RAW mitybos atstovai sako, kad šuo - plėšrūnas, todėl bando juos sugrąžinti į senus laikus, kai šunys buvo laukiniai ir maitindavosi natūraliai. Vilkai, gyvenantys gaujose, medžioja stambius kanopinius gyvūnus, tokius kaip elniai, pavieniui jie gaudo smulkesnius gyvius – kiškiažvėrius, graužikus, vabzdžius, netgi žuvis. Šie plėšrūnai suryja kaulus, organus, raumenis, odą, plaukus, plunksnas, riebalus, jungiamąjį audinį… Vidutiniam plėšrūnui šių medžiagų santykis maždaug toks: 5- 10 proc. organų, 10 – 15 proc. ėdamų kaulų, 80 – 85 proc. raumenų mėsos.
Šeriant RAW gyvūnui rekomenduojama duoti 80 proc. mėsos (įskaitant kai kuriuos subproduktus, tokius kaip širdis), 10 proc. kaulų ir 10 proc. organų (subproduktų, kurių pusę sudaro kepenys), kartais sveiki kiaušiniai.
Šeriant RAW mėsa nepjaustoma – šuniui sudaromos sąlygos maitintis kuo natūraliau, kramtyti, graužti ir pan., tai labai naudinga dantims. Papildai nerekomenduojami, nors kartais šunims duodama žuvų taukų. RAW atstovai vietoj daržovių ar papildų pataria šuniui nupirkti visą triušį.
Kuo šerti maitinant RAW?
Tinka praktiškai visi gyvūnai, kurie bėgioja, plaukioja ar skraido. Šeriant šunį RAW, jam tinka:
- Visas kiaušinis
- Jautiena (visos dalys, išskyrus svorį laikančius (atraminius) kaulus)
- Sveikas triušis (ar jo dalys)
- Vištiena (visa ar dalimis)
- Kalakutas (visas ar dalimis)
- Putpelė, fazanas, antis, žąsis
- Kiauliena
- Ėriena, ožka
- Elnias, briedis, stirna
- Žuvis
- Žiurkė, voverė, pelė
Subproduktai:
- Kepenys (bet kokios rūšies)
- Inkstai (bet kokios rūšies)
- Skrandžiai
- Širdis
- Blužnis
- Kasa
- Plaučiai
- Smegenys
- Liežuviai, širdys (šie gali būt skiriami ir prie „normalios“ mėsos, kaip ir pvz. tokių gyvūnų kaip kiaulės skrandis)
Kaulų šaltinis:
- Avis – bet kokie kaulai, galvos, kaklai, nugara, stuburas
- Višta – skerdena, sparnai ir kaklas
- Triušiai – skerdenos, kailiai, viduriai
- Kiaulės – bet kokie kaulai, kojos, galva, uodegos
- Jautiena: mažesni kaulai, veršienos skerdena, uodegos, šonkauliai, netinka galūnės, žandikauliai
- Stirnos - šonkauliai ir dubenys, vengti galūnių kaulų
Jei šuo šeriamas laukiniais medžiojamaisiais gyvūnais, geriau jų mėsą patikrinti (ar nėra parazitų) ir užšaldyti bent 24 valandoms (po tiek laiko šaltyje zarazos turėtų neišgyventi). Jei žinote mėsos šaltinį ir jis tikrai patikimas, šaldymas nebūtinas.
Ramiojo vandenyno lašišos gali turėti parazitų, galinčių labai susargdinti šunis. Jei lašišinių žuvų (lašišos, upėtakio) šaltinis pasirodo įtartinas, mėsą užšaldykite 24 val. iki šuns šėrimo. Jei žuvis turi kokių aštrių dalių (nugaros peleką), jas reikia pašalinti. Venkite šunį pernelyg dažnai ar nuolat šerti karpiais, stintomis, strimelėmis ir šamais, nes šios žuvys turi fermentą, besijungiantį su tiaminu (vitaminas B1).
Jei norite maitinti šunį graužikais ar kiškiniais gyvūnais, užšaldykite juos mėnesis iki šėrimo. Taip pat graužikų galite gauti iš tiekėjų (pasiklausinėkite tarp roplių augintojų), o triušių iš ūkininkų, šiuo atveju mėsos nereikia užšaldyti visam mėnesiui.
