2022 m. gegužės 18 d. 06:00

Balsavimo internetu perspektyvos Lietuvoje: didžiausias privalumas būtų vienai rinkėjų grupei 3

  • Elžbieta Kriaučiūnaitė
Kompiuteris
Kompiuteris
© Unsplash

Iki 2030 m. Europos Sąjunga (ES) siekia užtikrinti, kad demokratinis gyvenimas ir internetu teikiamos viešosios paslaugos būtų prieinamos visiems asmenims. Vienas iš tokių paslaugų pavyzdžių – balsavimo internetu sistema rinkimuose. Kaip žinia, Estijoje, kuri yra apibūdinama viena pažangiausių skaitmeninių šalių pasaulyje, jau nuo 2005 m. yra įdiegtas internetinis balsavimas nacionaliniu mastu. Svarstymai apie internetinį balsavimą vis dažniau pasigirsta ir mūsų šalyje, kadangi 2024 m. Lietuvoje nusimato net keli rinkimai. Vis dėlto, ar balsavimo internetu privalumai tikrai nusveria trūkumus ir kodėl Lietuva bei kitos ES šalys ateityje turėtų pasekti Estijos pavyzdžiu siekiant skaitmeninės transformacijos?

Skaitmenizacija skatina svarstyti apie balsavimo internetu galimybes

Pasak Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento, šiuo metu vis daugiau viešųjų paslaugų perkeliama į internetinius tinklus, todėl pats e-balsavimo kūrimas, diegimas ir eksploatavimas kelia nemažai iššūkių, siekiant technologiškai užtikrinti e-balsavimo konfidencialumą, e-balsų vientisumą, autentiškumą, prieinamumą ir kartu valdyti galimas kibernetinio saugumo rizikas bei e-balsavimo spragų atsiradimą: „E-balsavimas turi būti pagrįstas žinomais patikimiausiais kriptografiniais protokolais bei algoritmais, dedant visas įmanomas pastangas e-balsavimo rezultatų konfidencialumui apsaugoti (pvz., maksimaliai apribojant prieinamumą prie privačių kriptografinių raktų). Maksimaliai griežti reikalavimai taip pat turi būti nustatyti asmens duomenų apsaugos aspektu. Tik po išsamaus ir bendro visų suinteresuotų institucijų vertinimo ir analizės galima būtų nustatyti e-balsavimo veikimo ir saugumo principus, kurie atitiktų nacionalinio saugumo užtikrinimo reikalavimus“.

Pasauliui vis labiau skaitmenizuojantis, suprantamas rinkėjų lūkestis turėti galimybę balsuoti internetu, pripažįsta VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė. „Pastaraisiais metais Lietuvoje rinkėjų pasitikėjimas rinkimais auga, nebesusiduriama su rinkėjų papirkinėjimo atvejais ir apskritai – fiksuojama vis mažiau šiurkščių rinkimų įstatymų pažeidimų. Matoma, kad rinkėjams balsuoti nėra vien tik piliečio pareiga, rinkimai tampa pilietiškumo švente – ypatinga diena, kai žmonės supranta, kad eidami į rinkimus ir balsuodami prisideda prie Lietuvos valstybės kūrimo, – įsitikinusi I. Ramanavičienė, – Nepaprastai vertiname tokį požiūrį ir rinkėjų pasitikėjimą, todėl negalima to pasitikėjimo prarasti ambicingu, skubotu ir nepamatuotu sprendimu“.

Vis dėlto, kaip teigia Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, kiekviena valstybė privalo įvertinti rizikas, kad tokio tipo balsavimas nebūtų kibernetinių atakų taikiniu, kompromituojant rinkimus. „Taip pat organizuojant internetinį balsavimą būtina išspręsti eilę techninių problemų. Viena iš tokių – nuotolinė asmens atpažintis. Sukūrus atpažinties priemones, tai ypatingai paspartintų daugelio valstybės paslaugų efektyvesnį teikimą“, – aiškina Seimo narė.

Dalia Asanavičiūtė
Dalia Asanavičiūtė


Svarbu išnagrinėti esamą saugumo situaciją Lietuvoje

Tiesa, pastaruoju metu pasaulyje vykstantys procesai rodo, kad valstybės siekia paveikti kitų šalių rinkimų rezultatus tiek kibernetinėmis, tiek ir informacinėmis priemonėmis, portalui „Delfi“ teigia KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas. „Pandemija tik sustiprino visų valstybių priklausomybę nuo elektroninių ryšių bei informacinių sistemų, kartu sukurdama didesnes galimybes priešiškai nusistačiusioms valstybėms bei piktavaliams ir nusikaltėliams. Neabejotina, kad internetinio balsavimo atveju karo Ukrainoje fone priešiškos valstybės, siekdamos daryti poveikį Lietuvos rinkimams, gali tuo pasinaudoti“, – tvirtina KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas.

