Oliveris yra „MEYER Werft“, kuri yra viena didžiausių laivybos kompanijų pasaulyje ir viena pagrindinių žaidėjų laivų statybos pramonėje dirbtinio intelekto ir duomenų, vadovas. Jis taip pat yra ir „INER“ tyrimų centro pirmininko pavaduotojas, kurio tikslas – išryškinti ekonominių santykių įtaką regiono ateities vystymuisi, taip pat jo vaidmenį Europos ir pasaulio konkurencijoje. Institutas pabrėžia bendradarbiavimą tarp Šiaurės Europos šalių ir atviras partnerystėms su mokslo, verslo, politikos ir visuomenės sektoriais.
Turėdamas daugiau nei 15 metų patirtį, Oliveris specializuojasi dirbtinio intelekto taikymo, automatizavimo ir skaitmeninės strategijos srityse, modernizuodamas tradicines pramonės šakas ir didindamas veiklos efektyvumą. Oliverio visuotinį pripažinimą lemia ne titulas, o darbas dirbtinio intelekto ir jūrų pramonės skaitmeninės transformacijos sankirtoje, ypač atsižvelgiant į industrializaciją ir besiformuojančią dirbtinio intelekto sritį giliavandenėje kasyboje. Su Oliveriu kalbamės ne tik apie laivuose įrengtą dirbtinį intelektą, bet ir apie tai, kaip ir kur šiandien iš esmės yra Europos laivyba ir kiek tam turi įtakos Azijos šalys.
Turint minty Kinijos ir Pietų Korėjos valstybinio kapitalo indėlį ir požiūrį į laivų statybos automatizavimą, ar mums gresia pavojus, kad pagrindinius pramonės pajėgumus atiduosime autoritariniams inovacijų modeliams?
Be abejo, mums gresia pavojus, ir daugeliu atžvilgių mes jau užleidome pozicijas. Kinijos valstybinis-kapitalistinis laivų statybos modelis yra strategiškai koordinuojamas, smarkiai subsidijuojamas ir juo siekiama monopolizuoti pasaulines jūrų tiekimo grandines. Panašiai veikia ir Pietų Korėja, kurioje veikia chaeboliai (P. Korėjos verslo grupės, didelių šeimų valdomos korporacijos, kurios apima įvairias pramonės šakas ir turi didelę įtaką šalių ekonomikoms). Tuo tarpu Vakarų valstybėse, ypač Europoje, leido, kad svarbiausi gamybos pajėgumai sparčiai nyktų įsivaizduojamos visuotinės taikos ir laisvosios rinkos idealizmo iliuzijos, ir nesant strateginės pramonės politikos pritaikymo.
Kiek čia svarbus dirbtinis intelektas?
Dirbtinis intelektas suteikia mums galimybę išeiti iš šio nuosmukio. Strategiškai taikomas, pasitelkiant didelio tikslumo robotus, pažangų planavimą ir autonominį kokybės užtikrinimą, dirbtinis intelektas gali pašalinti neefektyvumą ir iš esmės padidinti Vakarų laivų statyklų produktyvumą.
Tačiau tai turi būti suderinta su politine valia ir nacionalinius interesus atitinkančia pramonės politika. Dirbtinis intelektas yra ne tik įrankis, bet ir suverenus gebėjimas. Turime jį taip ir traktuoti, antraip rizikuojame tapti technologiškai priklausomi nuo autoritarinių režimų, kurie nepritaria mūsų vertybėms.
Dirbtinis intelektas žada didžiulį efektyvumo augimą, tačiau kaip Europos ekonomikoje, kurioje mokamas didelis darbo užmokestis, suderinti darbo rinkos stabilumą su pasaulinio konkurencingumo spaudimu? Kaip yra su Europos darbo jėgos modeliu palyginti su stipriai subsidijuojamais Azijos konkurentais?
