Vokiškai kalbanti finansų specialistė už Atlanto save atrado srityje, kuri jai iki tol buvo visiškai svetima. „Galvodavau, kad informacinės technologijos yra tiems žmonėms, kurie gali „kalbėtis“ su kompiuteriais, o aš tikrai nesu viena jų ir niekada nebūsiu. Tai mano vyras mane įvedė į šį pasaulį, nuramino ir parodė, kad jis gali būti įmanomas dalykas“- sakė „GOD Lithuania“ direktorė V. Khmaladzė. Ji pati nuėjo tą kelią nuo visiškos neišmanėlės IT srityje iki vienos geriausių programuotojų, todėl geba suprasti ir palaikyti savo darbuotojus.
Brangstantys Lietuvos „deimantai“ ir nekintanti darbštumo vertė
Lietuvą esate pavadinusi neatrastu deimantu. Ar pavyko per šiuos metus jį kiek apšlifuoti?
Tai buvo įdomūs, iššūkių kupini metai, per juos buvo visko, - prisipažino V. Khmaladzė. Jos vadovaujama „GOD Lithuania“ su dviem biurais Vilniuje ir Kaune pradėjo veikti 2021-aisiais. -
Anksčiau gal ir gyrėmės, kad esame pigi darbo jėga, dabar savo atlyginimais konkuruojame su kitomis Vakarų Europos šalimis, bet kai kuo nuo jų skiriamės. Esame labai darbštūs žmonės, šito iš mūsų neatimsi. Daug dirbame ir sukuriame galutinį produktą, kuris yra aukštos kokybės, jo nereikia perdarinėti. Visada bandome klientui patarti, kaip geriau, ekonomiškiau, lengviau jį būtų galima palaikyti. Tai mūsų didžiausias privalumas.
Kaip sekėsi rinktis „deimančiukus“, IT srities specialistus, kurių dabar, rodos, reikia visiems?
Iš pradžių pirmieji mūsų samdomi žmonės manė, kad juokaujame, juk ir pavadinimas mūsų toks įdomus… (Vokiečių kompanijos akronimas GOD - Gesellschaft fuer Organisation und Datenverarbeitung – angliškai reiškia dievą - paaiškin.) Įtikindavau juos pasakodama apie save, kodėl dirbu šioje kompanijoje, ką joje darau. Taip pasamdėme vieną darbuotoją, du, tris... Nesu atitrūkusi nuo Lietuvos, žinau jos rinką, kaip tuos žmones susirinkti.
Po truputį pradėjome dirbti, nors personalo atrankos agentūros ir nenorėjo su mumis bendradarbiauti. Visos kartojo, kad šioje srityje rinka yra „stipriai įkaitusi“. Mane daug kas atkalbinėjo, perspėjo, kad laikai pasikeitė, bet jei tiki savo sėkme ir tuo, ką darai, savo pasieksi. Dabar turime 24 darbuotojus: programuotojus, projektų vadovus, IT įdarbinimo specialistus (recruiterius). Vokiečiai mumis patikėjo, pamatę pirmuosius mūsų pasamdytus žmones ir jų darbo rezultatus, - sakė „GOD Lithuania“ vadovė rugsėjo pabaigoje priimdama užsienio ir vietinius svečius, sukviestus į didįjį įmonės atidarymą Lietuvoje.
Mes prisitaikome prie rinkos, nenorėdami vogti darbuotojų iš kitų kompanijų, samdome juos ir kitose šalyse. Mes nesame agresyvi kompanija. GOD, įkurta 1985 metais Vokietijoje, visada gyvavo per gražius, etiškus santykius. Mes taip pat nenorime, kad žmonės pas mus ateitų vien dėl pinigų. Jei pagrindinė motyvacija tėra pinigai, ji greitai nuslūgsta. Tinkama motyvacija – įdomūs projektai, tinkamas kolektyvas, gera darbo atmosfera.
Juk mes daugiau laiko praleidžiame darbo aplinkoje nei namuose. Jei darbe jausimės blogai, tada ligos – neišvengiamos. Pirmiausia, bandau sukurti tokią atmosferą, kad į darbą žmonės norėtų ateiti, nes čia jiems gera, jiems čia leidžiama tobulėti. GOD kompanija labai daug duoda savo darbuotojams. Dešimtyje jos filialų turime labai daug projektų, todėl jei mūsų naujam darbuotojui nepatinka vienas, jis gali pereiti į kitą projektą, pasibandyti save.
