Šunų elgsenos specialistė pataria: kaip elgtis, jei šuo piktai vengia kontakto su žmonėmis

 (5)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Kaip susikalbėti su augintiniu?“ dalis. „Purina“ konsultantų komanda padės išmokti geriau suprasti savo augintinio elgesį ir iš naujo susidraugauti su savo keturkoju.

Netoli Kauno gyvenanti Monika prieš pusę metų priglaudė kilmingą, Lietuvoje retos veislės Burbonų braką Lobį. Šio šuns kelionė iš veislyno Prancūzijoje į būsimų šeimininkų namus buvo fatališka – kelionės metu šuo buvo stipriai psichologiškai sužeistas.

„Lobį turėjo pasiimti Kroatijoje lietuvis vairuotojas, bet to nepadarė. Lobis ypač bijo žmonių. Veisėjai tikina, kad veislyną šuo paliko draugiškas ir ramus, o toks charakterio pasikeitimas įvyko kelionės metu.

Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Šie šunys – medžiokliniai, labai draugiški. Lobis trumpauodegis, tai yra nykstantis genas, tad labai saugomas. Pats vairuotojas pasakojo, kad pirmą kartą sustojęs jis iš bokso išsiėmė šunį su pavadėliu, tačiau Lobis buvo paklaikusiomis akimis. Kroatijoje jo nenorėjo pasiimti, vežti atgal negalėjo, tad veisėjas pasiūlė vežti į Lietuvą. Lietuvoje jis irgi ėjo iš rankų į rankas. Niekas, kas jį pamatydavo, nenorėdavo pasiimti.

Tada pažįstami kreipėsi į mane kaip į paskutinį pagalbos šauksmą. Man pasakė: „Jeigu tu nepriimsi, tada jau viskas – vešime į prieglaudą.“ Pasidomėjau, kas per šunys yra Burbonų brakai, koks jų charakteris. Prieš Lobį taip pat turėjau aktyvų šunį, tad jo energingumas negąsdino. Pagal šunų veislių sąrašą ši veislė patenka į septintą grupę, tai reiškia, kad jis neturėtų būti labai agresyvus, tad surizikavau ir priglaudžiau.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Monika, pamačiusi šunį, liko nustebusi, nes nesitikėjo, kad situacija tokia prasta. Iš pradžių šuns elgesį bandė koreguoti savarankiškai, lankė dresūros pamokas.

„Labai stiprus jo grobio sekimo instinktas. Visas pagrindines komandas įsisavino labai greitai, bet jeigu paleidžiu miške ir jam reikia rinktis – grobis ar mano komanda, jis rinksis grobį. Su visais svetimais žmonėmis jis elgiasi taip pat – agresyviai aploja ir apurzgia. Kiekvieną dieną važinėju dviračiu, o Lobis bėga šalia , nes jam reikia daug fizinio krūvio. Tad aš žinau, kur jis žmogų sutiko, kur šerną pamatė, kur stirną nusivijo, nes kiekvienas bus aplotas.

„Didžiausia problema, kad jis ant visų loja. Yra buvę atvejų, kad mano brolis, prie kurio šuo pripratęs, persirengia rūbus, šuo pamato jį ir vėl loja kaip ant naujo žmogaus, bet jis tik loja, nekanda. Tačiau negali žinoti, ar šuo nepuls svetimo žmogaus.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Nepaisydama problemų, su kuriomis susiduria, Monika nė akimirkos nesigailėjo, kad priglaudė šį šunį. Moteris konsultavusi su dresūros specialistais, kurie vieningai teigė, kad tikėtina, jog šuo kelionės metu buvo muštas. Galbūt vairuotojas, kuris jį vežė į Lietuvą, tiesiog neapsikentė jo skardaus lojimo, tad norėdamas nuraminti galėjo suduoti. To pakako, kad šuo išsigąstų ir nebepasitikėtų žmonėmis.

Šunų elgsenos specialistė Skaistė Skibiniauskienė pastebi, kad šuo nebūtinai buvo stipriai muštas, o kylančios problemos yra kompleksinės:

„Nepasakyčiau, kad būtent dėl mušimo šuo buvo traumuotas, nes į mano judesius ne taip reaguoja, kaip turėtų reaguoti muštas šuo. Pagrindinė bėda ta, kad Lobis nesocializuotas, mato mažai žmonių.

Šuo buvo vežamas metų amžiaus, tokio amžiaus šuniui keliavimas jau yra stresas, jei dar vairuotojas pasielgė nors šiek tiek netinkamai, tai visos tokios mažos smulkmenos sukelia didelių problemų.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Pirmiausia noriu nudžiuginti, kad jums pasisekė – jam baimės agresija. Jis nėra iš esmės agresyvus šuo. Tokį jo elgesį sukelia visiška baimė. Ji yra atsiradusi dėl didelės socializacijos stokos. Šio tipo problemos lengvai nepašalinamos.

Šuniui trūksta pasitikėjimo savimi, tad jis negali priimti tinkamų sprendimų. Jūs turite tapti tuo vedliu, kuris parodys, kaip jam pasielgti. Siūlyčiau labai ilgą, bet švelnią metodiką, kuri priverčia šunį mąstyti savo galva. Tai galime vadinti elgsenos keitimo treniruotėmis.

