 metais“, – LOGIN scenoje kalbėjo M. Lewinsky.
Kalbėdama M. Lewinsky prisiminė istoriją, kai būdama vos 22 metų per naktį iš privataus asmens tapo viešu ir tokiu, iš kurio tyčiojamasi visame pasaulyje. „Būdama tokio amžiaus įsimylėjau savo viršininką ir labai greitai pajutau to pasekmes. Galbūt ir kitoms taip buvo atsitikę, kad padarai klaidą būdama 22 metų, įsimyli netinkamą vyrą, dar savo viršininką, tik gal jūsų bosas nebuvo JAV prezidentas“, – konferencijoje ironizavo ji.
„Aš labai gailiuosi dėl tos klaidos. Ją padariusi buvau pažeminta globaliu mastu. Ši istorija sukosi visame pasaulyje, reportažai apie ją buvo rodomi per televiziją, pasakojami per radiją, visur aplink – karikatūros, reklaminės juostos su mano veidu. Dėmesys, kurį gavau, buvo beprecedentis, – prisiminė ji. – Tada supratau, kad yra dvi Monicos Lewinsky. Viena buvau aš, o kita – vieša Monica Lewinsky, kuri veikė kaip prekės ženklas, apie kurią buvo kalbama žiniasklaidoje. Mano draugai ir šeima žinojo tikrąją Monicą, nepažinojo anos. Aš irgi jos nepažinojau. Visiems buvo lengva pamiršti, kad aš turiu sielą, kad esu pažeidžiama.“
M. Lewinsky sakė, kad socialinės medijos leidžia patyčioms gyvuoti kur kas didesniu mastu. Tam nėra jokių ribų. Dabar jos siekia plačiau nei tavo kiemas, mokykla ar miestas. Milijonai žmonių anonimiškai gali iš ko nors tyčiotis.
„Jei visuomenė turi taisykles, kaip visi turime elgtis kelyje, kad vienas kito nesužeistume, galbūt metas susitarti ir dėl to, kaip turime elgtis socialinėse medijose ir apskritai internete? Žmonių žeminimas tapo industrija. Kaip daromi pinigai? Daugiau gėdos, daugiau paspaudimų, daugiau reklamos pinigų. Daugiau spaudžiame ant paskalas skleidžiančių naujienų, daugiau braunamės į kitų gyvenimus, daugiau leidžiame pelnytis iš kitų kančios“, – sakė M. Lewinsky ir ragino visus, prieš paspaudžiant ant nuorodos internete, pagalvoti, ką jie daro: jei galima suprasti, kad skelbiamoje informacijoje bus tyčiojamasi iš žmogaus, kiekvienu savo paspaudimu jie palaikys patyčių kultūrą.
„Netylėkite. Net vienas palaikantis žmogus gali reikšti labai daug. Jei iš ko nors tyčiojamasi, sudrausminkite blogai besielgiančius, parašykite palaikantį komentarą. Neseniai kalbėjausi su viena drąsia moterimi – ji taip pat pateko į #metoo skandalo sūkurį. Jos žodžiai „labai gaila, kad aš tuo metu buvau viena“ mane pravirkdė. Mums tiesiog reikia daugiau empatijos“, – kalbėjo ji.
Kiborgas, girdintis spalvas
35 metų Neilas Harbissonas, kilęs iš Katalonijos, Ispanijoje žinomas kaip menininkas ir žmonių kiborgų judėjimo aktyvistas, pripažintas kaip pirmasis žmogus kiborgas, kurio kaukolėje yra specialus implantas. Jis – „Cyborg“ fondo įkūrėjas.
Nuo pat gimimo Neilui diagnozuota achromatopsija, jis gali matyti tik pilkos spalvos atspalvius, tačiau implantuota antena leidžia jam girdėti spalvą. Vyras taip pat gali pajusti nematomas elektromagnetinio spektro dalis, tokias kaip infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai. Antena per interneto ryšį ar išorinius įrenginius, pvz., mobiliuosius telefonus ar palydovus, leidžia Neilui tiesiogiai į galvą priimti spalvas iš supančios aplinkos, taip pat vaizdus, vaizdo įrašus, muziką, telefono skambučius. Paspaudę čia galite paklausykite klipo, kad išgirstumėte tai, ką girdi Neilas.
