Žmonės dažnai nesupranta, kad jeigu vyksta kova, gyvūnas jau yra valdomas vien tik išgyvenimo instinkto. Ir jeigu tuo metu šuo iš viso jus pastebi, tai jo požiūris į jus nėra kaip į mylintį šeimininką. Todėl, jeigu jūs įsidrąsinote skirti besipešančius gyvūnus, būkite tikri, kad padarysite tai teisingai.

Bandyti balsu sustabdyti kovos įkarštyje esančius šunis – beveik visada bergždžias reikalas. Jeigu juos skirsite bandydami sugauti už antkaklių, dar ir patys nukentėsite – rankų sukandžiojimai beveik garantuoti. O pulti tarp jų, uždengiant augintinį savo kūnu (tuo pačiu ir įkalinant šunį sandariame glėbyje, taip atimant jo galimybę nors kaip nors gintis), yra beprasmiška ir labai pavojinga.

Tam, kad išskirtumėte besipešančius šunis taip, kad niekas nenukentėtų, prireiks dviejų žmonių. Kiekvienas turi sugriebti vieną iš šunų už galinių letenų taip, lyg laikytumėtės už karučio rankenų. Tuomet reikia nutempti šunis už kojų į skirtingas puses.

Kiekvienas šeimininkas tempia tiktai savo šunį. Svetimą šunį griebti galima tiktai išskirtiniais atvejais: jeigu jo šeimininkas bejėgis arba tuomet, kai jis, didelis šuo, atakavo mažą šunį ar šuniuką.

Kuomet muštynės baigsis ir jūs nutempsite šunis į skirtingas puses, labai svarbu jų nepaleisti, nes kitaip muštynės prasidės iš naujo. Vietoj to, laikydami šunis, apsisukite patys, arba lėtai užsukite šunis, kol nepriversite jų trauktis atbulomis vienas nuo kito. Tai padaryti reikia tam, kad šuo negalėtų išsisukti ir sukandžioti to, kuris laiko jį už kojų.

Sukti šunį reikia taip, kad jis galėtų žengti į šalį priekinėmis letenomis, nes kitaip jis nukris ir susimuš žandikaulį. Tol, kol jūs lėtai judate atgal ir sukatės, šuo negali jums pakenkti. Kad būtumėte tikri, jog muštynės neprasidės vėl, kai tiktai jūs paleisite šunis, vieną iš jų reikia nutempti iki tos vietos, kur jį galima uždaryti (voljeras, garažas, kitas kambarys). Tik po to šunis galima paleisti. Jeigu jūs to nepadarysite, šunys vėl šoks vienas ant kito, o jeigu jūs paleisite šunį per greitai, jis gali užpulti tą, kuris laikė jį už kojų.

Pats blogiausias variantas – kai jūs esate vienui vienas priešais prasidėjusias rimtas muštynes. Štai keli patarimai, kuriuos jums reikia atminti:

* Nešvaistykite laiko, bandydami rėkti ant šunų. Tai tikriausiai nesuveiks. Jūsų tikslas vis tas pats – išskirti muštynes ir pačiam nebūti sukandžiotam. Bėkite pasiimti pavadėlio (tegul kol kas muštynės tęsiasi).

* Šunys beveik visada yra užsiėmę išskirtinai tik vienas kitu. Prisiartinkite ir užmeskite kilpą šuniui už kulkšnies. Jei yra galimybė, kilpą užriškite. Dabar traukitės ir atsargiai tempkite šunį prie tvoros arba bet kokio kito daikto, prie kurio galima pririšti pavadėlį. Pririškite šunį.

* Dabar apeikite iš kitos pusės, griebkite antrą šunį už galinių letenų ir tempkite šalin nuo pirmo, pririšto šuns. Nepamirškite sukiotis arba pasukti šunį, kai tiktai gyvūnai atsilaisvins.

* Tempkite šunį į aptvarą arba kitą kambarį ir tik tuomet paleiskite galines kojas.

* Grįžkite, atriškite pirmą šunį ir nuveskite jį į voljerą.

Pabaigai dar vienas patarimas – jeigu yra tokia galimybė, apipilkite šunis kibiru vandens. Kartais to pakanka, kad nugesintumėte karinį įkarštį ir sustabdytumėte kovą.