Tylusis pagalbininkas dirbtinis intelektas
Iš visos naujovių gausos galima išskirti dvi vyraujančias ir iš pirmo žvilgsnio net viena kitai prieštaraujančias tendencijas. Pirmoji – smarkiai išaugusi kokybiško skaitmeninio turinio pasiūla. Tai nėra vien tik spausdinto vadovėlio medžiagos perkėlimas į skaitmeninę erdvę – toks būdas seniai nebe naujiena, o labiau higiena. Šiandien šis turinys tampa daug pažangesnis – jis interaktyvus, jį galima naudoti išmaniosiose lentose, planšetėse ir kituose įrenginiuose. Mokinys gali labiau į jį įsitraukti, turėti tam tikrą mokymosi santykį: žymėti, keisti, pildyti ir t.t. Be to, Lietuvoje atsiranda ir vis daugiau DI sprendimais grįsto turinio. Ką tai reiškia mokytojui ir mokiniui? Pirmiausia, tai daugiau savarankiško mokymosi galimybių mokiniui. DI algoritmai užduotis pritaiko pagal mokinio gebėjimus, spartą, žinias. Pradėjus spręsti užduotis, DI atpažįsta, kurios iš jų sekasi geriau, todėl jų duoda mažiau ar pasunkina jas, ir atvirkšiai – ten, kur kyla sunkumų, duoda daugiau papildomų užduočių.
Akivaizdu, kad DI stipriai pakeis mokymąsi. Iki šiol diferencijuoti užduotis turėjo mokytojas ir natūralu, kad dirbant su didele klase tą padaryti kokybiškai labai sunku. DI algoritmai su šia užduotim susitvarko greitai ir patikimai – mokymosi turinys pritaikomas pagal kiekvieno mokinio gebėjimus ir žinias. Ši tendencija labai ryški ir kalbant jos ateitį aišku, kad netrukus ji ims dominuoti. Todėl jau dabar reikėtų galvoti, kaip mokykloms prisitaikyti prie DI naujovių ir jas išnaudoti. Taip pat, parengti ir padėti mokytojams išnaudoti naujas galimybes, suvaldyti dėl to kylančius nuogąstavimus ar baimę dėl savo darbo vietos ateities.
Pamoka Marse
Kita vis dažniau ugdymui naudojama skaitmeninio turinio rūšis – virtuali realybė. Nors tai daugiausia vis dar labiau pramoginio pobūdžio turinys, visi ženklai rodo, kad jis taip pat smarkiai įsiskverbs į ugdymo aplinką. Naudojantis virtualios realybės akiniais su mokymosi turiniu, gali nusikelti į kitą kontinentą, planetą, simuliuoti tam tikrus organizmų procesus, iš vidaus apžiūrėti augalo sandarą ir pan. Gamtos, biologijos moksluose tai taps neatsiejama ugdymo turinio dalimi. Kol kas šio turinio lietuvių kalba nėra daug, jo plėtrai kliudo ir būtinybė turėti specialią įrangą, tačiau ateityje mokiniai per pamokas ne kartą lankysis virtualiuose pasauliuose.
Paprastesnis šio turinio sprendimas – papildyta virtuali realybė, kurioje gali naudoti paprastesnę įrangą, pvz. mobiliuosius telefonus. Specialios programėlės sukuria 3D vaizdinius, kurie atsiranda tiesiog klasėje. Pavyzdžiui, istorijos pamokose gali išvysti istorines asmenybes, apie kurias ką tik išgirdai iš mokytojo. Šis turinys kol kas taip pat daugiau pramoginio pobūdžio, bet gamtos moksluose, chemijoje, fizikoje, kur reikia simuliuoti įvairius bandymus, jis gali padaryti svarbų proveržį.
Tarp realybės ir virtualybės
Sparti skaitmeninio turinio plėtra yra viena iš minėtų dviejų vyraujančių priešingų tendencijų. Kas ir kodėl jai prieštarauja? Jai labiausiai prieštarauja patyriminiai dalykai, kuriems reikia tiesioginės sąsajos, pvz. menai, literatūra, filosofija. Jų atstovai su atsargumu žiūri į šią tendenciją, matydami grėsmę, kad mokiniai praras socialumą, santykį su realybe ir persikels į virtualų pasaulį. Šie nuogastavimai, beje, nėra visiškai nepagrįsti. Atsvara virtualiam pasauliui tampa įvairūs patyriminių metodų formatai. Daugelio mokinių pramogos yra skaitmeninės – šiuolaikiniai jaunuoliai mažiau sportuoja, juda, bendrauja. Mokykla tampa vieta, kuri gali įsiterpti ir grąžinti vaikus į tikrovę su skirtingomis jos pažinimo galimybėmis. Todėl ateityje matysime didesnę pasiūlą patirtinių formatų ir nišinių mokyklų, pvz. gamtos, menų, mokyklų be klasių ir pan. Jau dabar populiarėja kūrybinio, vizualaus mąstymo (angl. design thinking, visual thinking) metodai. Jie iš esmė skirti tam, kad mokiniai liestųsi prie realių dalykų ir kažką kurtų patys.
Nors skaitmeninės ir patyriminės tendencijos iš dalies prieštarauja viena kitai, abi jos išliks svarbios ir vystysis lygiagrečiai, papildydamos viena kitą.
Kaip veikia praktikoje
Mūsų licėjuje esame ištestavę visas galimybes – tiek virtualios, tiek papildytos realybės, taip pat DI sprendimus. Skaitmeninio interaktyvaus turinio jau dabar naudojama labai daug. Didžiausia jo vertė – įsitraukimas. Ypač pradinių klasių mokiniams jis žadina susidomėjimą mokymosi dalyku, suteikia emociją, kuri padeda lengviau suprasti ir įsisavinti žinias.
Didžiausio proveržio potencialą turi DI sprendimų pritaikymas. Tai padėtų išspręsti jau minėtą ypatingai svarbią ugdymo užduotį – diferencijuoti ir individuaizuoti turinį kiekvienam mokiniui. Tai sudėtinga užduotis bet kuriam mokytojui, bet kuriai mokyklai, nes reikalauja daug individualaus dėmesio mokiniui, kurio skirti visiems pamokos metu nepaprastai sunku.
Didžiausia skaitmeninio turinio ir DI sprendimų problema – sunku užtikrinti turinio tęstinumą lietuvių kalba. Medžiaga kol kas fragmentiška, padengia tik kai kurias temas, labiau primena demonstracinę versiją. Anglų k. tokių sprendimų jau kuris laikas yra nemažai, o vystantis vertimo technologijoms,atsiranda ir daugiau kokybiško turinio lietuviškai. Kai tik bus galima užtikrinti šio turinio tęstinumą, atitikimą mokyklinėms programoms, proveržis bus didelis. Lemiamas lūžio momentas gali įvykti jau ir kitais metais.