Geriausia pradėti dirbti ne jo teritorijoje, o ten, kur nebūtų nei dirgiklio vieta, nei jo įprasta vieta. Pradėti reikia ten, kur yra komforto zona. Komforto zona yra atstumas, kai šuo jaukiai jaučiasi matydamas dirgiklį (šiuo atveju nepažįstamą žmogų), bet dar neloja. Svarbu, kad matytų dirgiklį, bet nelotų. Kita komforto zona yra ten, kur šuo visiškai nebemato dirgiklio.

Treniruotė vyksta taip: jūs atvedate šunį, jis pamato dirgiklį, jūs sustojate ir leidžiate šuniui nuspręsti, ar jam pradėti loti, ar atsitraukti, ar bandyti nusiraminti. Būtent šiuo apsisprendimo momentu ir vyksta pagrindinė treniruotė.

Jums reikės išmokti suprasti šuns kūno kalbą, perprasti įvairius signalus. Prieiname prie dirgiklio, jeigu jis pradeda loti, atsitraukiate ir pradedate iš naujo. Jokiu būdu negali būti bausmių. Jūs turite parodyti, kad šuo reaguodamas pasielgė blogai, to pasekmė – kartosime užduotį iš naujo. Jeigu šuo pasielgė gerai, iš karto jį pagiriame, grįžtame į zoną, kurioje nereaguoja, apdovanojame jį skanėstu.

Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Ką reikėtų laikyti geru šuns sprendimu? Geri sprendimai yra tada, kai šuo nusisuka nuo dirgiklio, nežiūri į jį, kai pradeda žiovauti, taip pat netikras oro uostymas. Ir iš tiesų, tai labai nuobodus darbas, kai šlifuojate tą patį per tą patį, bet pamatysite, kad su tuo vienu asmeniu, kuris dalyvauja šioje treniruotėje, komforto zona pradeda plėstis. Vėliau galima leisti tam žmogui pajudėti, leisti šuniui pauostyti ranką.

Kai šuniui jau leidžiate prieiti prie dirgiklio – žmogaus ir jį pauosti, jau giriate šunį ne už nusisukimą nuo dirgiklio, o už tai, kad jis pradeda rinkti informaciją, apuostyti jį. Visą šią metodiką jūs turite naudoti pasivaikščiojimų metu. Geriausiai eiti į parką ir susirasti ant suoliuko sėdintį žmogų, būtų gerai, kad žmogus jūsų nematytų. Palengva galite pradėti nuo toliau atlikti reikalingus veiksmus. Po ilgo laiko tikslingas treniravimas padės šuniui priimti tinkamus sprendimus.“

Specialistė taip pat pataria stresuojantiems šunims skirti pakankamai fizinio krūvio, kad jie neturėtų jėgų ir laiko stresuoti, jaudintis, bijoti. Daugeliui šunų fizinis krūvis yra vienas iš didžiausių malonumų.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Monika teiraujasi, ar įmanoma tokį šunį mokyti apsaugai reikalingų elementų. „Aš siūlyčiau jo apsaugos nemokyti, nes jūs jį išmokysite apsiginti. Jam užteks vieną kartą apsiginti ir jis pajus žmogaus baimę, tada tai puikiai naudos kiekviename žingsnyje. Šiuo metu jis savo lojimu pasiekia to, kad žmonės nuo jo traukiasi, būtent todėl jis tuo ir naudojasi.“

Bailesnius šunis dresūros trenerė rekomenduoja vedžioti naudojant petnešas, o ne antkaklius. „Kaklas yra jautriausia šuns vieta, tad įtariu, kad pasivaikščiojimų metu jūs perduodate dalį streso šuniui, nes pamatę kitą žmogų suprantate, kad šuo gali pradėti loti. Jis ir taip įsitempęs, o dar jaučia, kad jūs patiriate stresą šiek tiek įtempdama pavadėlį.“

Auginant šunį svarbu atsiminti – kiek šeimininkas įdės į šunį per pirmus jo gyvenimo metus, tiek išliks visą augintinio gyvenimą. „Šiuo atveju šuo neramus, nes nepasitiki savimi. Kai jis pradės priimti tinkamus sprendimus, kai atsiras ryšys su šeimininku, pradės rečiau loti, naudotis tuo, ką buvo išmokęs. Lodamas jis patiria daug streso, tad šuo pastebės, kad geriau, kai jis ramiai reaguoja, nes gauna tą patį rezultatą. Dresuojant reikia leisti, kad šuo mąstytų, ramiai, neskubinant jo. Nereikia išmokyti mechaniškai jo nubėgti, atnešti ir po to gauti skanėstą. Reikia, kad šuo mąstytų ir priimtų tinkamus sprendimus pats.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui? (14)

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui?
Tikriausiai daugelis bent kartą patyrė nepatogumo jausmą valgydami prie stalo namuose, kur yra gyvūnų, kai kiekvieną kąsnelį godžiai akimis rijo ir šalia sėdintis šuo, vėliau surinkęs visus ant žemės nukritusius maisto trupinėlius. Panašiai gyvūnai elgiasi ir lauke – kaip siurbliukai renka ant žemės rastus kąsnius, tačiau pagriebus ką nors pavojingo toks įprotis gali būti žalingas keturkojo sveikatai.

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams (3)

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį (2)

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.