Daugybė dabartinių darbo vietų gali būti automatizuotos
Apie technologijas verta ir svarbu kalbėti ir todėl, kad pasak Š. Dignaičio, tai nuolat augantis informacinių ryšių technologijų sektorius, kuris atlyginimais 55 proc. viršija darbo užmokesčio vidurkį: „Visi matome, kad technologijų sektoriaus rinka iškreipta. Geram technologijų specialistui prisivilioti į organizaciją nebeužtenka tik solidaus atlyginimo, darbdaviai vilioja jiems specialiai įrengtomis darbo vietomis, nemokamais pusryčiais, pietumis ir vakarienėmis. Biurai, kuriuose dirba technologijų specialistai irgi nebūna nuobodūs, pavyzdžiui, įrengtas kaip baras. Tai yra atspindys to, ką šiandien diktuoja rinka.“
Lektorius įvardina ir trečią faktą – daugiau nei 40 proc. darbo vietų yra arba gali būti automatizuotos, ir pateikia pavyzdį: „Mes turėjome liftininkų asociaciją iki karo, tai buvo išskirtinai vyriška specialybė. Žmogui įlipus į liftą, darbuotojas jį pakeldavo ar nuleisdavo į reikiamą aukštą. 1940-aisiais metais šį darbą pradėjo dirbti moterys, nes vyrai iškeliavo kariauti, vyko Antrasis pasaulinis karas. 1950- aisiais ši profesija buvo automatizuota – įrengtas elementarus mygtukas. Prasidėjo streikai. Iki 1970-ųjų liftininko profesijos neliko. Šios dienos analogija šiek tiek kitokia, šiandien mes kalbame apie tokias darbo vietas, kurios yra aukštesnės pridėtinės vertės. Mes kalbame apie komunikacijos specialistą, kuris gali parašyti tekstą, arba galime viską numesti padaryti „ChatGPT“. Su „Midjourney“ galima padaryti daug neįtikėtinų dalykų. Jau dabar gali nebereikti iliustratorių, dizainerių, nes yra kas sudėlioja vizualus, kuria vaizdus iš tekstinių aprašymų. Tinklalapių irgi nebereikia kurti, tam yra dirbtinio intelekto programos. Taigi kalbame ne apie liftininkus, o apie aukštos pridėtinės vertės specialistų darbo automatizavimą.“
Š. Dignaitis auditorijai papasakojo dar vieną įžvalgą: „Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, 65 proc. moksleivių, šiandien esančių pradinėse klasėse, dirbs tokius darbus, kurių dar net nėra. Atsiminkime save mokykloje – taip pat negalvojome, kad kas nors gali būti influenceris, youtuberis, strymeris ar e. sporto atstovas. Taigi galime įsivaizduoti, kaip mes bandome moksleivius paruošti, kad jie būtų pasirengę ateinančiai darbo rinkai, kurios nežinome. Ir čia primenu tą dramblį kambaryje, – jie taip pat nebuvo paruošti tam, kas šiandien vyksta, kas bus jų ateityje. Kiekvienas iš mūsų turime galvoti apie tai, ne tik palikti šį spaudimą mokytojams. Tikrai nesu tas žmogus, kuris sako, kad viskas yra blogai, bet stengiuosi savo veiksmais prisidėti prie technologijų edukacijos, rekomenduoju tą daryti ir jums.“
Lektorius paminėjo, kad net 150 mln. technologinių darbo vietų atsiras per artimiausius penkerius metus, ir čia mes žaidžiame žaidimą, kiek technologinių darbo vietų atsiras ir kiek naujų technologijų tų vietų pašalins.
Sulygino su Biblija
Š. Dignaitis savo pranešime pabrėžė, kad švietimas yra tai, kas nuolat keičiasi, ir klausimas, kaip inovuojame švietimą pasitelkę į pagalbą technologijas, tai yra esminis dalykas, apie kurį šiandien turime kalbėti.
„Kodėl reikia technologinio švietimo? Suprantame, kad „EdTech“ yra žodžių junginys: edukacija, švietimas ir technologijos. Bet tai nėra kažkokia išmanioji lenta, projektorius, skaidrių vardiklis. Tai net ne softas, o tai yra, kaip mes inovuojame švietimą pasitelkę į pagalbą technologijas, kaip mes padarome jį geresnį. Kai kurios mokyklos turi išmaniąsias lentas, bet jomis net nesinaudoja. Yra geras pavyzdys: 1455-aisiais metais J. Gutenbergas išspausdino pirmąją knygą – Bibliją. Iki to laiko knygos buvo rašomos, ir tik galime įsivaizduoti, kiek prieigos prie knygų, švietimo buvo tada ir kiek dabar, kai jos spausdinamos. Taigi ši technologija yra ta inovacija, kuri geriausiai per analogiją paaiškina, kas tai „EdTech“ startuolis“, – sako lektorius.
Pasak Š. Dignaičio, švietimas susideda iš daug dalykų, turime daug iššūkių, kurie gali būti skaitmenizuoti. „EdTech“ startuolis padeda ugdyti kompetencijas, įgūdžius, suvokti technologijas, padeda pakeisti profesiją ar įmonėms surasti norimų talentų.
