Turite tai žinoti: kaip šuns organizmas reaguoja į riebalus

Mes, žmonės, dažnai esame raginami riboti maisto, kuriame yra riebalų, ypač sočiųjų, vartojimą dėl rizikos susirgti širdies ligomis, diabetu bei keletu vėžio formų. Tačiau šunys vystėsi ėsdami mėsą, kurioje natūraliai yra daug riebalų ir sočiųjų riebalų. Taigi ar tikrai verta rūpintis dėl daug riebalų turinčio šunų ėdalo poveikio augintiniams?
Šunų mityba
© Fotolia nuotr.

Riebalų paskirtis

Riebalai – svarbus energijos šaltinis, o kai kurios sudedamosios riebalų dalys, vadinamosios riebalų rūgštys, yra būtinos organizmo ląstelių funkcijoms ir struktūrai. Jų taip pat reikia kai kuriems hormonams sintetinti. Riebalų rūgštys išnešioja riebaluose tirpstančius vitaminus bei pagerina maisto skonį.

Ar visi riebalai vienodi?

Mėsoje ir pieno produktuose daugiausia yra sočiųjų ir mononesočiųjų riebalų. Augalinės kilmės maiste, įskaitant augalinį aliejų, riešutus ir sėklas, daugiausia polinesočiųjų riebalų. Sotieji riebalai dažnai dar vadinami blogaisiais riebalais, nes jie padidina cholesterolio kiekį kraujyje, yra vienas iš veiksnių, galinčių sukelti diabetą, įvairias vėžio formas. Polinesotieji riebalai dar vadinami geraisiais riebalais, nes jie sumažina cholesterolio kiekį ir apsaugo nuo diabeto. O mononesotieji riebalai svarbūs širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai, atitolina organizmo senėjimą.

Kiek riebalų reikia šunims?

Jei šuns organizmas gauna nepakankamai riebalų, atsiranda odos, imuninės sistemos problemų, šuo blogai auga, suprastėja vaisingumas, audinių regeneracija, padidėja tikimybė susirgti inkstų ligomis. Šunims būtina su ėdalu gauti polinesočiosios riebalų rūgšties, vadinamos linolio rūgštimi. Suaugusiems šunims minimalus šios rūgšties kiekis turi būti 5,5 proc. sausos medžiagos arba bent 12 proc. kalorijų.

Neseniai nustatyta, kad kitos dvi polinesočiosios rūgštys – EPR ir DHR – svarbios šunų regai ir mokymuisi. Dabar rekomendacijose nurodoma ir šių rūgščių norma (0,1 proc. kalorijų) bei jų pirmtakių – vadinamųjų alfa linoleno rūgščių – norma (0,1 proc. kalorijų suaugusiems šunims ir 0,2 proc. šuniukams).

Kiek riebalų turi būti šunų racione?

Nustatyta, kad šunų organizmas toleruoja įvairius riebalus, o sveikatai nekenkiantis didžiausias riebalų kiekis – 78 proc. visų kalorijų. Šunų organizmo gebėjimas virškinti tokius didelius riebalų kiekius atspindi jų kaip mėsėdžių evoliuciją, kurios eigoje šunys prisitaikė prie maitinimosi mėsa, kurioje gausu riebalų ir sočiųjų riebalų. Šių gyvūnų mėsoje esančių riebalų kiekis sudaro 33–69 proc. kalorijų, sočiųjų riebalų – 25–36 proc. visų riebalų.

Kiek riebalų yra specialiai šunims skirtame ėdale?

Daugelyje šunų ėdalo rūšių 18–76 proc. energinės vertės sudaro riebalai. Sausame ėdale riebalų vidutiniškai yra 31 proc., konservuotame – 49 proc. Sausame ėdale esantys sotieji riebalai sudaro maždaug 11 proc. per dieną gaunamos energijos, konservuotame ėdale – 16 proc. Konservuotame ėdale daugiau riebalų ir sočiųjų riebalų, nes paprastai jo sudėtyje būna daugiau mėsos bei mėsos produktų ir mažiau augalinės kilmės ingredientų. Vištienoje, avienoje ir jautienoje yra apie 13 proc. riebalų, iš jų nuo trečdalio iki pusės – sočiųjų. Ryžiuose ir kviečiuose, kurių dažnai būna sauso ėdalo sudėtyje, riebalų tėra 2–3 proc., iš jų mažiau kaip ketvirtadalis sotieji.

Ar yra ryšys tarp lėtinių šunų ligų ir su ėdalu gaunamo per didelio riebalų kiekio?

Didelis cholesterolio kiekis sukelia aterosklerozę, arba vainikinių arterijų susiaurėjimą bei gali paspartinti infarktą. Tačiau nors šunys su ėdalu gauna daugiau riebalų ir sočiųjų riebalų nei žmonės, minėti negalavimai jiems pasitaiko retai. Šunys turi natūralią apsaugą nuo aterosklerozės – jų organizme cholesterolis kaupiasi kitaip nei žmonių organizme.

Nutukimas. Buvo keliamos hipotezės, kad ėsdami didelės energetinės vertės ėdalą, kuriame daug riebalų, šunys gali nutukti. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad šunys tunka būtent nuo ėdale esančių riebalų. Manoma, kad šeriami šunys tunka dėl to, kad šeimininkai jiems leidžia ėsti kada tik jie užsinori, nemoka riboti porcijų dydžio, o šunys patys negali reguliuoti gaunamų kalorijų skaičiaus. Anksčiau veterinarai nerimaudavo, kad šunų ėdalas, kuriame gausu riebalų, didina tikimybę susirgti pankreatitu (tai staigiai pasireiškiantis, kartais mirtinas kasos uždegimas). Naujesnių tyrimų rezultatai parodė, kad pankreatitas yra labai sudėtinga šunų liga, kurią sukelia keletas tarpusavyje susijusių veiksnių, įskaitant šuns veislę, nutukimą ir per didelį riebalų kiekį kraujyje. Dažnai ėdamos maisto atliekos (šėrimas likučiais nuo stalo, šuns rausimasis po šiukšlių dėžę ir pan.) gerokai padidina augintinio tikimybę susirgti pankreatitu.

Diabetas. Šeriant nutukusius šunis eksperimentiniu ėdalu, kuriame buvo daug sočiųjų riebalų, padidėjo šunų kraujo spaudimas bei sumažėjo insulino veiksmingumas. Tačiau nėra įrodymų, kad ėsdami ėdalą, kuriame gausu riebalų arba sočiųjų riebalų, nenutukę šunys turi didesnę riziką susirgti diabetu.

Parengta pagal „Waltham“ gyvūnų augintinių priežiūros ir mitybos tyrimų centro ir „Mars Lietuva“ informaciją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?