Būkime atviri: dabartinės Europos darbo rinkos struktūros yra nelanksčios, pernelyg reguliuojamos ir dažnai politiškai neliečiamos ir netinka skaitmeninės pramonės konkurencijos erai. Palyginus jas su Azijos gebėjimu mobilizuoti kapitalą, pertvarkyti darbo jėgą ir subsidijuoti automatizavimą be politinės trinties, neatitikimas yra akivaizdus.
Tačiau tai nereiškia, kad atsisakome Europos darbo jėgos. Tai reiškia, kad ją modernizuojame. Turime persikvalifikuoti, restruktūrizuoti ir pertvarkyti savo darbo modelius taip, kad jie atitiktų didelės vertės, dirbtinio intelekto patobulintą darbą.
Ateitis susijusi ne su darbuotojų pakeitimu, o su pasenusių darbo procesų pakeitimu. Konservatyvus požiūris į darbą įžvelgia orumą darbe, tačiau taip pat reikalauja produktyvumo, gebėjimo prisitaikyti ir suderinamumo su nacionaliniais ekonominiais tikslais. Dirbtinis intelektas leidžia atkurti pramonės konkurencingumą nepasiduodant pigios darbo jėgos modeliams užsienyje.
Oliveris-Andreas Leszczynskis: ateitis susijusi ne su darbuotojų, o su pasenusių darbo procesų pakeitimu
Kokiu mastu ES reguliavimo sistemos remia ar stabdo dirbtiniu intelektu grindžiamų laivų statybos technologijų plėtrą? Kur įžvelgiate strateginių kliūčių ir kur politikos formuotojai sudaro sąlygas pramonės pažangai?
ES yra ir pagalbininkė, ir kliūtis. Viena vertus, turime tam tikrus finansavimo mechanizmus, kuriais remiamos inovacijos, tai yra programą „Europos horizontas“, skaitmeninių inovacijų centrus ir iniciatyvas pagal Žaliosios pramonės planą. Kita vertus, turime vis griežtėjančią reguliavimo sistemą, visų pirma Dirbtinio intelekto aktą, kuris rizikuoja užgniaužti inovacijas, kol jos dar nespėjo išsiplėtoti.
Strateginę kliūtį sudaro Briuselio manija kontroliuoti, o ne konkuruoti. Reguliavimas turi būti grindžiamas rizika ir konkrečiais sektoriais, o ne ideologija. Laivų statyba yra mažos rizikos ir didelės vertės pramonė, kai kalbama apie dirbtinio intelekto diegimą. Mums reikia išimčių arba „greitųjų juostų“ strateginėms pramonės šakoms, tokioms kaip jūrų gamyba. Priešingu atveju mes biurokratizuosimės ir tapsime nebereikalingi, o kiti statys laivus ir kurs dirbtinį intelektą, kurie lems pasaulinę prekybą.
Kaip turėtų reaguoti civilinė jūrų pramonė, kai NATO vis labiau pabrėžia dirbtinio intelekto svarbą jūrų logistikos, situacijos suvokimo ir autonominės gynybos platformų srityse? Ar artėjame prie dvigubos paskirties paradigmos, kai nebeliks skirtumo tarp civilinių ir gynybinių jūrų inovacijų?
Mes jau ten esame. Jūrų sritis visada buvo strateginė dvejopo naudojimo sritis, kiekvienas konteinerių uostas yra potencialus logistikos mazgas, kiekvienas komercinis laivas yra potencialus stebėjimo mazgas. Su dirbtiniu intelektu ši konvergencija spartėja. Tokios technologijos, kaip prognozuojamoji techninė priežiūra, autonominė navigacija ir grėsmių aptikimas realiuoju laiku, tarnauja ir civiliniams, ir kariniams tikslams.
Civilinių laivų statytojai ir jūrinių technologijų bendrovės turi priimti šią paradigmą. Prisiderinti prie naujųjų NATO dirbtinio intelekto standartų ir sąveikos sistemų yra ne tik patriotiška, bet ir naudinga verslui. Strateginis savarankiškumas reikalauja pramonės suderinamumo. Judame link pasaulio, kuriame mūsų jūrų kelių saugumas ir mūsų ekonomikos konkurencingumas yra vienas ir tas pats.
