Dr. Urtė Neniškytė – apie motyvacijos paieškas
Viena žymiausių neuromokslininkių visame pasaulyje – pirmoji Lietuvos atstovė, apdovanota prestižine „L‘Oreal-UNESCO“ „Mokslo moterims“ stipendija. Biochemijos mokslų daktarės laipsnį Kembridžo universitete įgijusi mokslininkė tyrinėja smegenis ir jų veiklą. 2022 m. LOGIN konferencijoje ji taip pat dalijosi įžvalgomis apie tai, kokia mūsų smegenų dalis atsakinga už motyvaciją. Kaip galime ją sustiprinti ir nesibaimindami imtis naujų iššūkių? Kaip dopamino gniaužtai lemia viską, ką renkamės ir ko nesirenkame daryti? Kokia yra laimės formulė ir kaip ją atrasti kiekvieną dieną?
Visą pranešimą galite paklausyti ČIA.
Dr. Austėja Landsbergienė – apie tai, ar švietimas išgelbės pasaulį
Ar švietimas tikrai išgelbės pasaulį? O kas gali išgelbėti patį švietimą? Tokius klausimus 2022 m. vykusioje konferencijoje susirinkusiai auditorijai uždavė edukologė, „Vaikystės sodo“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja dr. Austėja Landsbergienė. Jos teigimu, skaitmeniniame amžiuje vis dar per mažai kalbame apie tai, kaip šiuolaikinės technologijos keičia mokyklų veidą ir ar jos išties suteikia tik išsigelbėjimą. Privačių mokyklų įkūrėja aptarė ir kitus švietimo sistemai aktualiausius klausimus, tarp kurių – mokytojų trūkumas. Galbūt to priežastis – ne prestižo, o pašaukimo stoka?
Visą pranešimą galite išgirsti ČIA.
Tomas Ramanauskas – apie technologijas, persidirbimą, intymius dirbtinio intelekto ir žmogaus santykius
Kūrybingumo mokytojas, vienas žinomiausių Lietuvoje reklamos rinkos profesionalų visuomet tampa vienu populiariausių pranešėjų turbūt visose konferencijose, kuriose dalyvauja. Dėl įtraukiančių ir aktualių pranešimų reklamos strategas ir kūrėjas Tomas Ramanauskas LOGIN auditorijai yra puikiai pažįstamas ir ne kartą joje dalyvavęs. Visi jo pranešimai sulaukia didžiulio klausytojų susidomėjimo. Štai keli jų:
2020 m. jo pranešimo tema buvo apie tai, ką visi lyg ir nujaučiame (vėlgi, kaip sakė Tomas): kaip dėl technologinių manipuliacijų mes prarandame save. Nors festivalis LOGIN ir skirtas technologijoms švęsti, T. Ramanauskas savo pranešimo pradžioje perspėjo – nieko gero apie jas jis šįkart nepasakys. „Technologijos yra reikalingos, bet problema – mūsų santykis su jomis“, – paaiškino pranešėjas. Daug technologijų savybių, pasak T. Ramanausko, galima vertinti dviprasmiškai: jos patogios, bet daro mus tingesnius, jos niekada nesibaigia mūsų riboto laiko atžvilgiu, o tai iškart sukelia konfliktą, jos yra įtraukiančios – kitaip tariant, sukeliančios priklausomybę, jos yra visažinės – dėl to mūsų pačių atmintis atrofuojasi. Sąrašą galima tęsti ir tęsti. Visą pranešimą galite išgirsti ČIA.
2022 m. T. Ramanauskas kalbėjo apie visuomenėje įsigalintį darbizmą – tikėjimą, kad karjera yra svarbiausia mūsų gyvenimo dalis. Pasak jo, vis daugiau žmonių susiduria su paradoksu – dirba tai, ko nemėgsta, tačiau pareigoms atlikti paskiria visą savo energiją ir laiką. Vos 22 proc. Z kartos atstovų yra laimingi savo darbe, o dar labiau problemos mastą pagilino COVID-19 pandemija. Visą pranešimą galite išgirsti ČIA.
