Seną kaimo kiemsargį Aida įsileido į butą Vilniuje: parodė, kuo tai baigėsi

 (55)
Vilnietė Aida Grabauskaitė savo pavyzdžiu gali įrodyti, kad nesvarbu, kiek gyvūnui bebūtų metų – jį išdresuoti niekada nevėlu. Jos augintinis Liūtas net 10 metų buvo paprastu kaimo kiemsargiu, po kurių persikraustė į butą Vilniuje ir tapo kultūringu miestiečiu. Kaip Aidai pavyko to pasiekti?

Tai, kad lauke gyvenusio šuns neįmanoma perauklėti – mitas

„Sėkminga dresūra“ – tai „Purina“ projektas, kuriame nepaklusnūs išdykėliai gyvūnai tampa išdresuotais ir socializuotais. Projekte savo sėkmės istorijas pasakoja žmonės, kuriems dresūros pagalba pavyko pakeisti savo augintinių elgseną. Taip pat čia rasite ir specialistų patarimus, kaip susidraugauti su savo keturkojais draugais.

„Ši istorija apie tai, kaip 10-ies metų šunį, anksčiau visą laiką gyvenusį kaime prie būdos tik lauke, sėkmingai pripratinau prie miesto gyvenimo bute“, – pokalbį pradeda vilnietė Aida, studijuojanti neurobiologijos doktorantūrą. Rodydama į savo seną draugą, supažindina: „čia mano didysis šuo Liūtas“.

Šis milžinas lapkritį švenčia savo 13-ą gimtadienį. „Švenčiame visą mėnesį, nes žinau tik jo gimimo metus ir mėnesį, bet ne dieną“, – juokiasi Liūto šeimininkė.

Sėkminga dresūra
Sėkminga dresūra
© DELFI / Karolina Pansevič

O jie išties turi ką švęsti. Liūtas iki 10-ies metų praleido kaime, gyveno pririštas prie būdos – kitaip sakant, buvo eilinis kiemsargis. Kai pateko į Aidos rankas, jo namais tapo butas mieste, kuriame teko mokytis tam tikrų taisyklių. Tiesa, šiam seneliui tai sunkumų nesukėlė. „Bute jis nei teršia, nei loja be reikalo. Priešingai, nei paplitęs mitas, kad lauke gyvenusio šuns neįmanoma perauklėti“, – džiaugiasi Aida.

Prisirišo prie valkataujančio šuns, kurio teko laukti 10 metų

Aidos ir Liūto pažinties istorija – išskirtinė. Aplink Aidos močiutės sodą vaikštinėjo valkataujanti kalytė. Apsilankiusi sode, mergina susidraugavo su kalyte. Po kiek laiko paaiškėjo, kad ši atsivedė šuniukų, o vienas iš jų buvo mažasis Liūtukas.

„Pirmą kartą Liūtą pamačiau tada, kai jam buvo pusantro mėnesio. Tą dieną jis slėpėsi po laiptukais, o aš apie valandą gulėjau ant sniego, kol jis išlindo. Jis bijojo žmogaus, nes nebuvo anksčiau jo matęs. Taip po truputį jį ir prisijaukinau. Būdavo, kad jis valkataudavo po Elektrėnus, žmones aplenkdavo, bet manimi labai džiaugėsi, buvo prisirišęs“, – pasakoja mergina.

Aidos tėtis pasiūlė išvežti šunelį į kaimą pas jo tetą, močiutės seserį, kad jis turėtų namus. „Aišku, tie namai buvo tokie, kad trijų metrų grandinė ir „lok“. Tuo jis ir užsiimdavo“, – prisimena ji.

Sėkminga dresūra
Sėkminga dresūra
© DELFI / Karolina Pansevič

Nuo to laiko Aida laukė, kada galės gyventi kartu su Liūtu. Tėvai nenorėjo auginti šuns bute, tačiau mergina tuomet svajojo, kad galbūt vieną dieną viskas pasikeis ir tėvai leis auginti šunį. Tiesa, galimybė atsirado – tačiau jos merginai prireikė laukti net 10 metų.