Aptariant pasitikėjimą internetinio balsavimo sistema ir galimus kibernetinio saugumo iššūkius, pasak VRK atstovės spaudai, labai svarbu atkreipti dėmesį keletą aspektų. „Kalbant apie internetinį balsavimą, galimų grėsmių, kurias privalu užkardyti, yra toli gražu ne viena. Nedraugiškų valstybių galimos atakos ir bandymai daryti įtaką Lietuvos rinkimų rezultatams siekiant diskredituoti rinkimus – vieną iš pamatinių demokratijos vertybių, taip pat neatmestini. Todėl užtikrinti tokios sistemos saugumą – pagrindinis prioritetas“, – aiškina pašnekovė.

I. Ramanavičienei antrina Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Komisijos pirmininkė, kurios teigimu, balsavimas internetu privalo išlikti tiek pat saugus, kiek ir balsavimas rinkimų apylinkėje ar balsavimas paštu. „Kibernetinės atakos ir sistemos saugumas – vienas iš pagrindinių klausimų, kuriuos turi atsakyti VRK ruošiama Galimybių studija. Dabar vykstančio karo Ukrainoje kontekste, imant Rusijos vykdomas kibernetines atakas, labai svarbu nuodugniai išnagrinėti esamą saugumo situaciją Lietuvoje ir ar esame pasiruošę atakoms rinkimų metu. Po Galimybių studijos atlikimo bus aišku, ar internetinis balsavimas Lietuvoje gali būti saugus ir nebus grėsme nacionaliniam saugumui“, – pripažįsta D. Asanavičiūtė.

Teikti prioritetą viešųjų paslaugų kibernetiniam saugumui

Kalbant apie viešųjų paslaugų kibernetinį saugumą ir funkcionalumą, KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento teigimu, prioritetas turėtų būti teikiamas viešųjų paslaugų kibernetiniam saugumui, suvokiant, kad didėjant pavojams svarbu ir toliau išlaikyti budrumą. „Valstybinėms organizacijoms ir kritinės infrastruktūros valdytojams būtina ypatingą dėmesį skirti pasirengimui užtikrinti veiklos tęstinumą įvairių scenarijų atveju, o reikalavimų įgyvendinimui skirti proporcingas investicijas, – pabrėžia KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas, – Vertinant visą kibernetinio saugumo situaciją Lietuvoje ir aktualias geopolitines grėsmes, turime didesnį dėmesį skirti kritinės infrastruktūros atsparumui ir gerai „užrakinti“ visas savo „skaitmenines“ duris. Taip pat ir tas, kurios skirtos užtikrinti viešųjų paslaugų kibernetinį saugumą“.

„Siekdamas stiprinti viešojo sektoriaus interneto svetainių kibernetinį saugumą, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos rengia specialias rekomendacijas – pateikia sąrašą bazinių saugumo reikalavimų, kurie turėtų būti taikomi tiek naujai kuriamoms interneto svetainėms, tiek ir jau esamų interneto svetainių eksploatavimo metu. Taip pat atlieka kibernetinio saugumo subjektų apklausas, planinius ir neplaninius patikrinimus, o radęs neatitikimus skiria privalomus nurodymus pastebėtoms spragoms ir trūkumams pašalinti bei skiria baudas už privalomų NKSC nurodymų nesilaikymą. Siekiama, kad kibernetinio saugumo subjektai kuo sklandžiau ir laiku įgyvendintų kibernetinio saugumo reikalavimus“, – tvirtina KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas.

