Ką nuveikti kartu ir į ką šeimininkai turėtų atkreipti dėmesį planuodami pavasarines išvykas, pranešime žiniasklaidai aptaria KIKA komunikacijos projektų vadovė Karolina Tuminauskaitė.
Pasivaikščiojimus keičia žygiai
Kaip teigia K. Tuminauskaitė, pasivaikščiojimai – maloni kasdienės rutinos dalis, tačiau įprasti keliai gali ilgainiui pabosti tiek jums, tiek jūsų augintiniui, todėl juos paįvairinti galima žygiais.
„Žygiai yra puikus būdas pasimėgauti gamta, o kartu ir pasimankštinti, tačiau jei nusprendėte į jį leistis su augintiniu, pirmiausia, rekomenduojama numatytą maršrutą įveikti be gyvūno ir patikrinti, ar jam bus patogu keliauti kartu. Svarbu prisiminti, jog žygio sudėtingumas turi atitikti jūsų augintinio fizinio pasirengimo lygį“, – rekomenduoja ekspertė ir priduria, jog svarbu ne vien augintinio pasirengimas, bet ir tinkamai parinkti vedžiojimo aksesuarai, kurie suteiks komforto tiek gyvūnui, tiek šeimininkui.
Jei jūsų šuo ar katė yra smulkaus sudėjimo, greitai pavargsta, tuomet K. Tuminauskaitė rekomenduoja rinktis augintinio transportavimo kuprinę, kurioje keturkojis draugas gali keliauti kartu:
„Pernešimo kuprinėse yra ne tik specialios angos, per kurias į vidų patenka šviežias oras, bet įprastai yra ir permatoma sienelė („langelis“), kuri gyvūnui suteikia galimybę stebėti aplinką. Tai ypač svarbu kačių šeimininkams, nes šios nėra didžiulės žygių mėgėjos, tačiau kuprinėje jos tupi noriai.“
„Pirmiausia, reiktų nuspręsti, ar augintiniui reikalingos petnešos, ar antkaklis – šis mažiau velia kailį, todėl puikiai tinka ilgaplaukiams šunims. Jei augintinis turi problemų su trachėja ar kvėpavimo sunkumų, kurie įprasti, pavyzdžiui, buldogams ar bokseriams, taip pat mažų veislių šunims, verčiau rinktis petnešas – jos segasi ant gyvūno liemens, krūtinės, taip sumažindamos traukimo sukeliamą diskomfortą kaklo srityje“, – lygina K. Tuminauskaitė.
Atėjus laikui rinktis pavadėlį, kaip teigia ekspertė, svarbu gyvūno dydis, veislė, aktyvumas, o įsigyjant automatinį – ir svoris. Automatinis pavadėlis, anot jos, yra tinkamesnis mažų ir vidutinių veislių, ramesniems, dresuotiems augintiniams, tačiau jis nėra tinkamas dresūrai ir didelių veislių stipriems, aktyviems šunims, kurie dar tik mokosi tvarkingai vaikščioti su pavadžiu ir jo netampyti.
„Tiems, kurie mėgsta laisvalaikį leisti aktyviai, pavyzdžiui, kartu su šunimi bėgioti, patarčiau įsigyti pavadėlį-diržą, kuris apsijuosia aplink žmogaus liemenį ir abi rankos lieka laisvos, o šuns tempimas neišmuša iš pusiausvyros, kaip gali nutikti su pavadėliu“, – siūlo K. Tuminauskaitė.
Jei leistis į žygį su augintiniu atrodo nedrąsu, pasidomėkite renginių organizatorių pasiūlymais – pavasarį ir vasarą jie vis dažniau rengia pėsčiųjų žygius, draugiškus augintiniams, taigi, keliausite kartu su bendraminčiais.
Prisiminkite apsaugą nuo erkių ir kitų parazitų
Nusprendę leistis į ilgesnį pasivaikščiojimą toliau nuo namų, šeimininkai turėtų pasirūpinti ir tinkama augintinio apsauga. Kaip teigia K. Tuminauskaitė, šylant orams, bene didžiausią pavojų kelia erkės, todėl šiuos parazitus atbaidančios ir naikinančios priemonės – privalomos. Tai ypatingai svarbu į pažintinį taką miške išsiruošusiems keliautojams.