Pasaulyje yra daugiau nei 100 000 kiborgų – žmonių, nešiojančių vienokius ar kitokius ypatingų gebėjimų suteikiančius implantus. Technologijoms tobulėjant ir populiarėjant, ateityje beveik visi galės būti kiborgais ir pasinaudoti technologija savo nuožiūra – norėdami sustiprinti pojūčius, pažinimo procesus, pagerinti savijautą, palengvinti kasdienybę.
Galimybės beribės: pavyzdžiui, smegenų implantai pagerins atmintį, į pirštus implantuoti magnetai arba RFID lustai pakeis dabar taip plačiai naudojamus slaptažodžius, egzoskeletas padidins pajėgumus ir sustiprins daugybę žmogiškųjų galimybių. Sujungęs žmogų ir technologijas, mokslas sugebės pagaminti žmonių, kurie akivaizdžiai padidins savo intelektą, jėgą, pailgins gyvenimo trukmę.
Žinomiausio „Tinder“ sukčiaus auka
2022 metais LOGIN konferencijoje dalyvavo į vieno garsiausių sukčių pinkles pakliuvusi 35-erių švedė Pernilla Sjoholm – po „Netflix“ dokumentinio filmo „The Tinder Swindler“ tapusi tikra žvaigžde. Šią visame pasaulyje išgarsėjusią detektyvinę istoriją buvo galima išgirsti iš pirmų lūpų.
Izraelyje gimęs Shimonas Hayutas tariamai apsimetė Simonu Levievu ir teigė esąs deimantų magnato Levo Levievo sūnus. Populiarioje pažinčių programoje „Tinder“, remdamasis savo netikra tapatybe, žavėjo patiklias moteris ir įtikinėjo jas paskolinti jam pinigų. Gavęs finansuodavo savo prabangų gyvenimo būdą: viliodamas kitas moteris pietaudavo brangiuose restoranuose, apsistodavo brangiuose viešbučiuose, skraidydavo privačiais lėktuvais. Bendraudamas su moterimis, taikė pasiteisinusį modelį: susitikdavo su nauja moterimi „Tinder“ tinkle, tuomet nusivesdavo ją į brangų ir išties įspūdingą pirmąjį pasimatymą, pavyzdžiui, tai būdavo kelionė privačiu lėktuvu, ir lėtai užmegzdavo abipusius santykius. Tuo pat metu vyras slapta susitikinėdavo ir su kitomis moterimis. Jis turėjo gerai veikiantį planą, kaip iš jų visų išvilioti pinigus.
Kaip matyti naujame „Netflix“ dokumentiniame filme ir remiantis „The Times of Israel“, visame pasaulyje jis šioms moterims skolingas apie 10 mln. JAV dolerių.
Dvejus metus apsimetęs Simonu Levievu šiandien jis yra laisvas žmogus. Nuteistas už sukčiavimą, vagystę, dokumentų klastojimą ir paskyrus kalėti 15 mėnesių, į laisvę buvo paleistas jau po penkių. Nors „Tinder“ uždraudė jam naudotis savo platforma, jį galima rasti instagrame – čia turi šimtus tūkstančių sekėjų, Jis aktyviai naudojasi kitomis platformomis ir siekia karjeros Holivude. Beje, jo apgautos moterys neatgavo savo pinigų ir bando išmokėti skolas. Viena iš tokių moterų ir buvo atvykusi į LOGIN.
„WikiLeaks“ įkūrėjas
„WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as prisijungė prie „LOGIN 2016“ pranešėjų būrio.
J. Assange’ as visame pasaulyje išgarsėjo 2010 metais, kai „WikiLeaks“ ėmėsi bendradarbiauti su įtakingiausiomis pasaulio žiniasklaidos bendrovėmis ir viešinti JAV valstybės departamento diplomatinius susirašinėjimus.
