2022 m. birželio 23 d. 20:39

Garsiausios pasaulinių gigantų bylos: interneto platybėse galimi itin keisti susitarimai

  • Justina Asakavičiūtė

Jedi Blue – terminas, girdėtas turbūt ne visiems. Vis dėlto, tai – gana daug keičianti frazė ir jei šis slaptas susitarimas išties egzistuoja, jo pasekmės galimai itin stipriai palietė daugybę verslų. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas kalba ir apie daugiau svarbių bylų, susijusių su pasaulio gigantais Apple, Google, Amazon ir pan. Kas mūsų laukia, pasikeitus virtualioms žaidimo taisyklėms?

Įtariamas slaptas susitarimas tarp Facebook ir Google bei dar kelios įdomios bylos

„Ar kas nors iš jūsų esate girdėję, kas yra Jedi Blue? Tai – įtariamas slaptas susitarimas tarp Facebook ir Google, dėl kurio EK tyrimą pradėjo prieš keletą mėnesių. Jei įtarimai pasitvirtins – tokio susitarimo pasekoje buvo stipriai apribota konkurencija, konkurentų galimybės konkuruoti su Google internetinės reklamos platformoje“, – pasakoja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Anot LOGIN2022 pranešėjo kita, ne mažiau įdomi, byla susijusi su Amazon prekybos platforma: Amazon retail galimai sužinojo duomenis apie kitus pardavėjus ir jų parduodamas prekes Amazon prekyvietėje ir galimai tuos duomenis naudojo, didindama savo konkurencines galimybes.

Marius Vaščega pranešime užsimena ir apie tris su „Apple“ industrija susijusias bylas: Apple Pay, Apple Store ir Apple Streaming. Visos šios bylos susijusios su ne Apple programėlių kūrėjams patekti į Apple produktus. Čia, anot M. Vaščegos, irgi manoma, jog galimai buvo apribota konkurencija. Be to, Google nuo 2018 m. yra skirta 8 milijardai eurų baudų įvairiausius konkurencijos teisės pažeidimus.

Marius Vaščega
Marius Vaščega
© DELFI / Audrius Gavėnas

Vilkas iš raudonkepuraitės persikėlė į virtualias erdves?

„Ką šios bylos atskleidžia? Kad internetiniame pasaulyje mes turime sisteminių iššūkių. Didelių problemų, kurias reikia spręsti sistemiškai. Jos susijusios su tuo, kad didelės platformos nebėra tiktai tarpininkai. Didelės platformos yra gerokai daugiau nei tai. Takime, Facebook tikrai nebe kursiokų chatas, bet reklamos rinka, informacijos šaltinis. Amazon turi ne tik prekybos centrą, bet ir didelį prekystalį jame. Google yra ne vien tik paieškos langelis. Tai yra dideli dariniai, dažnai savo galia ir įtaka internete pranokstantys valstybes“.

Šie didžiuliai dariniai, sako EK atstovybės Lietuvoje vadovas, tam tikra prasme primena vilką iš pasakos apie raudonkepuraitę – kaip vilkas žymiojoje pasakoje, taip ir didžiosios platformos ne visuomet parodo savo tikrąjį veidą mums. Vienok, skaitmeniniai vilkai, sako pranešėjas – net labai naudingi. Jie dažnai buvo technologijų ir inovacijų priešakyje, o be jų galbūt dar naudotume mygtukiniais telefonais ir informacijos ieškotume popierinėse enciklopedijose.

Tuo tarpu vietoje, metaforiškai atsiremiant į Raudonkepuraitės pasaką, medžiotojo šiais laikais mums reikalingos taisyklės: „Mums reikia, kad platformos būtų atviresnės, neteiktų preferencijų savo produktams, kad appsų kūrėjai gautų duomenis apie savo appsų naudojimą, tai ne visuomet įmanoma. Kad būtų lengviau išinstaliuoti appsus, paslaugas, naudoti konkurentų produktus. Kitaip tariant, mums reikia reguliuoti platformų elgesį“.

Apsipirkimas internetu
Apsipirkimas internetu


Numatomi labai svarbūs pokyčiai: daugiau skaidrumo internete

Europos Komisijoje šiuo metu, pranešėjo teigimu, svarstomi ir finalizuojami du itin svarbūs taisyklių rinkiniai DMA ir DSA.

„Jeigu Raudonkepuraitės miške galioja stipresiojo teisė, mes norime, kad internete galiotų stipresniojo atsakomybė. Mes nenorime situacijų, kurios buvo per finansinę krizę, kuomet bankai sakė „I am too big to fail“ (liet. aš per didelis, kad susimaučiau). Nenorime, kad dabar didelės platformos sakytų „I am too big to care“ (liet. aš per didelis, kad rūpinčiausi). Jei daugiau vartotojų – daugiau ir atsakomybės“, – apie europinius siekius pasakoja M. Vaščega.

Vadinamieji „gatekeeperiai“, įvedus aptariamą DMA taisyklių rinkinį, negalės pasinaudoti gaunama informacija, kad pardavinėtų savo prekes, jie taip pat negalės atsisakyti dalintis programėlių naudojimo informacija su tų programėlių kūrėjais, savo paieškos rezultatuose didieji dariniai negalės naudoti preferencijų savo produktams, o vartotojai galės lengviau pašalinti iš anksto instaliuotas programas ir rinktis norimas programas.

Kalbant apie DSA taisykles, jas patvirtinus, anot pranešėjo, pagrindinė taisyklė – kas draudžiama offline, turi būti nelegalu ir online: „Turime užtikrinti, kad žinotume, kam tas produktas priklauso. Didelėse platformose tai ne visada įmanoma. Dėl tos priežasties nustatome įsipareigojimą platformoms pažinti savo turgaus prekeivį, kad nebūtų pardavinėjami padirbti ir nesaugūs produktai.“ DSA taip pat numatoma galimybė platformoms šalinti neteisėtą turinį, o vartotojams – galimybė pranešti apie tokį turinį.

Platformos taip pat privalėtų pasidaryti savo rizikų vertinimą ir esant rizikų – su jomis tvarkytis. Tai vadinama turinio moderavimu. Turėsime mažiau „juodųjų dėžių“, daugiau skaidrumo, galėsime aiškiai suvokti, kodėl vienas ar kitas vaizdo įrašas atsirado būtent mūsų naršymo akiratyje, ar naudojami filtrai ir automatiniai algoritmai.

„Neriboto interneto laikai tam tikra prasme baigėsi. Jie nustatys ribas didiesiems žaidėjams, bet tas sukurs daugiau atsakomybės ir daugiau galimybių mažiesiems žaidėjams. Tai nustatys daugiau skaidrumo ir daugiau saugumo vartotojams. Mažiau chaoso ir daugiau tvarkos. O jei grįžti į pasaką, kurią aš minėjau – ir mama bus rami dėl raudonkepuraitės, einančios per mišką, ir senelė bus sveika, o raudonkepuraitė galbūt taps nauju vienaragiu kai užaugs“, – pranešimą baigia M. Vaščega.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
1.0000

Svarbiausios naujienos ir komentarai iš LOGIN.LT –
kiekvieną savaitę tiesiai į el. paštą!