Šunų elgsenos ekspertas pataria: kaip nuraminti šunį atėjus svečiams ir pripratinti jį prie narvo

 (3)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Kaip susikalbėti su augintiniu?“ dalis. „Purina“ konsultantų komanda padės išmokti geriau suprasti savo augintinio elgesį ir iš naujo susidraugauti su savo keturkoju.

Vilnietis Sergejus augina pusės metų labradorą Bramsą. Šokoladinės spalvos augintinis tikras gyvsidabris, nenustygstantis nė akimirkos vienoje vietoje. „Šuo labai energingas, išdykęs, žaidžiantis, reikalaujantis dėmesio, kartais būna ramus, bet tik kartais“, – pasakoja šuns šeimininkas. Sergejus domisi šunų auklėjimu, elgsena, tad savarankiškai mėgina dresuoti šunį, iškilus klausimų konsultuojasi su profesionalais.

„Pradžioje, kiek sužinojau iš tėvo, skaitydamas specializuotą literatūrą, išmokiau jį pagrindinių komandų: „sėdėti šalia“, „greta“, „pas mane“, bet jis klauso manęs tik tada, kai aplink nėra trukdžių. Pavyzdžiui, metu pagalį, jis atneša, viskas gerai, bet jeigu eina pro šalį koks žmogus ar prabėga šuo, viskas, jisai bėga prie jo, džiaugiasi. Taigi, jis žaidžia su šunimis ir manęs tuo metu negirdi.“

Dar viena problema, su kuria susiduria labradoro augintojas, – šuo itin energingai pasitinka svečius ir tuo metu kontroliuoti jo dėmesį tampa ypač sudėtinga. „Šuo, atėjus svečių, puola, džiaugiasi, lipa ant žmonių. Tai problema. Žmonės, būna, išsigąsta, sušaukia, o jam dar labiau kyla noras šokinėti iš džiaugsmo.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Kita problema – gamtinių reikalų atlikimas namuose. „Išvedame jį ryte pusvalandžiui pabėgioti, stengiuosi kas antrą, kas trečią dieną grįžti per pietus ir jį išvesti, kad priprastų prie savo reikalų darymo lauke, bet vis dar nepripranta.“

„Smart Dog“ šunų dresūros mokyklos instruktorius Karolis Grigaliūnas pirmiausia siūlo pradėti nuo svečių pasitikimo mokymo. „Jūsų šuo yra ypač aktyvus. Kai jis toks aktyvus, šeimininkas turi elgtis priešingai – būti pasyvus. Bramsą visada turite skatinti skanėstu už tai, kad jis ramiai atsigula ir guli, įsidūkęs sustoja. Jūs negalite savo elgesiu dar labiau skatinti jo energingumo.“

„Jūsų šuo – ėdrus, tad siūlyčiau padaryti tokį dalyką. Kai ateina žmonių, atsidaro durys, jie turi pažerti sauso maisto ant žemės. Kai šuo ėdrus, jis visada pasirinks maistą. Kai pabertą maistą suės, jis vėl ims šokinėti, tačiau tuo metu reikėtų mėtyti maistą, kaip viščiukui lesalą po kelis gabaliukus. Šuns instinktai pasikeičia iš socialinio susitikimo į maistą. Tuomet šuo apsiramina ir jau galima atlikti pratimus, kuriuos darai ir įprastai dresuodamas, pvz., mokyti koncentracijos sėdint. Laikui bėgant tikėtina, jog šuo atėjus svečiams jau manys, kad tuoj gaus skanėstų, tad pasitiks su kita emocija.“

„Tam, kad šuo, nustojus duoti skanėstų už tinkamą elgesį, pradėtų elgtis gražiai, reikalingas perėjimas. Auklėjant, dresuojant pagrindinė motyvacija šuniui yra ėdalas. Viskas turi vykti nuosekliai, tavo pagalba šuniui mažėja, pamažu mažėja kartai, kai jis gauna skanėstų, pamažu reikia pereiti prie to, kad maisto nebelieka, o lieka tik žodinė komanda, gestas. Tada šuo turi atlikti tam tikrus dalykus, tikėdamasis skanėsto, bet jo gali ir nebebūti, o šuns elgsena išliks tokia, kokios pageidauja šeimininkas.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Šunų dresūros instruktorius Karolis pastebi, kad daugelis problemų, su kuriomis susiduria Sergejus, yra susijusios su šuns energijos pertekliumi.