2006 metais įkurta „WikiLeaks“ iš viso paskelbė milijonus dokumentų, kurie neabejotinai pateko į istoriją, atskleidė nemažai slėptų faktų, inicijavo ne vieną svarbią reformą.
Paskelbti dokumentai negrįžtamai pakeitė viso pasaulio demokratijos ir žmogaus teisių suvokimą pasauliniame bei naujųjų technologijų naudojimo kontekste. Sukėlusi didžiulį diskusijų protrūkį dėl žmogaus teisių pažeidimų, „WikiLeaks“ skelbėsi taip tarnaujanti žodžio laisvei.
„WikiLeaks“ formatas metė viešą iššūkį oficialiajam informacijos naratyvui mūsų kartai opiausiais klausimais ir šiuolaikinę žiniasklaidą supažindino su naujais skaidrumo standartais.
„OnlyFans“ žvaigždė
2023 metais LOGIN konferencijoje buvo galima išvysti bei pasiklausyti ir pikantiškesnių pranešimų. Sensacinga moteris, modelis Lottie Moss, pasaulinio garso modelio Kate Moss sesuo, neįtikėtinai sėkmingai besisukanti „OnlyFans“ kūrėja, su klausytojais dalinosi savo patirtimi ir jausmais.
„Gyvenimas neturi būti rimtas. Esu gyvas įrodymas, kad galima linksmai leisti laiką ir iš to uždirbti pinigų. Žmonėms nuogumas yra tabu. Bet juk muziejuose matai žmonių, kurie yra nuogi, statulas. Tai anksčiau niekada nebuvo didelė problema. Tačiau visuomenei vystantis, tobulėjant, tapo keista kalbėti apie seksualumą. Manau, tai neturėtų būti tabu, juk mes visi esame sekso produktai, neturime to gėdytis, o, priešingai, normalizuoti“, – įsitikinusi L. Moss bei neslėpė, kad platformoje greit pradėjusi uždirbti didelius pinigus.
Modelis teigė, kad rodydama savo nuotraukas, kuriose yra apsinuoginusi, jaučiasi seksualesnė, labiau savimi pasitikinti, niekada to nėra dariusi tik tam, kad patenkintų vyrų geismą: „Nedarau to, kad objektyvizuočiau save. Manau, daug priklauso nuo to, ką mąstai apie save. Nedarau tai dėl vyrų, darau tai dėl savęs. Uždirbu pinigų iš to, kuriu tokį turinį, nes man patinka, čia būnu savimi, laisva, saugi.
Bet jei tavo tikslas yra tik užsidirbti pinigų, geriau nedaryk to. Turi mėgautis kurdama tokį turinį. Nors dirbdama modeliu užsidirbdavau kur kas daugiau, tačiau dabartine savo veikla džiaugiuosi labiau.“
L. Moss pabrėžė, kad kiekvienas žmogus, kuris ryžtasi tokiai veiklai, prieš tai privalo gerai viską apgalvoti, nes visos nuotraukos gali būti nutekintos, apie jas gali sužinoti artimi žmonės.
Atvykusi žinoma moters pasakojo mėgstanti prabangą, leidžia sau atsikelti vėlai, negyvena įprastomis darbo valandomis: „Esu laiminga, privilegijuota, kad atsikeliu, kada noriu, tuomet einu pasportuoti, sukuriu reikalingą turinį, o vakare tiesiog ilsiuosi.“
Christopheris Wylie
LOGIN 2019 metais dalyvavęs buvęs „Cambridge Analytica“ darbuotojas Christopheris Wylie konferencijoje pasakojo, kad, atskleidęs, kaip įmonės sugeba pasisavinti vartotojų duomenis iš „Facebook“ ir juos panaudoti tam tikriems politiniams tikslams, visur turi keliauti su apsauginiais, jam nuolat grasinama. Į Lietuvą atvykęs vaikinas pasakojo, kad svarbiausia, jog tai įpliekstų diskusiją dėl mūsų ateities ir privatumo. Priešingu atveju galime susidurti su bauginančiu ir demokratiją griaunančiu scenarijumi.
