Popierinius žemėlapius pamėgęs J. Špakauskas įsitikinęs, kad reikia labiau kliautis savo galva. Jo nuomone, žmonės praradę kritinį mąstymą, nes aklai pasitiki technologijomis.
J. Špakauskas rūpinosi į Lietuvą atėjusių tokių įmonių kaip „Uber“ ir „Bolt“ komunikacija, dirbo su prekybos tinklu „Maxima“, dabar trejus metus darbuojasi bendrovėje „Bitė“.
„Vienokioje ar kitokioje komunikacijos srityje dirbu visą savo profesinį gyvenimą. „Sodros“ sistema sako, kad daugiau kaip 13 metų. Pradėjau nuo politinės rinkodaros, o verslo komunikacijos sferoje dirbu turbūt kokius dešimt metų. Man labai pasisekė, kad darbas yra ir mano aistra, jis leidžia domėtis dalykais, kurie man įdomūs. Didelę darbo dienos dalį praleidžiu skaitydamas, nuolat maitinu savo smalsumą“, – dalijasi „Bitės“ korporatyvinės komunikacijos vadovas.
J. Špakausko nuomone, komunikacijos specialistas turi matyti daugiau nei savo darbo aplinką, jis turi stebėti daug procesų, vykstančių visuomenėje.
„Turiu suprasti šiek tiek ekonomikos, psichologiją ir sociologiją. Ir tai, kas šiandien aktualu gynybos srityje, bei informacinę erdvę visa plačiąja prasme. Suprasti ir matyti, kaip veikia dezinformacijos kampanijos. Ir propaganda, ir masių valdymas, turiu neblogai išmanyti technologinius dalykus, kaip veikia komunikacijos kanalai, socialiniai tinklai“, – darbo užkulisius atskleidžia pašnekovas.
Stebėdamas gyvenimą Jaunius jau keletą metų mato reiškinį, kuris jam kelia nerimą.
„Iš esmės mes labai pasiduodame technologijoms ir ypač algoritmams, nes besąlygiškai pasitikime technologijomis. Paprastas pavyzdys – GPS, paprasti žemėlapiai, be kurių nuvažiuoti jau niekur nebemokame, ir mes aklai tikime manydami, kad jie visada geriausiai patenkina mūsų interesus. Bet ar tikrai? Ar galime užtikrintai sakyti, kad mums pateiktas maršrutas tikrai pats geriausias? Ir galbūt ne už kalnų tokia diena, kai žemėlapius kuriančios bendrovės pagrindinė rėmėja bus naftos ar elektros kompanija. Ir ji mums rodys ilgiausią maršrutą, nes tai atitiks žemėlapių kūrėjų rėmėjų interesus“, – įžvalgomis dalijasi J. Špakauskas.
Pašnekovo nuomone, visai galimas scenarijus, kad greitu laiku verslas labiau kišis į tuos procesus, kuriuos mes dabar priimame kaip objektyvius ir veikiančius tik mūsų naudai.
„Pažiūrėkite, kaip besąlygiškai pasitikime paieškos sistemomis, galvojame, kad pirmiausia ir bus parodyta tai, ko ieškome. O galbūt mums rodoma tai, ką parinko reklamos užsakovai? Apie tai ir kalbėsiu, apie algoritmus, kurie vis labiau skverbiasi į mūsų kasdienybę, mes net nekvestionuojame jų, bet galbūt reikėtų“, – komunikacijos specialistas skatina kelti daugiau klausimų.
LOGIN konferencijoje J. Špakauskas žada papasakoti kelias istorijas, kurios puikiai iliustruoja, kaip technologijos ir dirbtinio intelekto naudojami algoritmai lengvina ar sunkina mūsų gyvenimus. Pašnekovas siūlo stabtelėti ir prisiminti tai, ką mes jau gerokai užmiršome, – savo protą. Jis visgi yra mūsų geriausias draugas.
„Nereikia atgal atsukti istorijos. Progresas – nuostabus dalykas, jis mūsų gyvenimą nuostabiai palengvino, bet mano pagrindinis patarimas būtų savistaba. Mes turime neprarasti savistabos, jeigu vairuojame. Važiuojame gatve mieste, rajone, kurį gerai pažįstame, bet nereikia nustoti galvoti. O moralas? Jis, be abejo, yra, bet jums reikės ateiti į LOGIN'ą, kad tą sužinotumėte“, – patenkinti smalsumą kviečia J. Špakauskas.
Daugiau apie robotizacijos/prekybos tendencijas/startuolius procesus bus galima išgirsti „LOGIN 2022“ konferencijoje birželio 2–3 dienomis. Daugiau apie konferenciją ČIA.