„Įstojusi į doktorantūrą, jau turėjau kur gyventi. Išsikrausčiau ir iškart parsivežiau šunį. Viena iš baimių imant Liūtą į miestą po 10 metų sargavimo kaime – o kas, jei jis, išgirdęs kiekvieną garsą, los? Sakyčiau, jis loja mažiau nei daugelis namie auginamų šunų. Kartais juokauju, kad jis atsilojo per tuos 10 metų“, – sako Aida.

Liūtui tapti miesto šunimi nebuvo sudėtinga

Parsivedusi Liūtą į butą mieste, mergina nerimavo, kad Liūtas gali bijoti likti naujuose namuose vienas. Visgi, ši aplinka jam visiškai neįprasta – tai suprasdama, visą pirmą savaitę Aida nepaliko jo vieno, o po savaitės trumpam išeidavo į koridorių. Grįžusi už ramų elgesį Liūtą pagirdavo. Išėjimai darėsi vis ilgesni – taip Liūtas išmoko pasilikti vienas namuose.

Kadangi mergina nevairuoja, miesto šunimi tapusiam Liūtui prireikė susipažinti ir su troleibusais. Šiuos jis pamėgo, tačiau antsnukis šuniui patiko neiškart. Visgi, šeimininkė tai išsprendė pasitelkdama gudrybę – tam, kad šuo priprastų prie antsnukio, moteris įdėdavo į jį žaislą, ir šuo pats įprato kišti nosį ten, kad galėtų žaisti. Netrukus jis suprato, kad antsnukis reiškia tai, kad šuo bus palaidas, kad kažkur važiuos – taip neliko ir baimės.

Sėkminga dresūra
Sėkminga dresūra
© DELFI / Karolina Pansevič

Nors kaime kiemsargiui komandos neatrodė reikalingos, mieste Aida pastebėjo, kad jų išmokti yra paranku. Anot jos, mieste gyvenančiam šuniui reikalingiausia komanda – „ateik“. Tuo pačiu labai svarbi reakcija į vardą: šią pamoką Liūtas išmoko puikiai, mat kaskart sureagavęs į savo vardą gaudavo kažką skanaus. Aida prisipažįsta, kad retai savo augintinius šeria už nieką – maistą jie užsidirba už gerą elgesį.

Taigi, šiandien Aidos bute gyvena du šunys: Liūtui draugiją palaiko kalytė Double, kurios atsiradimo istorija taip pat neįprasta. Mergina prisipažįsta, kad apie antrą šunį niekada rimtai negalvojo – kalytė jos namuose atsirado atsitiktinai, kuomet pažįstama veisėja paprašė laikinai priglausti gyvūną.

„Kalytė ir prie manęs prisirišo, ir Liūtui patiko. Visuomet norėjau vokiečių aviganio, tik mažame bute didelio nenorėjau laikyt. Tai štai, pasitaikė miniatiūrinis variantas. Žmonės galvoja, kad čia – jauniklis, bet ji serga dvarfizmu. Žinojau, kad ji sunkiai serga, bet galvojau – kas bus, tas bus. Pasakiau veisėjai, kad noriu pasilikti kalytę. Double buvo prognozuota pusę metų gyventi, tačiau dabar jai jau 3 metai“, – džiaugiasi Aida.

Letena
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sėkminga dresūra

Viktorija dovanų gavo išdykusią kalytę: papasakojo, kaip jai pavyko išsaugoti sveikus namus (5)

Viktorija dovanų gavo išdykusią kalytę: papasakojo, kaip jai pavyko išsaugoti sveikus namus
Jau daugiau nei metus laiko vilnietei Viktorijai Kopūstaitei bute draugiją palaiko kalytė Maja. Augintinę galima pavadinti ir gimtadienio dovana – kaip tik šia proga Viktorijos namuose ji ir atsirado praėjusių metų rugpjūčio mėnesį. Vis dėlto, gimtadienio dovana nuo pirmų dienų šeimininkams iškrėsdavo daugybę išdaigų, tačiau per pastaruosius metus Viktorija kalytę išauklėjo ir ši pasikeitė neatpažįstamai. Kaip jai tai pavyko?