2018 metais Christopheris Wylie paviešino dokumentus, kurie atskleidė „Facebook“ ir „Cambridge Analytica“ duomenų skandalą. „The Guardian“ perduoti dokumentai atskleidė slaptąją „Cambridge Analytica“ darbo pusę – surinkta maždaug 87 mln. „Facebook“ vartotojų asmeninių duomenų, jie panaudoti 2016 metų JAV prezidento rinkiminėje kovoje. Kuriamos politinės kampanijos buvo pagrįstos psichologiniais profiliais, sudarytais pagal vartotojus, o visi duomenys dėl saugumo spragos gauti iš „Facebook“.
Konferencijoje C. Wylie pasakojo, kad jam uždrausta naudotis tiek „Facebook“, tiek „Instagram“. Užsitraukus didžiųjų korporacijų pyktį vaikinui tenka visur keliauti su apsauginiais, jis nuolat sulaukia grasinimų, ne kartą buvo užpultas gatvėje. Kalbėdamas LOGIN scenoje, jų vykdytą veiklą lygino su kariniais veiksmais.
Kaip anksčiau reikėdavo investuoti į ginklus, raketas, sprogmenis, braižyti strategijas, nagrinėti kovos lauką, taip dabar iškilo naujas kovos laukas – internetas. Šiame lauke taip pat reikia strategijų, ginklų, gebėjimo telkti ir paveikti. Socialiniai tinklai tapo kultūrinio naratyvo nagrinėjimo, žmonių telkimo terpe: „Jei gali pakeisti kultūrą, politika natūraliai seks paskui“, – tokius žodžius jis buvo išgirdęs iš Steve’o Bannono, buvusio vyriausiojo JAV prezidento Donaldo Trumpo stratego ir vienos iš „Cambridge Analytica“ valdybos narių.
Kaip pasakojo C. Wylie, S. Bannonas suprato, kad jų darbas – psichologinis žmonių profiliavimas – gali būti tas specifinis ginklas naujame karo lauke. Naudodamiesi algoritmais „Facebooke“ jie surasdavo pažeidžiamiausius žmones, lengviausiai pasiduodančius paranojai ar konspiracijos teorijoms. Tuomet būdavo buriamos jų grupės.
„Žmonės grupėse pradėdavo kalbėti su kitais tose grupėse, nė nesuvokdami, kad šie yra netikri. Kai tos grupės tapdavo kelių tūkstančių, jos būdavo specifinės pagal vietoves. Buvo kuriami renginiai, kviečiami žmonės“, – kalbėjo jis. Viskas, kas vyko socialinėje erdvėje, visos kalbos ėmė virsti realybe.
„Problema, kai dirbi kompanijai, kur visi daromi sprendimai yra nelegalūs, tu negali nueiti ir pasiskųsti personalo vadovei. Tik aš palikau kompaniją, mane iš karto padavė į teismą. Iš esmės kompanija nelegaliai rinko duomenis, samdė žmones, kurie dirbo Rusijos valdžiai, jie melavo, skiepijo rasizmą ir konspiracijos teorijas. Pusė komandos dirbo iš Rusijos duotų pinigų. Tik po „Brexit“ ir po D. Trumpo išrinkimo žmonės pradėjo kreipti dėmesį į tai, ką ši kompanija daro, bet tuo metu jau buvo per vėlu. Prireikė metų paleisti istoriją. Aš turėjau dalį failų, bet ne visus. Buvo ir kitų žmonių įsitraukusių, daug problemų kilo ir dėl saugumo, ir dėl legalumo. Aš turėjau įrodymų dėl Rusijos ambasados Londone įsitraukimo į „Brexit“: kur jie reguliariai susitikdavo, tapdavo kampanijų „išeiti“ finansiniais donorais, elektroniniai laiškai iš ambasados. Buvo problema, kas nutiks, jei jie sužinos. Kai tiek galingų figūrų suerzini, prireikia daug teisinio darbo. Ne vien dėl manęs. Kai kurie įsitraukę žmonės tuo metu buvo šalyse, kur būtų lengvai kilęs pavojus jų gyvybei.
