Kaip anksčiau rašė LOGIN, praėjusiais metais sukčiai naudojosi „Senukų“ vardu, „pardavinėdami“ elektrinius paspirtukus už 9,99 euro.
„Mes, parduotuvių tinklo „Senukai“ vadovybė Lietuvoje, skelbiame labdaringą išpardavimą internetu! Kiekvienas gali įsigyti Xiaomi el. paspirtuką už 9,99 euro! Šis išpardavimas susijęs su artėjančiu naujo modelio išleidimu, todėl turime kuo greičiau atsikratyti senų modelių! Kreipkitės dėl pardavimo ir laukite el. paspirtuko per 5-7 darbo dienas“, – buvo rašoma sukčių įraše.

Tuo metu šis įrašas susilaukė didelio susidomėjimo: net 2 tūkst. patiktukų, 66 komentarų ir 72 bendrinimų. „Senukai“ teigė, kad nusikaltėliai naudojosi įmonės pavadinimu ir netikromis socialinės medijos paskyromis, bandydami apgauti žmones.
Dabar su ta pačia problema susiduria ir prekybos tinklas „Maxima“. Kaip teigia jo atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, sukčiai organizuoja netikrus konkursus, siųsdami pranešimus elektroniniu paštu ar skelbdami įrašus socialiniuose tinkluose.
„Pirmiausia ir svarbiausia, ką klientas turi žinoti, kad prekybos tinklas niekada neprašo kliento pateikti asmeninės informacijos, slaptažodžių ar prisijungimo prie bankinių paslaugų duomenų“, – komentuoja I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Pasak jos, vartotojams svarbu žinoti, kaip atpažinti tokius apgaulingus laiškus ir nuorodas. Keletas požymių, pagal kuriuos galima įtarti sukčiavimo atvejį:
El. pašto adresas ir nuorodos: patikrinkite, ar el. pašto adresas ir nuorodos tikrai atitinka oficialų įmonės domeną (pvz. @maxima.lt). Sukčiai dažnai naudoja klaidinančius, netikrus adresus.
Gramatikos ir stiliaus klaidos: netikri laiškai ar pateikiama informacija socialinėje medijoje dažnai turi gramatikos klaidų ir keistų žodžių, kurie nebūtų būdingi tikriems įmonių pranešimams.
Skubėjimas: jei prašoma greitai atsakyti arba atlikti veiksmus, pavyzdžiui, „laimėjote konkursą, tačiau turite atsakyti per 24 valandas“, tai gali būti ženklas, kad tai apgaulinga nuoroda.
Asmens duomenų prašymas: jei prašoma pateikti asmeninius duomenis, tokius kaip kredito kortelės numeriai, slaptažodžiai ir pan., tai turėtų iš karto kelti įtarimų.
Pasitikrinkite įmonės puslapyje: įmonės skelbiamos akcijos ir konkursai visada yra skelbiami oficialioje svetainėje. Patikrinkite, ar gautas konkursas tikrai atitinka tai, ką jūs tikėtumėtės gauti iš įmonės. Jei nieko apie tokį konkursą nežinote arba nesate užsiregistravęs, labai tikėtina, kad tai sukčiai.

Ką daryti, jei nuoroda el. laiške ar socialiniuose tinkluose jau paspausta?
Jei jau paspaudėte įtartiną nuorodą, svarbu nedelsiant imtis šių veiksmų:
Ištrinkite visus su laišku susijusius duomenis ir uždarykite naršyklę.
Patikrinkite, ar svetainė reikalavo asmeninės informacijos. Jei taip, nedelsdami pakeiskite slaptažodžius ir, jei reikia, užblokuokite savo sąskaitas.
Patikrinkite savo įrenginio saugumą. Atlikite antivirusinę patikrą ir įsitikinkite, kad jūsų įrenginiai yra apsaugoti.
Informuokite įmonę. Susisiekite su klientų aptarnavimo skyriumi ir informuokite apie galimą sukčiavimo atvejį.
Stebėkite savo paskyras. Jei pateikėte finansinius duomenis, stebėkite savo banko sąskaitas ir kitus svarbius įrašus.

I. Trakimaitė-Šeškuvienė rekomenduoja vartotojams būti atsargiems ir kruopščiai tikrinti gautus pranešimus bei saugoti savo asmeninę informaciją.
„Jei kyla kokių nors abejonių dėl laiško ar nuorodos tikrumo, visada geriausia kreiptis tiesiogiai į įmonės klientų aptarnavimo skyrių ir pasitikslinti, ar tikrai toks konkursas yra organizuojamas“, – teigia ji.
Kaip anksčiau rašė LOGIN, nukentėjus nuo sukčių reikėtų pranešti policijai naudojantis elektroninių paslaugų portalu www.epolicija.lt.

„Atidarę nuorodą būsite nukreipti į netikrą interneto svetainę, o vėliau prašoma jūsų suvesti bankinės kortelės duomenis. Nepasiduokite sukčių atakoms, neatidarykite nuorodos, o informaciją apie visada pasitikrinkite oficialioje svetainėje“, – anksčiau įspėjo policijos virtualus patrulis.