Seną kaimo kiemsargį Aida įsileido į butą Vilniuje: parodė, kuo tai baigėsi (55)

Seną kaimo kiemsargį Aida įsileido į butą Vilniuje: parodė, kuo tai baigėsi
Vilnietė Aida Grabauskaitė savo pavyzdžiu gali įrodyti, kad nesvarbu, kiek gyvūnui bebūtų metų – jį išdresuoti niekada nevėlu. Jos augintinis Liūtas net 10 metų buvo paprastu kaimo kiemsargiu, po kurių persikraustė į butą Vilniuje ir tapo kultūringu miestiečiu. Kaip Aidai pavyko to pasiekti?

Vilnietė dalinasi vertinga dresūros pamoka (9)

Vilnietė dalinasi vertinga dresūros pamoka
Dažnas šeimininkas norėtų, kad šuo visose situacijose reaguotų į savo vardą, tačiau kartais atrodo, kad tai pavyksta tik išrinktiesiems. Ką daryti, jei jūsų augintinis yra lengvai išblaškomas ir į savo vardą reaguoja tik tada, kai turi tam noro? Šią ir kitas dresūros pamokas išmokusi vilnietė Justyna Paliczuk dalinasi savo patirtimi.

Vilnietės kalytė buvo užsispyrusi nenuorama: parodė, ko pavyko pasiekti per dvejus metus (5)

Vilnietės kalytė buvo užsispyrusi nenuorama: parodė, ko pavyko pasiekti per dvejus metus
Vilnietei Neringai Vanju teko ne kartą išgirsti, kad šiaurinis šuo skirtas tik bėgioti, yra nedresuojamas ir turi gyventi palaidas kieme, voljere, bet jokiu būdu ne bute ar mieste. Per beveik dvejus metus bendro gyvenimo su kalyte Akira ji suprato, kad visos šios kalbos – paistalai. Šiandien ji su savo gudria augintine laimingai gyvena bute Vilniuje ir niekur nebijo išeiti, nes žino, kad Akira elgsis pavyzdingai.

Kauniečio gyvenimą išgelbėjo šuo: jam paaukojo paskutinius pinigus, bet nėkart nesigailėjo (39)

Kauniečio gyvenimą išgelbėjo šuo: jam paaukojo paskutinius pinigus, bet nėkart nesigailėjo
Kaunietis Darius Skučas gali drąsiai pasakyti, kad augintinis ne tik pakeitė jo gyvenimą, bet ir išgelbėjo. Už šią draugystę jis paaukojo paskutinius savo pinigus tuo metu, kai buvo sunku, tačiau nė akimirkai savo poelgio nesigailėjo. Šiandien jis mėgaujasi kiekvienu pasivaikščiojimu po Kauno gatves. Žinoma, tai nebūtų įmanoma be dresūros, į kurią vyras nuo pirmų dienų žiūrėjo labai rimtai.

Programuotoja Morta savo trenerį rado prieglaudoje: su baimėmis kovojo nuo pirmų dienų (6)

Programuotoja Morta savo trenerį rado prieglaudoje: su baimėmis kovojo nuo pirmų dienų
Kas jus labiausiai motyvuoja sportuoti? Programuotoja Morta Plyčiuraitytė-Plyčiūtė džiaugiasi atradusi nepakeičiamą trenerį – Medutį, gyvenusį prieglaudoje. Vis dėlto, baikštų ir liūdną gyvūną iš pradžių reikėjo prisijaukinti, išauklėti, o dar vienu iššūkiu tapo pažintis su Mortos katinu. Visgi, šiandien programuotoja drąsiai vedasi Medutį į miestą – kaip jai pavyko jį išauklėti ir įveikti jo baimes?

