Kauniečio gyvenimą išgelbėjo šuo: jam paaukojo paskutinius pinigus, bet nėkart nesigailėjo

 (39)
Kaunietis Darius Skučas gali drąsiai pasakyti, kad augintinis ne tik pakeitė jo gyvenimą, bet ir išgelbėjo. Už šią draugystę jis paaukojo paskutinius savo pinigus tuo metu, kai buvo sunku, tačiau nė akimirkai savo poelgio nesigailėjo. Šiandien jis mėgaujasi kiekvienu pasivaikščiojimu po Kauno gatves. Žinoma, tai nebūtų įmanoma be dresūros, į kurią vyras nuo pirmų dienų žiūrėjo labai rimtai.

„Sėkminga dresūra“ – tai „Purina“ projektas, kuriame nepaklusnūs išdykėliai gyvūnai tampa išdresuotais ir socializuotais. Projekte savo sėkmės istorijas pasakoja žmonės, kuriems dresūros pagalba pavyko pakeisti savo augintinių elgseną. Taip pat čia rasite ir specialistų patarimus, kaip susidraugauti su savo keturkojais draugais.

Vieną priklausomybę pakeitė kita

Feisbuko vartotojams šio šuns pristatinėti turbūt nereikia – socialiniuose tinkluose jis jau tapęs tikra įžymybe. Apsilankius pas Darių ir jo akita inu veislės šunį Hachiko, net ir kaimynai tuoj pat paaiškina, kad šis keturkojis yra žinomiausias kaimynystės gyventojas, kurį visiems norisi paglostyti.

Darius prisipažįsta, kad anksčiau jo gyvenimas buvo labai sunkus: dar prieš keletą metų vyras buvo priklausomas nuo alkoholio. Viskas pasikeitė, kai Darius grįžo iš reabilitacijos ir buvo susitaręs pasaugoti vieną mažą šuniuką. Atsikėlęs ryte ir pajutęs, kad nėra vienas, jis suprato, kaip gera gyventi kartu su augintiniu. Tą patį rytą Darius pradėjo domėtis veislynais, nes suprato, kad jo gyvenime trūksta šuns.

„Prisiminiau filmą apie Hachiko ir užsimaniau būtent tokio šuns. Pasiskaičiau apie jo charakterį – sudėtingas. Visai kaip ir mano, tai kaip ir tinka. Tą rytą ėjau per veislynus, žiūrėjau kainas. Šuniukas kainavo apie 1000 eurų, o mano kišenėje tebuvo 30 eurų. Bet galvojau, kad aš vis tiek jį nusipirksiu. Po reabilitacijos atsikrausčiau į naują butą, buvau sutaręs dėl įnašo virtuvės baldų komplektui, bet įnašą atsiėmiau. Visus likusius pinigus investavau čia“, – rodydamas į Hachį, pasakoja Darius.

Darius
Darius
© DELFI / Domantas Pipas

Nors tuo metu vyrui atrodė, kad nieko svarbesnio už Hachiko jo gyvenime nėra, aplinkiniai tokį poelgį kritikavo.

„Giminė ir visi kiti žmonės kritikavo. Tu toks, tu anoks – neprotinga pirkti tokį didelį šunį vieno kambario bute. Sakoma, už pinigus laimės nenusipirksi, bet aš kasdien turiu džiaugsmą. Taip pat sakoma, kad priklausomi žmonės visada bus priklausomi, tačiau tomis priklausomybėmis gali tapti kiti pomėgiai. Kai pasiėmiau šunį, vieną mano priklausomybę pakeitė kita. Nors šiandien man 38 metai, galiu drąsiai pasakyti, kad aš nieko anksčiau nemylėjau. Pirmą kartą pajutau tikrą ryšį, draugystę, įsipareigojimą. Visai kitaip, nei su žmonėmis“, – aiškina Darius.

Svarbiausia buvo išmokti tvarkingai vaikščioti

Šiandien šeimininkas drąsiai vedžioja Hachiko po Kauno senamiesčio gatves. Kalbėdamas apie dresūrą, Darius pabrėžia, kad jam Hachiko niekada nebuvo „cirko šuo“ – svarbiausia buvo ne duoti „labas“, o tiesiog išmokti tvarkingai vaikščioti.

„Įsigijus šuniuką, norėjau su juo eiti į parodas. Man reikėjo pasirinkti, ar eiti į ringo dresūrą, ar į paklusnumą. Nusprendžiau eiti į paklusnumą, nes man su šunimi reikės gyventi apie 15 metų. Norėčiau, kad tie metai kartu būtų lengvi ir man, ir mano šuniui. Kad jis suprastų, ko aš noriu, kad nebūtų bereikalingų tarpusavio pykčių, kad vaikščioti tarp žmonių būtų smagu ir lengva“, – teigia Darius.

Dresūros pamokas jiedu lankė neilgai – apie mėnesį. Po to vyras dresūra domėjosi ir užsiėmė savarankiškai, o vedžiodamas šunį pasikartodavo visus pamokose išmoktus dalykus. Svarbiausia jam buvo tai, kad šuo mokėtų eiti greta, reikalui esant galėtų sustoti, palaukti. Neseniai Hachiko išmoko sustoti prieš einant per perėją.