2024 m. T. Ramanausko tema buvo tokia – NEPAMIRŠKIME ŽMOGAUS: apie intymius dirbtinio intelekto ir žmogaus santykius bei mūsų rūšies perspektyvas. Jo pranešimą galite išgirsti ČIA.
Dominyka Kukurytė – apie darbą „Formulės-1“ komandoje
Labai ambicinga asmenybe save vadinanti 28-erių metų sporto rinkodaros specialistė Dominyka Kukurytė darbavosi „Formulės-1“ italų komandoje „Scuderia AlphaTauri F1“. Tikslą išsikėlusi dirbti olimpinėse žaidynėse, NBA arba „Formulės-1“ sporto renginiuose Italijoje gyvenanti vilnietė teigė, jog atsidūrė tinkamoje vietoje ir tinkamu metu. „Vienas iš dalykų, kuriuos suteikiame rėmėjams, – iš arti pamatyti, kaip viskas vyksta, papasakoti apie technines bolido detales, tad man tenka daug prie to prisidėti. Pirmuosius mėnesius pačiai buvo didelis mokslas išanalizuoti ir prisiminti kiekvieną techninę automobilio detalę, tačiau dabar galiu save vadinti gana pažengusia inžinerijoje“, – 2022 metais konferencijoje kalbėdama juokėsi D. Kukurytė, tuo metu buvusi partnerysčių vadovė „Scuderia AlphaTauri F1“ komandoje. Nors tuomet dar neturėjo galimybės pati sėsti prie „Formulės-1“ bolido vairo (tam pirmiausia reikia gauti specialias teises), ji neatmetė galimybės, kad taip dar nutiks ateityje.
Apie Dominykos darbo užkulisius „Formulėje-1“, iššūkius ir 120 proc. malonumo grąžos galite paskaityti ČIA.
Tadas Burgaila – apie savo sukurtus keliasdešimt verslų
Joks lakmuso popierėlis neliktų neutralus matuodamas įsibėgėjusį Lietuvos verslininką, startuolių kūrėją Tadą Burgailą. Jo įkurta „Kilo Health“ gauna šimtamilijonines pajamas, grupėje dirba daugiau nei 800 darbuotojų, o instagramo istorijose sklando legendos apie tai, ką jie veikia po darbo valandų. „Kilo Health“ įmonių grupė specializuojasi skaitmeninių paslaugų ir prekių, skirtų sveikatingumui, srityje. Grupės įkūrėjas T. Burgaila skaičiuoja, kad šiuo metu grupėje veikia 34-ios įmonės, pernykštės pajamos siekė netoli 300 milijonų eurų, o įmonę „Financial Times“ pripažino antra sparčiausiai augančia kompanija Europoje. Pasiekti to pavyko per šešerius metus.
Kalbėdamas 2023 m. LOGIN scenoje jis pripažino, kad atmeta 99 procentus pasiūlymų ir kvietimų, niekada nenuėjo į televiziją, o ir čia sėdįs dėl vienos priežasties – jam trūksta gerų vadovų ir darbuotojų. Atrodė nuoširdus – neslėpė, kad muša prakaitas ir gresia nemalonus „šlapių marškinėlių efektas“, nesivaržė išsprūdus vienam ar kitam keiksmui.
Visą T. Burgailos pranešimą galite paskaityti ir jį išgirsti ČIA.
Aurimas Valujavičius – apie keliones, nuotykius ir perplauktą Atlantą
121 diena, 14 valandų, 48 minutės – tiek truko lietuvio išbandymas, kurį iki šiol yra įveikę vos du žmonės planetoje. Į šalies istoriją neabejotinai įeisiančiai kelionei Aurimas Valujavičius ruošėsi dvejus metus ir net po tokio kruopštaus pasirengimo netrūko į vaikiną žiūrinčių su baime ir nerimu – o kas, jei nepavyks? Tai – realų pavojų gyvybei keliantis išmėginimas. O Aurimas tik nusišypso savo plačia šypsena ir retoriškai klausia: „Vykdau savo svajonę, tai kokie SOS mygtukai?“ Apie legendinę kelionę per Atlantą, atkaklumą, valią ir ryžtą – iš paties A. Valujavičiaus lūpų 2023 m. išgirdo susirinkę į LOGIN konferenciją. Jau anksčiau papasakojęs pagrindinius įveikto iššūkio įspūdžius, šį kartą jis prisėdo ilgesnio pokalbio. „Man norėjosi laisvės, leistis į nuotykius, kur esi pats su savimi“, – apie pirmų kelionių pradžią sakė Aurimas.