Venkite šuniui duoti didelius atraminius kaulus – į juos lengvai galima išsilaužyti dantis. Tuo pačiu neduokite ir mažų kauliukų. Tai reiškia, kad vištų sparnai, nugarėlės, skerdenos turi būti mėsingi. Kitaip tariant – kaulai mėsoje.
Nepersistenkite su subproduktais. Organai turi neįtikėtinai daug maistinių medžiagų, juose daug vitaminų ir mikroelementų, tačiau per didelis jų kiekis sukelti viduriavimą.
Kaip šuniui sušerti RAW?
Tai priklauso ir nuo šuns. Pvz., mėsa gali būti užšaldyta, dalinai užšaldyta ar atšildyta. Kai kurie šunys neėda atšildytos organų mėsos ir ryja tik sušaldytą. Šaldyti mėsingi kaulai (dar šifruojami kaip RMBs - raw meaty bones) gerai kramtomi, ypač tinka šunims, kurie dar tik mokosi kramtyti ar kurie savo maistą pernelyg greit nuryja.
Duokite tokį didelį gabalą, kokį tik galite. Jei turite didelį šunį ir šeriate jį jautienos šonkauliais, duokite visą sujungtą šonkaulių grupę. Jei turite mažą šunį ir duodate jam vištos koją, šerkite ją visą ir geriau didesnį gabalą, pvz., vištienos ketvirtį. Vienas iš dažniau naudojamų „standartų“ – gabalas turi būti ±didesnis už šuns galvą. Jei šuo viso gabalo negali suėsti, palikite jį kitam kartui.
Šerdami šunį, tas gyvūno dalis, kurios apaugusios plunksnomis ar kailiu, galite arba duoti, arba pašalinti. Tai priklauso nuo šuns pomėgių ir patirties.
Kai maitinate šunį, mėsos gabalą paimkite ranka ir paduokite augintiniui. Dubuo nebūtinas, nebent kartais, kai pasiūlote kiaušinį. Kai kuriais atvejais pirmą kartą šeriant „čielą“ gyvūną tenka jį kiek prapjauti, kad nesupratingas šuo pamatytų, kas per gėris jo viduje.
Kai kurie žmonės kasdien duoda po truputį organų mėsos, kiti – kas kelias dienas. Tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Tik nepamirškite, kad per daug subproduktų laisvina vidurius, o kepenys itin praturtintos vitaminu A.
Vieta, kur šuo bus šeriamas, vėlgi priklauso nuo jūsų asmeninio pasirinkimo. Šunį galima šerti narve – ypač tai tinka tiems namams, kur auginami keli gyvūnai. Galima šerti lauke, virtuvėje, garaže ir pan. Šeriant gyvenamajame kambaryje, daug kas patiesia rankšluostį, staltiesę, paklodę, laikraščių ir pan. Šunys nelabai mėgsta ėsti ant slidžių grindų – jie mieliau renkasi tokius pagrindus kaip kilimas ar lova.
Kada ir kaip dažnai šunį šerti?
Tai priklauso nuo jūsų dienotvarkės ir augintinio. Šunį galima šerti ryte, po pietų ar vakare. Geriausia, kad galėtumėte tas 10 – 30 min. būti netoli šuns, kol jis ėda. Dauguma šeriančių RAW šunis maitina vakare.
Kalbant apie šėrimo dažnį, šuo pats daug ką parodo – jei pvz. maitinate du kartus dienoje, o jis suėda ne viską, galbūt užtenka tik vieno karto. 4 – 5 mėn. amžiaus šuniukus galima šerti 3 kartus dienoje. Jei šuniukas nuolat atsisako vieno maitinimo, galima pereiti prie dviejų kartų. Šunys virš 6 mėn. amžiaus šeriami vieną - du kartus dienoje.