Oliveris-Andreas Leszczynskis: reguliavimas turi būti grindžiamas rizika ir konkrečiais sektoriais, o ne ideologija. Laivų statyba yra mažos rizikos ir didelės vertės pramonė, kai kalbama apie dirbtinio intelekto diegimą.
Kaip matote Europos laivų statybos sektoriaus integraciją į NATO orientuotą karinės pramonės kompleksą? Ar tai yra strateginis Vakarų atsparumo imperatyvas, ar potenciali grėsmė komercinių inovacijų nepriklausomybei?
Tai yra strateginė būtinybė ir jau seniai pribrendusi. Per ilgai Europa gynybą laikė Amerikos atsakomybe, o savo strateginius sektorius deindustrializavo. Ši era baigėsi. Jūrų pramonė turi tarnauti nacionaliniams ir aljanso lygmens gynybos tikslams, kaip tai buvo daroma Šaltojo karo metais.
Mintis, kad integracija į karinės pramonės kompleksą kelia grėsmę naujovėms, yra klaidinga. Priešingai, ji teikia finansinę ir strateginę paramą, reikalingą rizikingoms, aukštųjų technologijų inovacijoms. JAV įrodė, kad į gynybą orientuoti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra gali turėti didžiulį poveikį civiliams. Europa turėtų pasekti jų pavyzdžiu, tačiau svarbiausia yra transatlantinė sąveika.
Oliveris-Andreas Leszczynskis: mintis, kad integracija į karinės pramonės kompleksą kelia grėsmę naujovėms, yra klaidinga
Atsižvelgiant į Europos energijos rinkos nepastovumą ir priklausomybę nuo žaliavų, kaip dirbtinis intelektas gali būti panaudotas šiai rizikai sumažinti ir užtikrinti ilgalaikį Europos laivų statybos konkurencingumą? Ar skaitmeninis efektyvumas yra pakankamas, kad kompensuotų struktūrinius sąnaudų trūkumus?
Skaitmeninis efektyvumas yra būtinas, bet nepakankamas. Dirbtinis intelektas padeda optimizuoti energijos vartojimą, racionalizuoti pirkimus ir realiuoju laiku modeliuoti tiekimo grandinės riziką, tačiau tai yra laikinos priemonės, o ne struktūriniai sprendimai.
Taip pat turime naudoti dirbtinį intelektą strateginiam prognozavimui, tai yra nustatyti išteklių priklausomybės kliūtis, numatyti geopolitinius sutrikimus ir modeliuoti atsparumo scenarijus. Tikslas yra sukurti atsparias laivų statyklas, kurios stiprėtų. Tam reikia ne tik automatizavimo, bet ir sumanaus planavimo, pagrindinių pajėgumų perjungimo ir integracijos su energetikos perėjimo strategijomis.
Kaip iš esmės toli pažengėme kurdami transatlantinę dirbtinio intelekto ekosistemą jūrų pramonėje? Kokias pagrindines reguliavimo, technines ar ideologines kliūtis, ypač tarp JAV ir ES, reikia įveikti, kad Vakarai užtikrintų lyderystę naujos kartos laivų statybos srityje?
Padarėme pažangą, tačiau ji nėra pakankama. Techniškai vis labiau deriname NATO ir dvigubos paskirties mokslinių tyrimų ir plėtros iniciatyvas. Tačiau ideologiniu ir politiniu požiūriu nesutarimai išlieka. JAV remia pragmatiškas inovacijas, greitą dislokavimą, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir į misiją orientuotą finansavimą. Europa vis dar laikosi atsargumo principo ir technoskepticizmo.
Turime panaikinti transatlantinį mokslinių tyrimų ir plėtros perteklių, sinchronizuoti dirbtinio intelekto integravimo į jūrų platformas standartus ir kurti bendras pramonės programas, pavyzdžiui, sukurtas pagal AUKUS (en Australia-United Kingdom-United States) ar CHIPS (Clearing House Interbank Payments System ) įstatymą. Vakarų laivų statybos ateitis bus sprendžiama ne tik sausuose dokumentuose, bet ir duomenų centruose, politikos posėdžių salėse ir strateginėse bendrose įmonėse.