Didžiausias privalumas būtų užsienyje gyvenantiems rinkėjams

Balsavimo internetu sistema turėtų nemažai privalumų rinkėjams, iš kurių vienas pagrindinių – laiko taupymas. „Įdiegus internetinio balsavimo sistemą, pabalsuoti internetu jiems (rinkėjams – aut. pastaba) užtruktų vos keletą minučių ir tai būtų galima padaryti „neišeinant iš namų“. Ne paslaptis, kad didžiausi internetinio balsavimo entuziastai yra užsienio lietuviai. Tuo tarpu, kai Lietuvoje balsuojantiems rinkėjams yra sudarytos plačios galimybės balsuoti, užsienyje gyvenantis rinkėjas tam, kad pabalsuotų, turi skirti nemažai laiko: važiuoti į diplomatinę atstovybę, kuri dažnu atveju yra vienintelė visoje valstybėje. Arba registruotis „Rinkėjo puslapyje“, kad galėtų balsuoti paštu, sulaukti jam atsiųsto laiško su biuleteniais ir kitais rinkimų dokumentais, užpildyti juos, eiti į paštą ir suspėti išsiųsti, kad biuleteniai diplomatinę įstaigą pasiektų laiku. Atsiranda papildomas faktorius – pašto darbuotojų darbas, – aiškina VRK atstovė spaudai, – Yra valstybių, kuriose pašto tarnybos dirba preciziškai, o yra tokių, per kurias siunčiami vokai su biuleteniais diplomatines atstovybes pasiekia netgi po rinkimų. Ir, žinoma, būna apmaudu, kad tiek diplomatinėse atstovybėse dirbančios rinkimų komisijos, tiek rinkėjai viską padaro laiku, o biuletenis dėl pašto tarnybos vėlavimo atkeliauja tuomet, kai rinkimų rezultatai jau yra suskaičiuoti ir patvirtinti“.

„Kokia tiksli internetinio balsavimo sistemos sukūrimo kaina šiai dienai atsakyti sunku, kol nėra paruošta Galimybių studija ir nepaskaičiuoti sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo kaštai. Turime suprasti, kai tai būtų papildomas balsavimo būdas jau prie dabar esančių balsavimo gyvai ir balsavimo paštu. Pagrindinis balsavimo internetu privalumas – lengvesnis prieinamumas užsienyje gyvenantiems piliečiams, kurie neturi galimybės balsuoti gyvai, o paštu siunčiami biuleteniai nepasiekia laiku. Būtent todėl siūloma internetinį balsavimą įgyvendinti pirma Pasaulio lietuvių apygardoje“, – tvirtina D. Asanavičiūtė.

Ar balsavimas internetu išspręstų rinkėjų aktyvumo problemą?

„Kaip rodo statistika, rinkėjų aktyvumas Lietuvoje po truputį auga. Mes, savo ruožtu, taip pat stengiamės sudaryti kuo platesnes galimybes balsuoti. Prisiminkime pastaruosius Seimo rinkimus pandemijos metu. Įrodėme, kad galime organizuoti balsavimą ir miestų aikštėse, ir kultūros ar sporto centruose, ir specialiai įrengtose, vadinamosiose, drive-in balsavimo apylinkėse. Matėme, kad rinkėjai pozityviai įvertino naujas patogesnes balsavimo vietas ir noriai jomis naudojosi, – pripažįsta I. Ramanavičienė, – Taip pat nuolat didėja pilietinės visuomenės dalis, suprantanti balsavimo svarbą. Toks požiūris labai džiugina ir tikėtina, kad ateityje ateinančių į rinkimus rinkėjų ratas tik augs“.

Taip pat pašnekovė atkreipia dėmesį, kad balsavimas internetu galėtų turėti tam tikrą bendrą Lietuvos rinkėjų, ypač tų, kurie gyvena užsienyje, aktyvumo padidėjimo efektą. Šiuo atveju pašnekovei antrina ir Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Komisijos pirmininkė, remdamasi vienos iš Baltijos šalių gerąja patirtimi. „Estijos pavyzdys rodo, kad rinkėjų aktyvumas augo, tačiau nežymiai. Nemaža dalis rinkėjų tiesiog pasirinko patogesnį būdą ir mažiau renkasi eiti į balsavimo vietas, vietoj to balsuojant patogiai iš namų. Tačiau Estijos rinkėjų skaičių analizė rodo, kad rinkėjų iš užsienio aktyvumas augo žymiai. Kalbant apie internetinį balsavimą, akcentuoju rinkėjų aktyvumo didėjimą užsienio lietuvių tarpe. Tai yra pagrindinis motyvas, kodėl keliu internetinio balsavimo klausimą“, – aiškina pašnekovė.

Be to, D. Asanavičiūtė neabejoja, kad įvedus internetinį balsavimą, padidėtų jaunimo dalyvavimas rinkimuose: „Skaitmeninis raštingumas žymiai geresnis jaunų žmonių tarpe. Todėl manau, kad internetinis balsavimas padidintų jaunesnių balsuotojų dalyvavimą rinkimuose atliekant savo pilietinę pareigą“.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
3.8000

Svarbiausios naujienos ir komentarai iš LOGIN.LT –
kiekvieną savaitę tiesiai į el. paštą!