„Vieni populiariausių pažintinių takų Lietuvoje, pritaikytų augintiniams, yra Mūšos tyrelio, Aukštumalos, Labanoro bei įvairūs basų kojų takai, kurių didžioji dalis tęsiasi miškuose, o juose – gausu parazitų. Puikus būdas, padedantis apsaugoti augintinius nuo erkių, yra šešių lygių natūrali apsauga, kuri susideda iš eterinių aliejų ir antiparazitinės kosmetikos, antiparazitinių antkaklių ir lašų, ultragarsinių pakabukų bei antiparazitinių purškalų ir aerozolių. Tarpusavyje kompleksiškai derindami šias priemones galėsite dėl savo augintinio jaustis kur kas ramiau, tačiau grįžus namo apsižiūrėti vis tiek būtina“, – pažymi K. Tuminauskaitė ir pastebi, kad eteriniai aliejai bei ultragarsiniai pakabukai yra skirti naudoti ir žmonėms.
Ji pažymi, kad pagal poreikį šeimininkai gali rinktis chemines arba natūralias priemones nuo erkių – pastarosios yra nesukeliančios alergijos, todėl rekomenduojamos į alergiją linkusiems ir itin mažų veislių gyvūnams. Naudojant cheminę priemonę, kartu galima derinti dar net iki 6 natūralių priemonių.
„Dažniausiai kartu naudoti siūlau atbaidančias ir naikinančias priemones, pavyzdžiui, rinktis parazitus naikinantį antkaklį kartu su apsaugančiu ultragarsiniu pakabučiu, kuris veikia skleisdamas ultragarso impulsus, trikdančius erkes, blusas – jos praranda koordinaciją ir gebėjimą surasti auką“, – siūlo gyvūnų ekspertė.
Jei keliaujate prie jūros
„Nors pavasaris pamažu jau lepina šiluma, šiomis dienomis vis dar pasitaiko ir vėsesnių orų, o dažnas kovo ir balandžio palydovas – lietus. Reikia prisiminti, kad peršalimo ligos nėra svetimos ir augintiniams, todėl esant vėjuotam, lietingam orui, svarbu pasirūpinti ir augintinio apranga“, – primena KIKA atstovė.
Jos teigimu, praktiškiausias drabužis gyvenant Lietuvoje, tinkantis bene kiekvienam augintiniui ir kiekvienam sezonui, yra lietpaltis – jis apsaugo nuo drėgmės, žvarbaus vėjo ir net purvo: „Grįžus iš lauko, keturkojui draugui pakanka nuvalyti pėdutes, nereikia jo maudyti ir džiovinti kailio, taigi, taip sutaupote daug laiko, o dažnas šeimininkas – ir daug sveikatos, nes maudynes mėgsta toli gražu ne visi šunys ir katės“, – juokiasi K. Tuminauskaitė.
Augintiniui reikia ir keturkojų draugų
Dar viena puiki vieta laiko leidimui su augintiniu, dažnai esanti arčiau namų nei pažintiniai takai ar paplūdimiai, anot K. Tuminauskaitės, yra parkai.
„Nors jūsų kompanija augintiniui gali būti pati maloniausia, jam taip pat reikia ir keturkojų draugų. Gera žinia ta, jog daugelyje miestų yra šunims pritaikytų parkų, kuriuose jis gali pabendrauti ir žaisti su kitais augintiniais. Verta atkreipti dėmesį, kad dažnai parkai turi savo taisykles, todėl su jomis susipažinkite ir jų laikykitės: pavyzdžiui, jei reikia, nepaleiskite šuns nuo pavadėlio“, – pažymi ekspertė.
Jei laiką norite praleisti aktyviau, ji siūlo rinktis žaidimus skraidančiu disku, kamuoliuku, ar virve, o norėdami suderinti pramogas ir naudą, pasidomėkite jūsų mieste vykstančiomis dresūros pamokomis. Pavasarį ir vasarą daugelis šunų dresuotojų pamokas veda lauke, taigi, tai gali būti įdomus būdas užmegzti ryšį su savo augintiniu ir išmokyti jį naujų įgūdžių bei pasimėgauti laiku gryname ore.
„Svarbu, kad ir kokių veiklų gryname ore nuspręstumėte imtis kartu su savo augintiniu, turite nuolatos jį prižiūrėti ir užtikrinti savo, aplinkinių bei paties gyvūno saugumą, o po savęs palikite švarą ir tvarką“, – perspėja ekspertė ir primena su savimi visuomet turėti maišelių fekalijoms surinkti.
K. Tuminauskaitė primena, jog nepaisant to, ar keliaujate į netoliese esantį į parką, ar į ilgesnį žygį, be maišelių, su savimi svarbu visuomet turėti ir nešiojamą gertuvę su švariu vandeniu bei skanėstų dresūrai.