Kaip dirbant su tokiomis institucijomis kaip INER dirbtinio intelekto strategiją derinate su geopolitinėmis įžvalgomis? Kaip dabartiniai tiekimo grandinių sutrikimai, regioninis nestabilumas ar JAV ir ES santykių pokyčiai keičia požiūrį į strategines jūrų inovacijas?
INER misija yra derinti pramoninę dirbtinio intelekto patirtį su griežta geopolitine analize. Į dirbtinį intelektą žiūrime ne kaip į neutralią priemonę, o kaip į geopolitinį turtą. Pasaulyje, kuriame vyksta tiekimo grandinės sutrikimai, atsiskyrimas ir stiprėjantis autoritarizmas, dirbtinis intelektas leidžia modeliuoti nenumatytus atvejus, stiprinti logistiką ir užtikrinti pramonės suverenumą.
Taip pat konsultuojame įmones ir vyriausybes, kaip apsaugoti savo veiklą nuo makrolygio rizikos ateityje, nesvarbu, ar tai būtų Taivano krizė, Artimųjų Rytų eskalacija, ar ES ir JAV skilimas, technologiniai santykiai. Mūsų strateginis darbas dirbtinio intelekto srityje grindžiamas idėja, kad pramonės politika yra nacionalinio saugumo politika. Jūrų inovacijos nėra periferija, jos yra ekonominio ir karinio atsparumo pagrindas.
Ką akcentuosite LOGIN konferencijoje ir kodėl tai svarbu?
Visų pirma, tai man yra didžiulė garbė dalyvauti šioje konferencijoje, ir tikrai malonu prisidėti prie tokio svarbaus renginio. Mano lenkiškas paveldas turi nuoširdų ryšį su Lietuva, todėl tvirtai tikiu, kad lenkai ir lietuviai ir toliau turėtų būti stiprūs bei solidarūs, kaip visuomet buvo.
Pačioje konferencijoje akcentuosiu vieną mintį, kad ateitis priklauso nuo mūsų gebėjimo reindustrializuotis pasitelkiant išmaniąsias sistemas. Jūrų gamyba nėra senas sektorius, tai yra nacionalinio atsparumo, ekonomikos atsinaujinimo pradžia.
Dirbtinis intelektas yra mūsų svertas atgaivinti Vakarų pramonę, švaresnę, greitesnę, išmanesnę ir saugesnę. Tačiau turime veikti kryptingai. Tai reiškia, kad reikia tikslingai panaikinti reguliavimą, investuoti vadovaujantis strategija ir ryžtingai bendradarbiauti transatlantiniu mastu. Lietuva ir Baltijos regionas geriau nei daugelis supranta, kas yra svarbu. Dabar mūsų laikas vadovauti, o ne tik reaguoti.
LOGIN konferencija, į kurią atvyksta Oliveris-Andreas Leszczynskis, yra didžiausias, gausus turinio ir, ko gero, drąsiausias inovacijų susitikimas Baltijos šalyse. Organizatoriai pavadino jį festivaliu, nes kasmet pritraukia daugiau kaip 7 000 dalyvių, keičiančių žaidimo taisykles, pažangiai mąstančių, technologijų naujoves išmanančių ir žinių ištroškusių žmonių.
Jau 19-ąjį kartą bus siekiama plačiomis akimis žvelgti į šiuolaikinį pasaulį, įsigilinti į technologijų pažangos sukeliamus pokyčius ir kliūtis, pasisemti įkvėpimo iš inovacijų pionierių, tyrinėti idėjas, kurios gali nuvesti prie pirmojo vienaragio, bei pažvelgti į tai, kas laukia ateityje.
Didieji šių metų LOGIN partneriai – medicinos centrai „Northway“, „Citadele bankas“, technologijų platintojas Baltijos šalyse „ACC Distribution“, VšĮ Inovacijų agentūra, draudimo bendrovė „Balcia“. Daugiau informacijos ČIA.