„Technologijos tapo neatsiejama švietimo proceso dalis. Su pandemija atėjo ne tik siaubingų, bet ir keletas nuostabių dalykų. Tai visos švietimo sistemos skaitmenizacija. Priešpandeminis skaičius rodo, kiek globaliai mes išleidžiame švietimui ir konkrečiai skaitmeniniam švietimui. Iš numatytų 163 milijardų vos 2,5 proc. buvo išleidžiami technologiniam švietimui. Taigi galime įsivaizduoti, kur tie visi pinigai ėjo ir kaip mažai mes inovuojame pasitelkę į pagalbą šiuolaikines technologijas. Pandemijos metu šie skaičiai vis dauginosi ir 2025-aisiais numatoma, kad išleisime daugiau nei 400 milijardų būtent švietimui skirtiems skaitmeniniams produktams bei pačiai skaitmenizacijai.
Per ateinančius penkerius metus „EdTech“ rinka išaugs 2,5 karto ir pasieks 5,2 proc. globalios švietimo rinkos. Labai gerai, kad švietimas po truputį skaitmenizuojamas, bet vistiek jis išlieka bene mažiausiai skaitmenizuota sritimi, žemiau yra tik statyba. Tad turime didžiulių galimybių ir atsakomybę kilti kuo aukščiau. Tikiu, mes visi kartu galime padaryti didžiulį proveržį Lietuvos švietimo sistemoje“, – įsitikinęs lektorius.
Turime tokių dirbtinio intelekto programų, kad žmogui nėra šansų laimėti
Savo pranešime Š. Dignaitis priminė vieną įdomią istoriją, susijusią su dirbtinio intelekto gebėjimais: „1996-aisiais pasaulio čempionas, šachmatų didmeistris Garis Kasparovas, kuris šiandien kovoja už Ukrainą, stojo varžytis su „Deel Blue“, dirbtine intelekto mašina, kurią sukūrė IBM. Buvo labai daug dėmesio sulaukusi kova, kaip čia žmogus gali būti stipresnis už mašiną specializuotoje srityje. Ir nors jis laimėjo pirmąją partiją, bet žaisdamas 1997-aisiais pralaimėjo.
Aišku, buvo ir kartėlio, buvo aiškinimosi, kad čia galbūt įsitraukė žmogus, bet tai daugiau paaiškinama kaip didmeistrio ego, kas labai dažnai atsitinka, kai esi geriausias kelis dešimtmečius ir prieš tave laimi. Nesitiki, kad taip gali būti. Norėčiau atkreipti dėmesį ne į tai, kad jis pralaimėjo, o į žmones, kurie kūrė dirbtinį intelektą šioje konkrečioje srityje. Taip, daug dalykų dirbtinis intelektas nepadaro ir tada nepadarydavo. Bet šiandien mes jau turime tokių dirbtinio intelekto programų, kad žmogui nėra jokių šansų laimėti prieš jas.“
Lektorius konferencijoje sakė, kad daug žmonių net nesusimąsto, kiek dirbtinio intelekto mus supa ir kiek dažnai mes jį naudojame: „Tai GPS navigacija, kai keliaujame į kamštį ir programėlė mums pasako, jog geriau važiuoti kitu keliu, – dirbtinis intelektas mato, kiek tuo keliu važiuojama šiuo momentu, apskaičiuoja čia pat kitą, greitesnį kelio maršrutą. Taip pat ir kainų perskaičiavimai, vykstant „Bolt“ ar „Uber“ automobiliais.
Savo elektroniniame pašte turime SPAM filtrą. Jeigu dirbtinio intelekto nebūtų, tai mes neatsigintume nuo Afrikos princų laiškų, kuriuose rašoma, kaip turime atsiimti tą milijoną, kurį paveldėjome, ir tai būtų šimtai tūkstančių laiškų kiekvieną dieną. Dar pavyzdžių: veido atpažinimo funkcija mūsų telefone – nereikia įvesti kodo, taip pat išmanusis asistentas. „Netflix“ filmų rekomendacijos, kai ką nors paspaudžiame, pasižiūrime, paskui mums išmeta panašius dalykus. Tai yra dirbtinio intelekto algoritmai.“
Š. Dignaitis savo pranešime paminėjo ne tik privalumus, bet ir tai, kad turi pagrįstų baimių, susijusių su dirbtiniu intelektu: „Lengvai automatizuojamos darbo vietos yra pakeičiamos – atsiranda koks nors algoritmas, technologija, kuri gali pakeisti žmogų. Turime veido atpažinimo technologiją Kinijoje: jeigu gatvė pereinama neleistinoje vietoje, autobuso bilietas tampa brangesnis ar jo išvis negalima nusipirkti, kai padaroma rimtesnių pažeidimų, kurie yra neleistini Kinijoje. Turime manipuliaciją socialinėse medijose, turime nemažai dezinformacijos, kai žmonės negeba jos atskirti, mąstyti. Jeigu po kokiu nors komentaru yra daugiau palaikymo, tai negebantis kritiškai mąstyti žmogus galvoja, kad taip mąsto visa Lietuva, ir tiki tuo. Dirbtinis intelektas atėjo ir į politiką: matėme kaip lengvai technologijos sukuria vaizdo įrašų su žymiausių politikų veidais.“