Šeriantys RAW kartas nuo karto šunims pasiūlo ir badavimą. Šuo, sulaukęs daugiau kaip vienerių metų amžiaus, drąsiai gali badauti visą dieną. Laukiniams plėšrūnams taip pat įprasta kartas nuo karto neprikimšti pilvų. Išvakarėse prieš badavimą šuo prišeriamas, o kitą dieną nieko negauna. Vieni žmonės kartais duoda lengvus pusryčius. Paprastai savaitėje pasninkui skiriama viena diena, kai kas tai praktikuoja dažniau.
Kokį kiekį mėsos šuniui duoti?
Tai priklauso nuo šuns. Rekomendacinė norma – 2-3 proc. šuns kūno masės. Aktyvesniam ar turinčiam greitesnę medžiagų apykaitą šuniui reikia daugiau maisto. Labai aktyvus šuo artėja prie 3, lėtesnis – 2 proc. Yra dar viena skaičiuoklė – atsižvelgiant į tai, kiek sveria šuo. 1 – 2 kg masės šuniui duodama 10 proc. nuo kūno masės, 3 – 4 kg – 7 proc., 5 – 8 kg – 5 proc., 9 kg – 3 proc., 11 kg ir daugiau 2 proc.
Kiekį įvertinti sunkoka tik iš pradžių, vėliau įgudę šėrikai vien užmeta akį į mėsos gabalą ir orientuojasi pagal šuns fizinę formą, tai yra, ar jo masė normali, ar ne. Liečiant šuns šonus, turi būti apčiuopiami šonkauliai, o kelių paskutinių kontūrai gali matytis ir plika akimi (jei, aišku, tas šuo nėra labai gauruotas). Negali matytis visi šuns šonkauliai, šlaunikauliai ir stuburas (per liesas šuo), taip pat šuo negali būti per daug priaugęs svorio (tai yra, neapčiuopiami šonkauliai, nusileidusi pilvo linija).
4 mėn. amžiaus šuniukai paprastai turi neblogą savireguliacijos sistemą, tad daug kas jiems duoda ėsti tiek, kiek jie nori vieno šėrimo metu. Kalbant skaičiukais, šuniukui duodama apie 10 proc. esamos arba 2 – 3 proc. (kai kas rekomenduoja 5 proc.) būsimos kūno masės.
Kaip pradėti?
Iš pradžių teks šunį “paruošti” - 1 - 2 dienas neduoti jam ėsti. Tada - pirmieji žingsneliai. Svarbiausia – neskubėti. Didžiausia naujokų bėda ta, kad jie per anksti RAW mitybą praturtina įvairove. Pirmiausia pasirinkite vieną baltymų šaltinį. Daugelis žmonių pradeda su vištiena, nes ji lengvai virškinama, ją lengva įsigyti ir ji palyginti nebrangi. Tačiau galima pradėti ir su kita mėsa – jautiena ar netgi kiauliena. Tada parinkite gabalą, tinkantį jūsų šuniui. Jei auginate čihuahua, jam užteks vištienos šlaunelės, jei retriverį – prireiks vištos ketvirčio Beje, norma turi būti perpus mažesnė, negu kad reikalautų normos). Šerkite visada tik žalios mėsos gabalais, niekada malta ar virta mėsa.
Neskubėkite – nesistenkite pasiekti „balansą“ su įvairiais produktais ir organais. Pačioje pradžioje jūs dar esate toje vietoje, kur pusiausvyra nenaudinga ir beprasmė. Turite pralaukti šį laikotarpį. Skubėjimas sukels problemas (tokias kaip viduriavimas). Visas šuns organizmas turi prisitaikyti prie naujo maitinimo būdo ir tai neatsitiks per dieną.
Po kiek laiko pridėkite ką nors naujo – šiek tiek subproduktų ar kokį naują baltymų šaltinį. Vėlgi augintiniui leiskite lėtai prisitaikyti prie naujo maisto, tada vėl papildykite jį kokiu nors šaltiniu.
Šuniuko pervedimas prie RAW labai paprastas. Geriausia, jei taip jį šėrė ir selekcininkas. Kitu atveju jį pratinkite iškart pasiėmę namo ar leidę kelias dienas apsiprasti naujoje aplinkoje.
Be to, nepamirškite, kad nesate vienišas – internetas visagalis, egzistuoja daugybė forumų tiek lietuvių, tiek užsienio kalbomis, kur galima rasti daugybę patarimų.