„Nuo mažens jį veduosi į turgų, pratinau prie žmonių. Visi „lydėsi“ jį pamatę. Leidau visiems glostyti. Dauguma šeimininkų neleidžia glostyti, kad nebūtų šuo visiems geras. Man to nereikia. Svarbu, kad jis būtų draugiškas su žmonėmis“, – teigia Darius.

Šuniukas Hachiko
Šuniukas Hachiko
© DELFI / Domantas Pipas

Vyras prisipažįsta, kad kartais tenka su aplinkiniais pasiginčyti: daug kam atrodo, kad tokio šuns vieta – ne bute. Tačiau Darius pastebi, kad žmonės, turintys kiemą, laiko šunis voljere, iš kurių juos rečiau išleidžia, nei žmogus, gyvenantis bute ir nuolat išvedantis savo šunį pasivaikščioti. Nuosavame name laikomas šuo visas savo dienas tame pačiame kieme ir praleidžia, o Hachiko pažįsta visas miesto gatves.

„Toks mano pomėgis, kurį kai kurie gali vadinti pamišimu. O man malonumas kartu su Hachiko visur eiti, dalyvauti. Ypač, kai kokios šventės vyksta“, – teigia jis.

Rado būdą augintiniui nuraminti, kol šis lieka vienas

Prieš išeidamas į darbą, vyras valandą laiko pasivaikščioja su šunimi, o grįžęs po darbo tam jis skiria 2-3 valandas. Darius tikina, kad vienintelis sunkumas, su kuriuo teko susidurti auklėjant Hachiko – šuns kaukimas, kai, likęs vienas, jis ilgisi šeimininko. Į tai vyras pažiūrėjo rimtai ir ieškojo būdų, kaip palengvinti augintinio valandas, kai jam tenka pabūti vienam.

„Būna, kad rytais labai trumpai pakaukia, kelias minutes. Bandžiau žaislus pirkti, kiti sakė įjungtą televizorių palikti, radiją, šviesą. Niekas neveikdavo. Dresuotojai patarė pratinti šuniuką prie trumpų išėjimų: pabūti už durų porą minučių, tada grįžti. Tai nebuvo lengva. Prisimenu, kad ir pats, kai mama mane vesdavo į darželį, nenorėdavau likti vienas, rėkdavau. O šuniui net ir 5 minutės yra amžinybė – kai grįžtu iš parduotuvės, kaip jis džiaugiasi! Manau, čia reikia laiko, kad jis suprastų, kad aš jo nepalieku, kad aš pas jį visada sugrįžtu“, – sako Darius.

Visgi, netrukus vyras surado išeitį – įsigijo kamerą, kurią pastatė ant palangės. Kamera leidžia ne tik stebėti, kada gyvūnui neramu, bet ir pabendrauti su juo, sudrausminti.

„Stebėjau jį per telefoną, anksčiau girdėdavau, kaip kaukia. Keletą kartų sudrausminau ir pamačiau, kad tai veikia. Manau, šiai dienai geresnio dalyko nėra. Dabar dar būna trumpų sukaukimų, bet tai jau nebėra bėda. Iš pradžių tai labai dėl to bijojau“, – prisipažįsta vyras.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sėkminga dresūra

Vilnietė dalinasi vertinga dresūros pamoka (9)

Vilnietė dalinasi vertinga dresūros pamoka
Dažnas šeimininkas norėtų, kad šuo visose situacijose reaguotų į savo vardą, tačiau kartais atrodo, kad tai pavyksta tik išrinktiesiems. Ką daryti, jei jūsų augintinis yra lengvai išblaškomas ir į savo vardą reaguoja tik tada, kai turi tam noro? Šią ir kitas dresūros pamokas išmokusi vilnietė Justyna Paliczuk dalinasi savo patirtimi.

Vilnietės kalytė buvo užsispyrusi nenuorama: parodė, ko pavyko pasiekti per dvejus metus (5)

Vilnietės kalytė buvo užsispyrusi nenuorama: parodė, ko pavyko pasiekti per dvejus metus
Vilnietei Neringai Vanju teko ne kartą išgirsti, kad šiaurinis šuo skirtas tik bėgioti, yra nedresuojamas ir turi gyventi palaidas kieme, voljere, bet jokiu būdu ne bute ar mieste. Per beveik dvejus metus bendro gyvenimo su kalyte Akira ji suprato, kad visos šios kalbos – paistalai. Šiandien ji su savo gudria augintine laimingai gyvena bute Vilniuje ir niekur nebijo išeiti, nes žino, kad Akira elgsis pavyzdingai.