Mes pasitikime savo studentais, nors jie nebėra studentai tikrąja to žodžio prasme, taip vadiname savo naujus, neseniai studijas pabaigusius darbuotojus. Esame labai patenkinti jų žinių kokybe, tik jiems trūksta didesnio pasitikėjimo savimi. Pagal mūsų studentus visa GOD kompanija su beveik 500 darbuotojų ėmė juos vertinti. Dabar visi nori lietuvio studento į savo projektą! Tai mūsų sėkmės istorija įmonės viduje. Niekas nebebijo samdyti studentų – jaunų žmonių, kurie yra be darbo patirties, bet turi daug entuziazmo ir noro tobulėti.
Mes taip pat lanksčiai žvelgiame į samdomus darbuotojus. Pavyzdžiui, mums reikėjo tekstų kūrėjo, copy writerio, o jis pareiškė norįs tapti JAVA programuotoju. Taigi sutarėme: vaikinas padarys, ko mums reikia, o mes jį mokysime, ko jis nori. Mes padedame žmogui iš nulinio taško išeiti į visiškai kitą lygmenį. Mes padedame keisti gyvenimus, - įsitikinusi V. Khmaladzė.
Įkvepianti ir palaikanti darbo aplinka
„GOD Lithuania“ pabrėžia atidaranti du biurus – ne tik šalies sostinėje, bet ir Kaune, kad tie biurai yra modernūs, įdomiai įrengti ir ergonomiški. Jūsų manymu, fizinė aplinka svarbi darbo atmosferai kurti ne mažiau nei psichologinė?
Ir fizinė, ir psichologinė aplinka yra labai svarbios. Kauno biure turime sūpynes, Vilniuje jos tiesiog netilpo. Mūsų biure sostinėje galima sėdėti tamsoje ar šviesoje, nusistatyti „mood light“ režimą, t.y. pagal nuotaiką pasirinkti, kokia spalva norime nušviesti savo stalą, kuris irgi yra reguliuojamas, ar galime keisti visą biuro apšvietimą. Įmonei svarbu, kad žmogus ir psichologiškai, ir fiziškai darbe jaustųsi gerai.
Žinoma, per pandemiją visi įpratome dirbti iš namų. Dabar bandau visus kviesti į biuro erdvę. Vis dėlto mes leidžiame darbuotojams nuspręsti individualiai, prie jų prisitaikome. Jei nesusitinkame fiziškai, bent jau pabendraujame per „Teams“ programėlę, kad žinotume, kuo kuris komandos narys gyvena. Pavyzdžiui, viena mūsų darbuotoja dirba iš Panevėžio, ji pati nusprendžia, kada atvažiuoti į Vilnių, kai jai norisi su kolegomis pasimatyti gyvai.
Panašu, tokia situacija sudėtingesnė jums, vadovei, kai reikia išlaviruoti tarp darbuotojų norų bei poreikių ir savo darbo bei asmeninio gyvenimo?
Taip, tiesa. Tačiau viskas yra įmanoma, jei turi noro ir sulauki palaikymo. Mano šeima gyvena Amerikoje. Neseniai ten lankiausi ir, kai norėdavau daugiau laiko pabūti su vyru ir sūnumis, dirbdavau naktimis. Aišku, vaikai gal ir norėtų, kad mama daugiau būtų namuose, bet jie jau beveik suaugę: vienas tapo studentu, kitas baiginėja mokyklą. Kita vertus, mes niekada nesipykstame, nes neturime tam laiko. Kiti skraido į egzotiškas šalis, o mes ir vaikai, jei tik turime laisvą minutę, skrendame į Lietuvą.
Atrodo, Jums tokia – meilės Lietuvai – aplikacija įdiegta, kad jokios kitos negali jos nugalėti?
Lietuva man visada buvo svarbi ir niekada savęs nemačiau gyvenimo pabaigoje kitur. Norėsiu senti čia, kur jaučiuosi gerai. Amerikoje man irgi viskas yra gerai. Ji man atvėrė akis ir suteikė tiek galimybių! Visa, ką ten gavau, visas savo žinias, vežu į Lietuvą. Taip pat - ir bendravimo būdą. Su darbuotojais vienas į kitą kreipiamės tu, nes nesu už juos nei prastesnė, nei geresnė. Mes visi esame kažkuo geresni, kažkuo prastesni. Juk nesame dievai, nors ir dirbame tokioje kompanijoje, - nusišypso V. Khmaladzė. - Įmonėje netgi turime tokį lipduką „GOD is a developer“ (iš anglų k. „Dievas yra programuotojas, kūrėjas“-paaišk.).
