Gydytojas – apie vieną didžiausią šių dienų pavojų: nors situacija prasta, tačiau maži žingsniai gali nuvesti prie gero rezultato

Kol kasdienybėje skubame, koncentruojamės į įvairiausius išorinius reikalus, kartais netgi primirštame, kad esame gyvi organizmai, o ne robotai. Tada tam tikri kūno signalai ima ir apie tai primena, sukeldami skausmą ar ligą. Tad kaip gyventi, kad sveikata neliktų paskutinėje vietoje, kaip stiprinti imunitetą ir kodėl jokiu būdu neatidėlioti vizitų pas gydytojus?

Kas lemia sveiką gyvenseną?

Bendrosios chirurgijos gydytojas, proktologas Audrius Dulskas sako, kad sveikatą neretai pavadiname brangiausiu savo turtu, tačiau apie tai prisimename, kai kas nors nutinka.

„Tokiais atvejais ir gydymas, ir tyrimai tikrai tampa labai brangiais. Ir pataisymas kartais yra sunkiau įmanomas arba net neįmanomas. Kaip ir kalbant apie bet kokį instrumentą, sveikata irgi yra vienas iš instrumentų, kurį reikia profilaktiškai, reguliariai pasitikrinti. Tai yra vienas labai svarbus sveikos gyvensenos aspektas“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo pašnekovas.

Taip pat, anot jo, nereikėtų pamiršti fizinio aktyvumo, todėl žmogus turėtų skirti laiko bent pavaikščiojimui.

„Kad ir kaip 10 tūkst. žingsnių skamba mistiškai, tačiau tai yra svarbu. Pavaikščioti bent kartą per dieną ar savaitę – toks judėjimas yra geriau nei jokio nejudėjimo“, – pabrėžė A. Dulskas.

Jis atkreipė dėmesį ir į sveikos mitybos svarbą. Anot gydytojo, reikėtų vartoti kuo daugiau daržovių, prisilaikant Viduržemio jūros pakrantės dietos, kai suvartojama daugiau jūros gėrybių, o mažiau kepto ar grilinto maisto. Laidos pašnekovo tikinimu, reikėtų vengti raudonos, termiškai apdorotos, sūdytos ar rūkytos mėsos.

„Kiekvieną vakarą tikrai nerekomenduoju. Pasaulio sveikatos organizacija irgi rekomenduoja 200-300 gr. per savaitę. Tai neturėtų būti kasvakarinis, kasdieninis maisto produktas, kurį mes vartojame“, – akcentavo A. Dulskas.

Mato pavojų nutukime

Pasak pašnekovo, laikai keičiasi: nors anksčiau žmonės iš tiesų mėsos suvartodavo daug, tų pačių lašinių, tačiau ir dirbdavo daugiau, todėl kalorijų taip pat sunaudodavo daug daugiau.

„Įsivaizduokime ofiso darbuotoją, tikrai jų neįžeidžiant, kuris tiesiog suvalgo raudonos mėsos ir eina toliau dirbti. 8-9 valandas prasėdi prie kompiuterio, vakare grįžta, gerai, jei dar nueina į sporto klubą, o jeigu gulasi ties televizoriumi, žiūri žinias ar dar kažką, tai tų kalorijų mums tiek daug nereikia. Gaudami daug, o sunaudodami mažai kalorijų, mes tunkame, didėja viršsvoris, atsiranda sveikatos problemų. Pradėjus sportuoti, atsiranda sąnarių skausmai“, – laidoje kalbėjo A. Dulskas.

Anot jo, nutukimas, tikėtina, jau yra įgijęs pandemijos mastą. Lietuvoje apie 30 proc. gyventojų yra nutukę.

„Nutukimas nėra tik svorio, grožio ar estetikos problema. Mes turime metabolinį sindromą, susijusį su lėtiniu uždegimu, kas skatina įvairių ligų susidarymą. Tarp jų ir vėžio“, – sakė gydytojas.

Jo tikinimu, kalbant apie sveikatą, maži žingsneliai veda prie didelio, gero bendro rezultato.

„Pakeičiam dietą, fizinį aktyvumą, sureguliuojam svorį ir tada finalinis rezultatas būtų lygu sveikata“, – pabrėžė A. Dulskas.

Jis paprašytas įvardinti, kas šiandien yra patys didžiausi sveikatos priešai, vos spėjo lenkti pirštus, nes jų iš tiesų yra daug: nuolatinis stresas, nutukimas, nereguliari mityba, greitas maistas.

„Net ir maži blogi dalykai akumuliuojasi ir kažkada pasireiškia vienos ar kitos ligos simptomais“, – sakė gydytojas.

Keletas naudingų patarimų

Ar visada dėl pablogėjusios sveikatos galime kaltinti tik save? Gydytojas A. Dulskas atkreipė dėmesį į taršos pavojus, tačiau tuo pačiu pridūrė, kad nereikėtų kaltinti tik aplinkos, o žiūrėti ir į save.

Anot laidos pašnekovo, dažnai žmonės nori tokios tabletės, kurią išgėrus viskas susitvarko, o pačiam daryti nieko nereikia.

Gydytojas neslepia, kad žengti pirmuosius žingsnius sveikos gyvensenos link yra pakankamai sudėtinga. Pirmiausia jis pataria neužsibrėžti labai didelių tikslų.

„Jeigu užsibrėšime labai didelį tikslą, tikrai sudegsime ir nieko nepakeisime. Tačiau jeigu nusimatytume, kad per dieną bėgsiu arba eisiu 20 minučių, vietoj to, jog kilčiau liftu, naudosiuosi laiptais, vietoj to, kad suvalgysiu kažkokį nesveiką burgerį, suvalgysiu lėkštę salotų. Jeigu pradedi bėgioti, tikrai nereikia pradėti nuo 30 minučių intensyvaus bėgimo, nes pradėjus tikrai nepatiks ir jokio malonumo nebus. Sakysite, kam man šito reikia, gerai gyvenau iki tol“, – patarimais pasidalino A. Dulskas.

Jis pataria pradėti nuo dešimties minučių ir kas savaitę šiek tiek laiką vis didinti. Pasak jo, reikia mažų žingsnelių, kad neatsirastų atmetimo reakcija.

Pokalbį su bendrosios chirurgijos gydytoju, proktologu Audriumi Dulsku galite išgirsti vaizdo įraše.