2018 m. balandžio 12 d. 13:24
Atėjus pavasariui bei sušilus orui, atsiranda vis daugiau galimybių leisti savo augintiniams pasidžiaugti gamta. Tačiau ten naminių gyvūnų neretai tyko įvairūs pavojai.
„Svarbu užtikrinti, kad būdami aktyvūs jie ne tik teisingai maitintųsi, bet ir būtų nuolat saugomi nuo įvairiausių parazitų bei bakterijų“, - sako Kaune, Viljampolės turguje, įsikūrusios veterinarijos vaistinės „Rimveta“ direktorė Rima Andziulevičienė.
Vaistais, papildais, vitaminais, maisto produktais ir kitomis naminių gyvūnų auginimui skirtomis priemonėmis prekiaujančios vaistinės vadovė sako, kad norint apsaugoti augintinį nuo tokių kenkėjų kaip blusos, erkės, utėlės geriausia būtų naudoti laiko patikrintus preparatus.
Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad leisdami laiką gamtoje gyvūnai neretai patiria įvairias traumas. Vienintelis vaistas nuo jų – teisingai suteikta pirmoji pagalba.
„Jei jūsų augintinis susipjaustė koją, svarbu yra išlaikyti šaltą protą ir nedelsiant imtis reikalingų veiksmų. Jei žaizda negili, ją privaloma apiplauti praskiestu vandenilio peroksidu, tuomet dezinfekuoti bealkoholiu dezinfektantu ir sutvarstyti žaizdą specialiai sukimbančiu tvarsčiu. Tačiau jei žaizdą yra gili, būtina ją užspausti, tam kad būtų sustabdytas kraujavimas. Užspaudus įpjovimą, reikia jį palaikyti kelias minutes, kad būtų sustabdytas kraujavimas. Po to atleisti, dezinfekuoti žaizdą, sutvarstyti ją ir kuo skubiau nuvykti į veterinarijos kliniką“, - pasakojo vaistinės direktorė.
Keičiantis metų laikams su didesniais iššūkiais susiduria daugelis naminių gyvūnų šeimininkų. Tačiau tinkama mityba padeda išlaikyti gerą augintinių sveikatą ištisus metus.
Veterinarijos klinikos „Vetekspertai“ gydytojas Tadas Sabaliauskis išskiria tris dažniausiai namuose laiko gyvūnų – šunų ir kačių – amžiaus kategorijas, pagal kurias reikėtų rinktis maistą.
„Pirmai kategorijai priklauso augintiniai iki vienerių metų. Kiekvienam augančiam organizmui yra ypatingai svarbu gauti didelį kiekį baltymų, todėl šio amžiaus kategorijos augintiniams rekomenduojama parinkti maistą, kuriame būtų gausu baltymų bei mineralinių medžiagų“, – teigia gydytojas.
Suaugę ir aktyvūs augintiniai nuo vienerių iki septynerių metų priskiriami antrai kategorijai.
„Renkantis maistą jiems reikia atkreipti didžiausią dėmesį į tai, ar augintinis dažniau yra laikomas namuose, ar yra aktyvus ir mėgsta judėti. Pagal šiuos kriterijus reikia išsirinkti mažiau ar daugiau kaloringą maistą, kuris atitiktų gyvūno poreikius“, - sakė pašnekovas.
Trečiajai kategorijai priskiriami garbaus amžiaus augintiniai, senjorai, kurie jau yra mažiau aktyvūs. „Jiems reikėtų rinktis maistą, kuriame yra mažiausiai kalorijų, nes kitu atveju tai gali nuvesti gyvūną netgi iki nutukimo ribos“, - sakė T. Sabaliauskis.
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?