Kauniečio gyvenimą išgelbėjo šuo: jam paaukojo paskutinius pinigus, bet nėkart nesigailėjo (39)

Kauniečio gyvenimą išgelbėjo šuo: jam paaukojo paskutinius pinigus, bet nėkart nesigailėjo
Kaunietis Darius Skučas gali drąsiai pasakyti, kad augintinis ne tik pakeitė jo gyvenimą, bet ir išgelbėjo. Už šią draugystę jis paaukojo paskutinius savo pinigus tuo metu, kai buvo sunku, tačiau nė akimirkai savo poelgio nesigailėjo. Šiandien jis mėgaujasi kiekvienu pasivaikščiojimu po Kauno gatves. Žinoma, tai nebūtų įmanoma be dresūros, į kurią vyras nuo pirmų dienų žiūrėjo labai rimtai.

Programuotoja Morta savo trenerį rado prieglaudoje: su baimėmis kovojo nuo pirmų dienų (6)

Programuotoja Morta savo trenerį rado prieglaudoje: su baimėmis kovojo nuo pirmų dienų
Kas jus labiausiai motyvuoja sportuoti? Programuotoja Morta Plyčiuraitytė-Plyčiūtė džiaugiasi atradusi nepakeičiamą trenerį – Medutį, gyvenusį prieglaudoje. Vis dėlto, baikštų ir liūdną gyvūną iš pradžių reikėjo prisijaukinti, išauklėti, o dar vienu iššūkiu tapo pažintis su Mortos katinu. Visgi, šiandien programuotoja drąsiai vedasi Medutį į miestą – kaip jai pavyko jį išauklėti ir įveikti jo baimes?

Pedagogė Evelina parodė, kaip auklėja savo šunį: blogo elgesio ignoruoti negalima (15)

Pedagogė Evelina parodė, kaip auklėja savo šunį: blogo elgesio ignoruoti negalima
Darbo valandomis Evelina Simonavičiūtė auklėja vaikus, o laisvalaikiu – savo šunelį Torį. Jauna pedagogė teigia, kad dresūra jai niekada nekėlė rūpesčių. Svarbiausia yra pastebėti, koks paskatinimas ir kokia bausmė augintiniui yra tinkamiausia – tokia yra sklandžios dresūros paslaptis.

Parodė, kaip elgiasi paklusnus miesto šuo: dresuotoja aiškina, kaip to pasiekti (22)

Parodė, kaip elgiasi paklusnus miesto šuo: dresuotoja aiškina, kaip to pasiekti
Šuns auklėjimu būtina rūpintis nuo pat pirmų dienų, tačiau ne visi šeimininkai tai daro teisingai. Šunų dresuotoja paaiškina, kaip spręsti problemas, dėl kurių dažniausiai į ją kreipiasi susirūpinę šeimininkai, bei parodo, kaip elgiasi teisingai auklėjamas miesto šuo.

Užburianti šuns, katės ir papūgos draugystė: vilnietė Martyna parodė, ką jie moka (4)

Užburianti šuns, katės ir papūgos draugystė: vilnietė Martyna parodė, ką jie moka
Apsilankius svečiuose pas Martyną Giedraitę, atrodo, kad ji gyvena tikroje gausios šeimos idilėje. Vilniuje moteris gyvena kartu su vyru Karoliu, pirmagimiu Roku, kate Džeke, kalyte Upe ir papūga Grėjumi – ir visi jie ramiai leidžia laiką kartu, tarytum nė kiek nebūtų skirtingi.

Teniso varžyboms rengiami neįprasti dalyviai

Teniso varžyboms rengiami neįprasti dalyviai
Teniso korte Londone buvusi pirmoji Didžiosios Britanijos raketė Timas Henmanas gruodį vyksiančioms varžyboms treniruoja išties neįprastus kandidatus, norinčius tapti tenisininkais ar tenisininkėmis – šunis.

Vilnietės šuo elgiasi kaip šilkinis: viskas dėl 3 auksinių dresūros paslapčių (28)

Vilnietės šuo elgiasi kaip šilkinis: viskas dėl 3 auksinių dresūros paslapčių
Volfšpicą Zuzzy būtų galima drąsiai vadinti pavyzdingai besielgiančio šuns etalonu. Vos pažiūrėjus į Gretą Štitilytę, leidžiančią laiką su savo augintine, atrodo, kad jos viena kitą supranta ir be žodžių. Blogų šunų nebūna – blogi gali būti tik šeimininkai, o tuo įsitikinusi moteris dalinasi dresūros patarimais, kurie padės net ir tiems, kurie jaučiasi nebeturintys jokios vilties.

Auksinės dresūros taisyklės: Raimondos šuo Stigas komandų išmoko per kelias minutes (8)

Auksinės dresūros taisyklės: Raimondos šuo Stigas komandų išmoko per kelias minutes
Nepriekaištingas šunelio Stigo elgesys yra kaip tik tai, ką savo augintiniuose norėtų matyti kiekvienas gyvūno dresūra susirūpinęs šeimininkas. Kol vieni dienų dienas stengiasi formuoti augintinio įpročius ir ne visuomet sėkmingai bando atskirti „galima“ nuo „negalima“, Stigo šeimininkė Raimonda tikina, kad pagrindines pamokas jie perprato vos per keletą minučių. Kaip tai įmanoma?