Pedagogė Evelina parodė, kaip auklėja savo šunį: blogo elgesio ignoruoti negalima (15)

Pedagogė Evelina parodė, kaip auklėja savo šunį: blogo elgesio ignoruoti negalima
Darbo valandomis Evelina Simonavičiūtė auklėja vaikus, o laisvalaikiu – savo šunelį Torį. Jauna pedagogė teigia, kad dresūra jai niekada nekėlė rūpesčių. Svarbiausia yra pastebėti, koks paskatinimas ir kokia bausmė augintiniui yra tinkamiausia – tokia yra sklandžios dresūros paslaptis.

Parodė, kaip elgiasi paklusnus miesto šuo: dresuotoja aiškina, kaip to pasiekti (22)

Parodė, kaip elgiasi paklusnus miesto šuo: dresuotoja aiškina, kaip to pasiekti
Šuns auklėjimu būtina rūpintis nuo pat pirmų dienų, tačiau ne visi šeimininkai tai daro teisingai. Šunų dresuotoja paaiškina, kaip spręsti problemas, dėl kurių dažniausiai į ją kreipiasi susirūpinę šeimininkai, bei parodo, kaip elgiasi teisingai auklėjamas miesto šuo.

Užburianti šuns, katės ir papūgos draugystė: vilnietė Martyna parodė, ką jie moka (4)

Užburianti šuns, katės ir papūgos draugystė: vilnietė Martyna parodė, ką jie moka
Apsilankius svečiuose pas Martyną Giedraitę, atrodo, kad ji gyvena tikroje gausios šeimos idilėje. Vilniuje moteris gyvena kartu su vyru Karoliu, pirmagimiu Roku, kate Džeke, kalyte Upe ir papūga Grėjumi – ir visi jie ramiai leidžia laiką kartu, tarytum nė kiek nebūtų skirtingi.

Teniso varžyboms rengiami neįprasti dalyviai

Teniso varžyboms rengiami neįprasti dalyviai
Teniso korte Londone buvusi pirmoji Didžiosios Britanijos raketė Timas Henmanas gruodį vyksiančioms varžyboms treniruoja išties neįprastus kandidatus, norinčius tapti tenisininkais ar tenisininkėmis – šunis.

Vilnietės šuo elgiasi kaip šilkinis: viskas dėl 3 auksinių dresūros paslapčių (28)

Vilnietės šuo elgiasi kaip šilkinis: viskas dėl 3 auksinių dresūros paslapčių
Volfšpicą Zuzzy būtų galima drąsiai vadinti pavyzdingai besielgiančio šuns etalonu. Vos pažiūrėjus į Gretą Štitilytę, leidžiančią laiką su savo augintine, atrodo, kad jos viena kitą supranta ir be žodžių. Blogų šunų nebūna – blogi gali būti tik šeimininkai, o tuo įsitikinusi moteris dalinasi dresūros patarimais, kurie padės net ir tiems, kurie jaučiasi nebeturintys jokios vilties.

Auksinės dresūros taisyklės: Raimondos šuo Stigas komandų išmoko per kelias minutes (8)

Auksinės dresūros taisyklės: Raimondos šuo Stigas komandų išmoko per kelias minutes
Nepriekaištingas šunelio Stigo elgesys yra kaip tik tai, ką savo augintiniuose norėtų matyti kiekvienas gyvūno dresūra susirūpinęs šeimininkas. Kol vieni dienų dienas stengiasi formuoti augintinio įpročius ir ne visuomet sėkmingai bando atskirti „galima“ nuo „negalima“, Stigo šeimininkė Raimonda tikina, kad pagrindines pamokas jie perprato vos per keletą minučių. Kaip tai įmanoma?