„Šuo, kuris neturi kur nukreipti savo energijos, pradeda jaukti namus, graužti daiktus. Dabar jūs saugote daiktus, bet pagalvokite, kas nutiktų, jei jis, būdamas vienas, kažką griauždamas užspringtų? Pavyzdžiui, šia pliušinio žaislo dalimi. Atrodo, paprastas ir nekaltas dalykas, bet tokiais daiktais šunys užspringsta. Jūsų šuo ypač aktyvus, tad tik didelis fizinis ir psichologinis krūvis neišspręs problemos. Mano rekomendacija būtų pripratinti jį prie narvo ir jame šunį palikti prieš išeinant iš namų. Tai yra ir dėl jo paties, ir dėl aplinkos saugumo. Aš stengčiausi padaryti taip, kad šuns narvelis būtų jo pozityvi vieta. Pamažu šuo jį pamėgtų. Per dieną ar valandą to nepavyks padaryti, juk negali šuniui pasakyti: „Eik į narvą, tau ten bus smagiau nei griaužti mano batus.“ Šis sprendimas padėtų išspręsti ir buto niokojimo, ir šlapinimosi namie problemą, nes dažniausiai šunys po savimi nedaro, tad jis įprastų tuštintis tik lauke. Žinoma, reikia stebėti, kiek laiko šuo narve gali išbūti. Vieni gali išbūti visą dieną, kiti – pusę.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Įsivaizduokite, kad tas narvelis kaip jo guolis. Visus mėgstamiausius šuns žaislus palikite narvo viduje, kad jie nesimėtytų po butą, o „stebuklingai“ vis atsirastų narve. Narvas iš pradžių turi būti atidarytas, kad šuo galėtų ten užeiti, jam bus smagu ten rasti žaislą, ir jis išeis. Pamažu žiūrime, kaip šuo reaguoja į narvą. Tuomet į jį perkeliame šuns ėdalą ir vandenį. Visada narve paliekame visa, kas šuniui smagu, patinka.“

„Jeigu pastebime, jog šuo narve atsigula ir, pavyzdžiui, pradeda graužti kauliuką, ateiname ir ramiai uždarome dureles. Jokiu būdu nevarome šuns į narvą per prievartą, nekeliame jam jokio streso. Pradžioje galima laikyti ji narve valandą, dvi. Tiek, kiek šuo jausis ramus. Jeigu po kurio laiko šuo pradeda inkšti, loti, nori, kad jį išleistų, pusvalandį siūlyčiau jo neišleisti, šuo nurims. Jeigu šuo nurimo, galime išleisti jį, pagirti, duoti skanėstą.“

„Nereikia galvoti, kad narvas šuniui bausmė, jei tinkamai jį prie jo pripratiname, tai jam tampa poilsio vieta. Asmeniškai aš, kai keliauju mašina su savo rotveileriu į parodas, seminarus, jį apgyvendinu kelioniniame narve. Jis jame gali išbūti ir kelias paras. Žinoma, aš jį kelionės metu pavedžioju, duodu fizinio krūvio. Reikia sudėti visus pliusus ir minusus, bet šiuo atveju tai yra visas jūsų problemas išsprendžiantis sprendimas.“

Itin opi ir nemaloni problema – jaunų šunų tuštinimasis namuose. Bramsas, nors ir reguliariai vedamas į lauką, kartais gamtinius reikalus atlieka namie, vienoje pasirinktoje vietoje.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Svarbu šunį lauke skatinti skanėstais, kai jis atlieka gamtinius reikalus, būtina jį pagirti. Manęs dabartinis jūsų sprendimas dėti palutę toje vietoje, kurioje jis šlapinasi – netenkintų, nes taip jūs problemos neišspręsite. Jam dabar ta vieta yra tualetas, kol kas jis dar nekelia kojos, bet įsivaizduokite, kas bus, jei jis čia darys ir suaugęs. Aš su tokiu šuniuku daryčiau taip: būtinai vesčiau jį dar vieną kartą tarp 8 ir 5 valandos. Taip pat dieną duočiau mažiau gerti, nes tokie šunys, kaip karvės, kiek duosi, tiek laks vandens. Taip pat jums reikėtų šunį lauke gerai nustekenti, duoti krūvio, tada jis bus pavargęs ir parps visą dieną. Jam krūvio reikia ir ryte, ir per pietus, ir vakare“, – pasakoja šunų elgsenos specialistas Karolis.

Nors daugeliui atrodo, kad šuns laikymas narve yra jo baudimas arba engimas, tinkamai nuo mažens šunį išauklėjus ir supažindinus su narvu galima išspręsti pagrindines augintinių keliamas problemas, taip pat apsaugoti šuns sveikatą nuo nelaimingų atsitikimų. Šis sprendimas turėtų būti aktualus auginantiems ypač aktyvius ir energingus šunis. Svarbu prisiminti, kad narvo įsigijimas yra vienas iš kompleksinių sprendimų, nes papildomai reikia užtikrinti šuniui pakankamą fizinį ir psichologinį krūvį dienos metu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui? (14)

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui?
Tikriausiai daugelis bent kartą patyrė nepatogumo jausmą valgydami prie stalo namuose, kur yra gyvūnų, kai kiekvieną kąsnelį godžiai akimis rijo ir šalia sėdintis šuo, vėliau surinkęs visus ant žemės nukritusius maisto trupinėlius. Panašiai gyvūnai elgiasi ir lauke – kaip siurbliukai renka ant žemės rastus kąsnius, tačiau pagriebus ką nors pavojingo toks įprotis gali būti žalingas keturkojo sveikatai.

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams (3)

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį (2)

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.