Prieš išeinant istorijai, mes nuėjome į „Facebook“ ir pranešėme viską, kad duotume jiems laiko atsakyti ir pagalvoti, ką darys, kad išspręstų problemą. Užuot tai padarę, jie atsiuntė man laiškų grasindami įvairiausiais dalykais, paskelbė, kad užblokuoja mane. Istorija išėjo anksčiau, nes jie bandė iššokti pirmiau ir apkaltinti mane dėl saugumo spragos jų sistemoje. Manė, kad sugadins istoriją, apkaltins šį vaikiną, bet viskas subliuško, nes ne aš buvau tiriamas, o „Facebook“. Aš buvau liudininkas, padėjau institucijoms, aš jiems atnešiau informaciją. Jie nenumatė, kad iš tiesų tai dariau ne dėl dėmesio. Kai pagrasino žurnalistams ir man, kai pamelavo „The Guardian“, pasakė kad viskas yra netiesa, o kartu grasino man, nes visa tai buvo tiesa, jie atskleidė, kad rūpi tik jų pačių reputacija.
Zuckerbergas ėjo liudyti į JAV Kongresą, papasakojo senatoriams, kurie nieko apie internetą neišmano, kad uždirba pinigų iš reklamos. Jis neina niekur kitur, nes žino, kad gaus sunkius klausimus“, – konferencijoje pasakojo C. Wylie.
Pasak jo, feisbukui nerūpi šalių suverenumas, demokratija, rinkimai. Terūpi tai, kokį pelną gaus. „Mes esame savo šalių piliečiai, ne „Facebook“. Ir yra didelis skirtumas tarp valdžios ir korporacijos. Valdžia turi atsižvelgti į savo piliečius, o kompanija – į savo akcininkus; jei tu nesi akcininkas, kompanijai nerūpi. Kai Jungtinės Tautos perspėjo „Facebook“, kad socialinis tinklas gali būti panaudotas masinių žudynių tikslu, jie nieko nedarė, leido žmonėms mirti. Šri Lanka jau išjungė „Facebook“, nes per tinklą buvo skatinama neapykanta, planuojami išpuoliai – jie nieko nedarė. Jei genocidas nėra pakankama priežastis kompanijai veikti... Nuogąstauju, kas bus po 10–20 metų, kai dirbtinis intelektas valdys, ir tai ta kompanija bus viršuje“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, nei inžinieriai, nei duomenų analitikai nenori sukurti ko nors kenksmingo, tačiau korporacijų aukščiausiose pozicijose atsidūrę žmonės „įkiša galvą į žemę ir nenori pripažinti, kad sukūrė kažką pavojingo demokratijai“. Dėl to pašnekovas ir teigia, kad jo netrikdo grasinimai, kurių sulaukia, jeigu tik pavyks sukelti diskusiją dėl visuomenės ateities. „Internetas ir technologijos, dirbtinis intelektas istoriškai buvo traktuojami tarsi niša – ne taip platu ir svarbu kaip užsienio politika, sveikatos apsauga. Bet kai pagalvoji, kiek kartų per dieną patikrini savo telefonus... Žmonės užmiega su telefonais, pirmas ir paskutinis dalykas, ką pamato, yra ekranas. Dabar pirmą kartą po daug metų turime normalią diskusiją JAV dėl duomenų apsaugos įstatymo federaliniu lygiu. Manau, tai nuostabu“, – LOGIN kalbėjo jis.
