Kaip anksčiau rašė Delfi, 63-ejų Danas Buettneris praleido 20 metų tyrinėdamas ilgiausiai gyvenančius žmones pasaulyje ir sukūrė terminą „mėlynosios zonos“, apibūdinantį pasaulio vietas, kuriose gyventojai gyvena ilgiau nei įprasta.
Remiantis D. Buettnerio tyrimu, Okinava Japonijoje, Sardinija Italijoje, Ikarija Graikijoje, Nikoja Kosta Rikoje ir Loma Linda Kalifornijoje yra „mėlynosios zonos“ – vietos, kuriose žmonės nugyvena ilgiausią gyvenimą.
Manoma, kad genetika sudaro tik 20–30 proc. ilgaamžiškumo priežasčių. Visą kitą lemia aplinka, mityba ir gyvenimo būdas. Taigi toliau pateikiami 5 pagrindiniai įpročiai, kuriuos taiko „mėlynosiose zonose“ gyvenantys žmonės.
Augalinio maisto vartojimas
„Mėlynųjų zonų“ gyventojai daugiausia maitinasi augalinės kilmės maistu – nors dauguma žmonių grupių nėra griežti vegetarai, mėsą jie linkę valgyti tik maždaug penkis kartus per mėnesį, rašo „Healthline“.
Keletas tyrimų, įskaitant vieną, kuriame dalyvavo daugiau nei pusė milijono žmonių, parodė, kad raudonos ir perdirbtos mėsos vengimas gali gerokai sumažinti mirties nuo širdies ligų, vėžio ir daugelio kitų įvairių priežasčių riziką.
Vietoj to „mėlynųjų zonų“ gyventojų mityboje paprastai gausu daržovių, ankštinių daržovių, neskaldytų grūdų, riešutų ir žuvies. Šie produktai yra puikus skaidulinių medžiagų, baltymų ir daugybės įvairių vitaminų bei mineralų šaltinis.
80 proc. taisyklės laikymasis
Kiti „mėlynųjų zonų“ gyventojams būdingi įpročiai – mažesnis kalorijų suvartojimas ir pasninkavimas. Ilgalaikis kalorijų ribojimas gali padėti ilgaamžiškumui, mat atlikus didelį, 25 metus trukusį beždžionių tyrimą, nustatyta, kad 30 proc. mažiau kalorijų nei įprastai vartojimas susijęs su gerokai ilgesniu gyvenimu.
Pavyzdžiui, Okinavos gyventojų tyrimai rodo, kad iki 1960 m. jie gyveno su kalorijų deficitu, t. y. suvartodavo mažiau kalorijų, nei jiems reikėdavo, ir tai galėjo lemti jų ilgaamžiškumą. Be to, okinavai linkę laikytis 80 proc. taisyklės, kurią jie vadina „hara hachi bu“. Tai reiškia, kad jie nustoja valgyti, kai jaučiasi sotūs 80 proc., o ne 100 proc.
Keletas tyrimų taip pat parodė, kad, palyginti su greitu valgymu, lėtas valgymas gali sumažinti alkį ir padidinti sotumo jausmą. Taip gali būti dėl to, kad hormonai, dėl kurių jaučiatės sotūs, maksimalų lygį kraujyje pasiekia tik praėjus 20 minučių po valgio.
Saikingas alkoholio vartojimas
„Mėlynosiose zonose“ ir sveikos Viduržemio jūros regiono dietos metu įprasta saikingai gerti vyną, rašo „Business Insider“. Tiesa, daugelis rodo, kad didesnis alkoholio suvartojimo kiekis padidina mirties riziką.
Mankštos įtraukimas į kasdienybę
„Mėlynosiose zonose“ žmonės nesportuoja tikslingai eidami į sporto salę. Vietoj to, jie mankštinasi kasdieniame gyvenime dirbdami sode, vaikščiodami, gamindami maistą ir atlikdami kitus kasdienius darbus.
Sardinijos mėlynojoje zonoje gyvenančių vyrų tyrimas parodė, kad jų ilgesnis gyvenimas buvo susijęs su ūkinių gyvūnų auginimu, gyvenimu stačiuose kalnų šlaituose ir ilgesniu ėjimu į darbą pėsčiomis.
Atlikus didelį tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 600 000 žmonių, nustatyta, kad rekomenduojamą fizinio aktyvumo kiekį atliekančių asmenų mirtingumas buvo 20 proc. mažesnis nei tų, kurie neužsiėmė jokia fizine veikla.
Pakankamas miego kiekis
Ilgam ir sveikam gyvenimui taip pat labai svarbus geras miegas. „Mėlynųjų zonų“ gyventojai pakankamai miega, taip pat dažnai snaudžia dieną. Be to, šie žmonės paprastai tiesiog miega tiek, kiek jiems liepia kūnas.
Keletas tyrimų parodė, kad dieninis miegas, daugelyje Viduržemio jūros regiono šalių vadinamas „siesta“, neturi neigiamos įtakos širdies ligų ir mirties rizikai ir netgi gali ją sumažinti.
Tačiau labai svarbi yra snaudimo trukmė. 30 minučių ar trumpesnis snaudimas gali būti naudingas, tačiau ilgesnis nei 30 minučių snaudimas yra susijęs su padidėjusia širdies ligų ir mirties rizika.
Kaip anksčiau rašė Delfi, 2024 m. rugpjūtį sulaukusi 117 metų mirė seniausia pasaulio gyventoja – ispanė Maria Branyas Morera, gimusi Jungtinėse Valstijose ir išgyvenusi du pasaulinius karus, pranešė jos šeima.
Superšimtametė mėgo jogurtą ir daugiausiai laikėsi Viduržemio jūros regiono dietos, stengdavosi gerai išsimiegoti, buvo socialiai aktyvi, mėgo leisti laiką su šeima ir draugais, žaisti su šunimis, skaityti knygas, darbuotis sode, eiti pasivaikščioti ir groti pianinu.
„Manau, kad ilgaamžiškumas – tai ir sėkmės reikalas“, – sakė B. M. Morera, pranešė „The Guardian“. „Sėkmė ir gera genetika“.
Apie ilgaamžiškumą ir „mėlynąsias zonas“ bus kalbama ir LOGIN konferencijoje gegužės 29–30 dienomis Vilniuje, parodų ir renginių erdvėje „Litexpo“.
LOGIN – didžiausias, gausus turinio ir, ko gero, drąsiausias inovacijų susitikimas Baltijos šalyse. Organizatoriai pavadino jį festivaliu, nes kasmet pritraukia daugiau kaip 7 000 dalyvių, keičiančių žaidimo taisykles, pažangiai mąstančių, technologijų naujoves išmanančių ir žinių ištroškusių žmonių. Jau 19-ąjį kartą bus siekiama plačiomis akimis žvelgti į šiuolaikinį pasaulį, įsigilinti į technologijų pažangos sukeliamus pokyčius ir kliūtis, pasisemti įkvėpimo iš inovacijų pionierių, tyrinėti idėjas, kurios gali nuvesti prie pirmojo vienaragio, bei pažvelgti į tai, kas laukia ateityje. Didieji šių metų LOGIN partneriai – medicinos centrai „Northway“, „Citadele bankas“, technologijų platintojas Baltijos šalyse „ACC Distribution“, VšĮ Inovacijų agentūra, draudimo bendrovė „Balcia“. Daugiau informacijos ČIA.