LOGIN konferencijoje vykusį pokalbį su Aurimu galite pamatyti ČIA.
Saulius Baradinskas – apie svajonę, tapusia realybe
Kino, reklamų ir muzikinių klipų režisierius Saulius Baradinskas sulaukė žinios, kad išsipildys viena didžiausių jo svajonių – vyras pakviestas į režisūros magistro studijas Holivude esančioje Amerikos filmų instituto konservatorijoje. Tai – geriausia kino mokykla JAV, o Saulius yra pirmasis Lietuvoje gimęs ir užaugęs lietuvis, kuriam pavyko į ją įstoti. Režisierius teigia, kad apie šią akimirką svajojo 10 metų ir pagaliau ji tapo realybe. Kaip tai pavyko? Su kokiais iššūkiais teko susidurti? Ir kokie kasdieniai įpročiai jam padėjo pasiekti savo svajonę? „AFI konservatorija per metus atsirenka vos 28 talentus iš viso pasaulio. Per visą mokyklos istoriją studentai yra laimėję 31 „Oskarą“, gavę 150 „Oskaro“ nominacijų, o iš visų stojančių priimami mažiau nei 1 proc. Labai džiaugiuosi, kad man pavyko patekti į šią mokyklą“, – šypsojosi 2023-iųjų metų LOGIN pašnekovas.
Pokalbį su režisieriumi S. Baradinsku galite išgirsti ČIA.
Aleksandras Sorokinas – apie pasiruošimą siekti rekordo, bėgiko karjerą bei ko iš ultramaratonininkų galėtų pasimokyti vadovai
2023 m. LOGIN konferencijoje pilnos salės klaustyojų sulaukė ir ultramaratonininkas, penkis planetos rekordus pagerinęs lietuvis Aleksandras Sorokinas. Jis skaitė pranešimą apie tai, ko iš sportininkų galėtų pasimokyti net didžiausių įmonių vadovai. Geriausiu 2022 m. sportininku išrinktas bėgikas sako, kad ne visada buvo toks disciplinuotas, užsispyręs ir siekiantis tikslų. Jo gyvenime buvo visko: traumų, alkoholio, vakarėlių. Visgi šiandien jis – vienas labiausiai nusipelniusių Lietuvos sportininkų. Kokį kelią teko įveikti, kad galėtų mėgautis dabartine sėkme? Kas labiausiai vyrą motyvuoja, skatina niekada nepasiduoti?
Ultramaratonininko pranešimą galite išgirsti ČIA.
Alfredas Chmieliauskas Jaunesnysis – apie Silicio slėnio užkulisius
2020 m. LOGIN konferencijoje sublizgėjo duomenų strategas, ekspertas A. Chmieliauskas Jaunesnysis. Jis skaitė pranešimą tema „Kembridžo analitika ir Silicio slėnio gyvenimas – sėkmė, sąmokslas ar sutapimas?“
Apie tai tuomet kalbėjo visi: žurnalistai, politikai, visuomenė. Jie buvo tapatinami su Dievais – viską matantys, viską galintys, viską žinantys, o vertingą informaciją sijojantys tarsi auksą iš smėlio. Čia kalbama apie galingąjį sunkiai pasiekiamą Silicio slėnį ir garsiąją „Cambridge Analytica“ duomenų panaudojimo istoriją rinkiminei JAV prezidento kampanijai 2016 metais. Apie Silicio slėnį ir kelią iki jo, „Cambridge Analytica“ skandalą, šio užkulisius konferencijoje pasakojo tiesiogiai Silicio slėnyje istoriją stebėjęs Alfredas Chmieliauskas Jaunesnysis.