Žmogus, planetoje apie seksą žinantis daugiausia
Šiais metais į konferenciją atvyks taip pat daug įdomių pranešėjų. Tarp jų – ispanų biochemikas, rašytojas, pasaulinio garso seksologas Pere Estupinyà. Jis pirmasis pasaulyje nejudėdamas patyrė orgazmą magnetinio rezonanso aparate. Vyras sako, kad orgazmo patyrimas pirmiausia kyla iš smegenų veiklos – orgazmas labai stipriai susijęs su žmonių nervų sistemos veikla, kol galiausiai genitalijomis ir raumenimis tekantis kraujas išskiria dopaminą, adrenaliną bei kortizolį. Kartu su tikruoju, nesuvaidintu orgazmu pakinta širdies pulsas bei padidėja kraujospūdis.
Mokslininkas, patyręs nesuskaičiuojamą kiekį orgazmų keisčiausiose situacijose ir vietose, įvardijamas kaip daugiausia apie seksą išmanantis žmogus planetoje.
Konferencijoje jis kalbės apie neuromokslą ir sekso įtaką smegenims. Jo pranešimo tema – „The Science of Sex“.
Seksologas populiarumą pelnė ir savo mokslo darbais, yra išleidęs keletą knygų, kuriose – daugybė tyrimų analizių ir gyvų pavyzdžių apie sekso ir būtent orgazmo metu vykstančius procesus žmogaus organizme. P. Estupinyá knygos yra tarp populiariausių knygų pasaulyje.
Nors kiekviena knyga turi savitą istoriją, tačiau „S=EX²: The Science of Sex“ (liet. „S=EX²: mokslas apie seksą“) leidinys patenka į labiausiai aptarinėjamų ir vertinamų knygų sąrašą. Ši knyga – apie sekso mokslą, seksualinio švietimo patarimus bei įprastą evoliucijos psichologijos etapą. Knygoje, kurioje autorius atvirai kalbasi su seksualiais, interseksualiais asmenimis, taip pat besidominčiais fetišais, yra išsamiai aprašyti populiariausi įsitikinimai apie seksą ir kaip jie siejasi su mokslo žiniomis bei tyrimais.
Štai mokslininkas atliko tyrimą, kuriame paaiškėjo, jog žmonės, turintys aukštesnį išsilavinimo lygį, yra linkę dažniau masturbuotis, o moterys nebūtinai jaučia norą daugintis vien tik ovuliacijos laikotarpiu. Tyrimai parodė ir tai, kad esant stresinėms situacijoms, įvairiems nutikimams žmonės orgazmo kulminaciją pasiekia daug sunkiau. Kūnas jaučia tam tikrą reakciją į aplinkos veiksnius ir slopina mūsų nervų sistemos veiklą.
Tyrinėdamas sekso mokslą, biochemikas liko nustebęs, jog dauguma vyrų gali patirti multiorgazmą: „Patirdamas orgazmą dėl ejakuliacijos neprarandi erekcijos, gali tęsti sueitį iki kito orgazmo.“ Apie visa tai ir daugiau P. Estupinyá kalbės LOGIN konferencijoje gegužės mėn. 29-30 d. Vilniuje, „Litexpo“.
LOGIN – didžiausias, gausus turinio ir, ko gero, drąsiausias inovacijų susitikimas Baltijos šalyse. Organizatoriai pavadino jį festivaliu, nes kasmet pritraukia daugiau kaip 7 000 dalyvių, keičiančių žaidimo taisykles, pažangiai mąstančių, technologijų naujoves išmanančių ir žinių ištroškusių žmonių. Jau 19-ąjį kartą bus siekiama plačiomis akimis žvelgti į šiuolaikinį pasaulį, įsigilinti į technologijų pažangos sukeliamus pokyčius ir kliūtis, pasisemti įkvėpimo iš inovacijų pionierių, tyrinėti idėjas, kurios gali nuvesti prie pirmojo vienaragio, bei pažvelgti į tai, kas laukia ateityje. Didieji šių metų LOGIN partneriai – medicinos centrai „Northway“, „Citadele bankas“, technologijų platintojas Baltijos šalyse „ACC Distribution“, VšĮ Inovacijų agentūra, draudimo bendrovė „Balcia“. Daugiau informacijos ČIA.