„Dievo“ kompanijoje patys svarbiausi yra žmonės
Įžengus į „GOD Lithuania“ fojė Vilniuje, atvykėlį pasitinka interaktyvi siena, mirganti melsvomis švieselėmis. Tam, kad lankytojas nesuabejotų, kur vyksta amžinasis duomenų apdorojimas?
Ši siena dar nebaigta programuoti, ji bus tokia „matriksinė“: įėjus žmogui, visos tos šviesėlės pajudės su juo. Matote, čia irgi svarbus užrašas: „Driving IT from the Baltic Sea“, - lietuviškojo filialo vadovė V. Khmaladzė atkreipia dėmesį į perfrazuotą įmonės šūkį „GOD - Driving IT in the Age of Change“. - Ne tik žodžiais, šūkiais, bet ir darbais norime parodyti, kas esame. Mes ieškome specialistų , bet taip įsitraukiame į jų rengimą, patariame Kauno technologijos universitetui, kaip gerinti studijų planus.
Dabar susiduriame, kad Lietuvoje yra labai mažai „DevOpsų“, tai yra debesų kompiuterijos specialistų, o jų reikia daug. Todėl mūsų įmonėje nusprendžiau atidaryti „DevOps Academy“. Tik susidūriau su problema - net nėra tam dėstytojų. Atsirinksime 5-6 žmones, kuriuos apmokysime apie 9-12 mėnesių. Jiems garantuosime darbą savo kompanijoje, jeigu jie turės kitų planų, bus neįpareigoti likti pas mus. Patys apmokome žmones ir pakeliame į kitą lygmenį, nes turime tam galimybę. Iš kitos pusės, turime filialą Indijoje, kur visada rasime, ko mums reikia. Bet aš noriu, kad Lietuvoje būtų tokių specialistų, kad mes viską žinotume, patys mokėtume ir galėtume.
Vis kalbate apie žmones, žmogišką santykį. Jis, panašu, labai svarbus net įmonėje, kuri dirba su tokiais neapčiuopiamais dalykais kaip duomenimis?
Visada pabrėžiu, kad nesame robotai. Nemanau, kad dirbtinis intelektas pakeis žmogų. Galima jį patį pakeisti, bet ne mūsų jausmus, mintis. Nėra tokių technologijų, kurios taip greitai mąstytų kaip žmogus, priimtų tokius kompleksinius sprendimus. Aišku, visa tobulėja žaibišku greičiu, bet netikiu, kad per savo gyvenimą pamatysiu, kaip technologijos pakeis žmogų.
Jūsų įmonės veikla siejasi su ateitimi, skaitmenizavimu, o ateitis visada susijusi su tikėjimu. Kuo tikite jūs, ypač tokiais laikais, kai karas vyksta visai šalia?
Kai nuvykau į Ameriką, ji man atvėrė visai kitas kultūras, rases, tikėjimus. Savęs neidentifikuoju per religiją, bet perskaičiau visų svarbiausių religijų knygas ir supratau - ne dievas supriešina mus, žmonės tai daro. Iš tiesų esame labiau panašūs nei skiriamės vienas nuo kito.
Mano vyras yra iš Ukrainos. Jo pavardė gruziniška, bet jis gimęs Odesoje. Mūsų šeimą karas liečia viskuo, bet nejaučiu neapykantos tam, kuris turi kitą pasą. Tikiu, kad šita beprotybė baigsis, nors jos šaknys yra gilios. Žinau, kodėl tie visi žaidimai vyksta, todėl stengiuosi nuo jų laikytis kuo toliau ir paisyti man svarbių vertybių, - prisipažino „GOD Lithuania“ direktorė V. Khmaladzė. Ji labiausiai džiaugiasi tuo, ką jau pavyko pasiekti net tokiu sudėtingu metu. -
Praėjus pirmiems veiklos metams pastebiu pasikeitusį požiūrį į „GOD Lithuania“ kompaniją. Žmonės jau nori pas mus ateiti, nes žino, kad pas mus yra gerai. Neseniai įdarbinome merginą iš Ukrainos, kuri nuo karo pasitraukė į Lenkiją, o dabar atvyko į Lietuvą. Taip pat į komandą priimsime vyrą iš Izraelio, kuris atlydi žmoną, pradėsiančią medicinos studijas Kaune. Kalbėjomės su specialistu iš Irano. Mes kviečiamės darbuotojus iš kitų šalių, darome ir taip, bet noriu daugiau investuoti laiko ir žinių į mūsų šalies specialistus.