Daugiau apie jo pranešimą galite rasti ČIA.
Regimantas Urbanas – apie įrankius, kurie gali ne tik pakeisti gyvenimą
LOGIN konferencijoje ne kartą dalyvavęs daug klausytojų sulaukė ir naujų technologijų bei dirbtinio intelekto entuziastas, „Surfshark“ rinkodaros vadovas Regimantas Urbanas, praėjusiais metais joje pristatęs įrankius, kurie gali pakeisti gyvenimą: palengvinti kasdienes užduotis, padidinti produktyvumą bei padėti išlaisvinti kūrybiškumą. Prieš dvejus metus daugiausia girdėjome apie vos kelis ryškiausius įrankius, o dabar Regimantas išskyrė net 20 naudingų pagalbininkų keturiose kategorijose – paveikslėlių, vaizdo formato, muzikos ir balso. Konferencijoje R. Urbanas pabrėžė esantis dirbtinio intelekto optimistas. 2023 m. nuo scenos jis pasakojo apie du populiariausius ir ryškiausius įrankius – „Midjourney“, skirtą vaizdams generuoti (interjero, knygų, logotipų, žaidimų dizainas ir t. t.), „ChatGPT“.
Visą 2024 m. R. Urbano pranešimą galite išgirsti ČIA.
Dr. Eugenijus Laurinaitis – apie kūno ir sielos veidrodžius
2023 m. LOGIN konferencijoje pilnutėlė salė pasitiko garsų psichiatrą, psichoterapeutą dr. Eugenijų Laurinaitį.
Jo pranešimas – „Kūno ir sielos laikrodžiai – kaip jie susiję?“ Psichiatras pasakojo, kaip kūnas priima gyvenimą, kaip mes gyvename.
Pranešimo galite pasiklausyti ČIA.
Emilė Radytė – apie sukurtą smegenis stimuliuojantį inovatyvų lankelį
Lietuvės Emilės Radytės startuolis „Samphire Neuroscience“ pretenduoja pradėti revoliuciją moterų sveikatos srityje. Neuromokslininkė sukūrė smegenis stimuliuojantį lankelį, kuris pažabos menstruacijų skausmą ir priešmenstruacinius (PMS) simptomus, tokius kaip nerimas, nuotaikų kaita, irzlumas. Toks medicininis prietaisas bus pirmasis pasaulyje – inovatyvi, saugi, paremta klinikiniais tyrimais alternatyva vaistams nuo skausmo. Lankelis stimuliuoja smegenis ir šalina menstruacijų keliamus nemalonius pojūčius bei skausmą. „Šis sprendimas yra toks pirmasis medicininis sprendimas rinkoje, veikiantis kognityvinius simptomus. Tokios neurotechnologijos žinomos ir apie 20 metų naudojamos depresijai bei chroniniam skausmui gydyti, tačiau mes jas pritaikėme šiuolaikiškai: lankelis – su „Bluetooth“, tereikės atsisiųsti programėlę ir suvesti tam tikrus savo duomenis. Ploną stilingą lankelį sudaro dvi dalys: viena iš jų, priekinė, stimuliuoja prieškaktinę žievę, o antroji – motorinę smegenų žievę. Priekinė dalis mažina PMS požymius, antroji padeda sumažinti menstruacijų keliamą skausmą“, – LOGIN konferencijoje 2023 metais pasakojo E. Radytė, kompanijos „Samphire Neuroscience“ bendrasteigėja ir vadovė.
Plačiau apie mokslininkės išrastą lankelį galite paskaityti ČIA.
Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas kalbėjo apie didelio atgarsio sulaukusią savo knygą
2023 m. LOGIN konferencijoje daug dėmesio sulaukė pokalbis su knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ autoriais, žurnalistais Birute Davidonyte ir Dovydu Pancerovu. Artėjant 2019-ųjų prezidento rinkimams Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnas gauna neįprastą užduotį – nesilaikant griežtų taisyklių patikrinti vieno iš kandidatų rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą. Pareigūnas netrunka suprasti, kad tai gali būti savotiška Departamento vadovų parama prezidento posto siekiančiam Gitanui Nausėdai, todėl ryžtasi tapti Pranešėju. Šioje knygoje pirmą kartą prabyla ne vien Pranešėjas, bet ir dešimtys kitų liudininkų, savo akimis mačiusių Nausėdos rinkiminę kampaniją, jo įsikūrimą prezidento rūmuose, bandymus įsitvirtinti Lietuvos politikoje, artimiausios komandos euforiją ir nusivylimus. Atskleidžiama, kaip prezidentas Nausėda ir kiti valstybės vadovai veikė per svarbiausias pastarojo meto krizes: pandemiją, maršizmą, Rusijos karą Ukrainoje, Lietuvos konfliktus su diktatoriškomis valstybėmis.
Šios knygos autoria kartu yra atlikę ne vieną žurnalistinį tyrimą apie politinę korupciją, įtartinus verslo sandorius, socialines problemas. Pirmoji jųdviejų knyga „Kabinetas 339“ tapo lietuvišku bestseleriu, „15min“ metų knygos apdovanojimuose išrinkta geriausia lietuviška negrožinės literatūros knyga. Vėliau sukurti televizinės dokumentikos filmai – „Fūrų vergai“, „Pažemintųjų palata“, „Kyjivo trasa“ – sudomino šimtus tūkstančių žiūrovų.
Visas pokalbis su knygų autoriais ČIA.
Dr. Ieva Plikusienė – apie tai, ko lyderiai gali išmokti iš virusų ir bakterijų
Praėjusių metų konferencijoje LOGIN mokslininkė dr I. Plikusienė kalbėjo apie mums visiems aktualią temą – sveikatos diagnostiką. Ir ne, tai nebuvo dar vienas „pamiegokite, pavalgykite, gerkite daugiau vandens“ pareiškimas. Mokslininkės pranešimas nukėlė į kur kas gilesnius klodus: „Turbūt ne visi žinome, kad mūsų organizmas gamina įvairias molekules, kurios yra tarsi tam tikrų ligų ar atsparumo ligoms „pirštų antspaudai“ ir juos galime išmatuoti. Taip pat mūsų organizme yra ypatingos Y formos molekulės – antikūnai, labai svarbios mums visiems, nes tai organizmo apsaugininkai, imuniteto dalis. Juos moka pagaminti mūsų organizmas, kai kovoja su infekcijomis ar treniruojasi tai daryti. Kas yra antikūnai ir biomarkeriai, kaip galime juos išmatuoti panaudodami įvairias nanomedžiagas? Kaip galima antikūnus sukurti laboratorijose ir panaudoti ankstyvai ligų diagnostikai? Apie visa tai ir dar daugiau mokslininkė papasakojo savo pranešimo metu gausiai susirinkusiems klausytojams.
Mokslininkės pranešimo galite paklausyti ČIA.
LOGIN – didžiausias, gausus turinio ir, ko gero, drąsiausias inovacijų susitikimas Baltijos šalyse. Organizatoriai pavadino jį festivaliu, nes kasmet pritraukia daugiau kaip 7 000 dalyvių, keičiančių žaidimo taisykles, pažangiai mąstančių, technologijų naujoves išmanančių ir žinių ištroškusių žmonių. Jau 19-ąjį kartą bus siekiama plačiomis akimis žvelgti į šiuolaikinį pasaulį, įsigilinti į technologijų pažangos sukeliamus pokyčius ir kliūtis, pasisemti įkvėpimo iš inovacijų pionierių, tyrinėti idėjas, kurios gali nuvesti prie pirmojo vienaragio, bei pažvelgti į tai, kas laukia ateityje. Didieji šių metų LOGIN partneriai – medicinos centrai „Northway“, „Citadele bankas“, technologijų platintojas Baltijos šalyse „ACC Distribution“, VšĮ Inovacijų agentūra, draudimo bendrovė „Balcia“. Daugiau informacijos ČIA.