„Vanduo augintiniui, kaip ir žmogui, yra itin reikalingas, todėl svarbu jam ištroškus po ranka visuomet turėti gertuvę. Galite rinktis tokią, kuri padės taupyti vandenį – neišlaktą galėsite vienu mygtuko paspaudimu supilti atgal, o skanėstai puikiai pasitarnaus dresuojant augintinį ir norint pagirti už paklusnumą, – pasakoja K. Tuminauskaitė ir primena, kad skanėstais nereikėtų piktnaudžiauti. – Prisiminkite augintinio mitybos piramidę, kurią sudaro 80 proc. sauso ir apie 10–12 proc. konservuoto pašaro, maždaug 3–5 proc. skanėstų bei 1–3 proc. papildų.“
Kyla pavojus apsinuodyti
Ekspertė atkreipia dėmesį, jog pavojų pasivaikščiojimų metu gali kelti ne vien erkės ar orų permainos, o ir po žiemos likusios „gardžios dovanėlės“, tokios kaip kirstukai, sudžiūvusios varlės ar supeliję lapai. Šunys yra medžiotojai, todėl šie „delikatesai“ yra tarsi jų sumedžiotas grobis, kurį būtina suėsti, tačiau dėl tokio instinktyvaus poelgio neretai sutrinka augintinių virškinimo sistema, jie ima viduriuoti ar vemti. Žalos organizmui gali pridaryti ir pradėjusi dygti žolė.
„Pradeda dygti nauja žolė, augintiniams dažnai norisi jos paragauti, tačiau kartu kyla grėsmė prisiėsti ir pavojingų augalų. Pavyzdžiui, tokie augalai kaip vaistinės šunvyšnės, gebenės lipikės, narcizai, tulpės, rusmenės, piliarožės, rabarbarai, europinis kukmedis, azalijos ar kaladis gali sukelti vėmimą, viduriavimą, padidėjusį seilėtekį, traukulius ar drebulį – tuomet iš karto kreipkitės į veterinarą, nes apsinuodijimas gali baigtis augintinio mirtimi“, – perspėja K. Tuminauskaitė.
Jei jūsų keturkojis visgi spėjo pakramsnoti neaiškių augalų arba iš po žiemos likusių supuvusių atliekų, pirmoji pagalba, kuria iš anksto turi pasirūpinti šeimininkai, yra organizmą valantis, detoksikuojantis pašaro papildas su kalciu ir magniu. Jis gali padėti užtikrinti sklandžią organizmo detoksikaciją – valyti organizmą nuo toksinų, amoniako, sunkiųjų metalų, pagerinti baltymų, vitaminų, mineralų, maistinių medžiagų pasisavinimą bei slopinti apsinuodijimo ir persivalgymo simptomus, tokius kaip viduriavimas, vėmimas, padidėjęs rūgštingumas skrandyje.
Kita priemonė, padedanti esant skrandžio veiklos sutrikimams bei jų prevencijai, – vulkaninės kilmės klinoptilolito (Microzeogen) bei kalcio kreidos papildas. „Ši medžiagų sąjunga gali padėti prieš viduriavimą, pašalinti iš organizmo susikaupusius toksinus“, – naudas vardija K. Tuminauskaitė.
„Visų svarbiausia – augintinio sveikata, todėl apsauga nuo parazitų bei peršalimo ligų yra dalykai, į kuriuos atkreipti dėmesį turėtumėte pirmiausiai. Prieš pasivaikščiojimą svarbu prisiminti ir pėdučių apsaugą – patepkite jas balzamu. Na, o žygiuose ir kitose išvykose komfortą tiek jums, tiek jūsų keturkojui šeimos nariui suteiks patogūs vedžiojimo aksesuarai ir tinkamas išankstinis pasiruošimas. Pasirūpinkite, kad vaistinėlėje būtų reikiamų papildų, o išsiruošę į lauką, su savimi turėkite vandens, sveikų, natūralių skanėstų dresūrai. Jei išvykstate ilgesniam laikui – ir maisto“, – kas svarbu maloniam laikui lauke, apibendrina K. Tuminauskaitė.
Taip pat ji primena, kad be išvardintų priemonių, sveiko ir laimingo augintinio formulė susideda iš 80 proc. mitybos (kurią sudaro 80 proc. sauso ir apie 10–12 proc. konservuoto pašaro, maždaug 3–5 proc. skanėstų, 1–3 proc. papildų) ir 20 proc. jo priežiūros (kosmetika, higiena, vet. priežiūra).