Šunų elgsenos ekspertas pataria: kaip elgtis, jei šuo, paliktas vienas namuose, loja

 (6)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Kaip susikalbėti su augintiniu?“ dalis. „Purina“ konsultantų komanda padės išmokti geriau suprasti savo augintinio elgesį ir iš naujo susidraugauti su savo keturkoju.

Pirmas įspūdis išvydus tarpduryje trimetę dobermanę Avą yra dvilypis – elegantiška, šiek tiek grėsminga išvaizda kelia atsargų susižavėjimą, o nenustygstantis strikinėjimas – juoką. Vis dar populiarus stereotipas, kad šios veislės šunys agresyvūs ir didžiausių problemų kelia būtent ūmus bei aktyvus jų charakteris.

Avos šeimininkė Ieva pasakoja, kad šią veislę pasirinko dėl tvirto ir išskirtinio šunų charakterio. Kita vertus, mergina mano, kad pasirinkto šuns veislė negali garantuoti, koks šuo bus, nes prie jo charakterio formavimo stipriai prisideda pats šeimininkas. Tiesa, atvykusią pas veisėjus Ievą nauja savo šeimininke išsirinko pati Ava, kuri iškart prie jos pribėgo ir savo žvilgsniu papirko pašnekovę.

Avos charakteris ypač draugiškas, ji puikiai sutaria su kitais šunimis, vaikais ir suaugusiaisiais bei namuose gyvenančiu katinu. Taip pat šuo pasižymi ypatingu prieraišumu prie šeimininkės Ievos, kuriam didelės įtakos turi tai, kad mergina dažnai dirba namuose, tad su savo augintine nuo mažens praleidžia nemažai laiko.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Šunų elgsenos ekspertas Karolis Grigaliūnas išskiria privalumą: „Faktas, kad šuo yra prieraišus, išsprendžia nemažai problemų ir yra labai teigiamas dalykas. Žinoma, tada jis reikalauja daugiau dėmesio, bet tai neturėtų būti problema.“

Draugiška, svetinga, stabili, prieraiši dobermanė turi vieną itin ryškų trūkumą: „Ava nuolat loja palikta viena prie parduotuvės ir likusi namuose.“ Šis šuns elgesys trukdo kaimynams, sukelia nepatogumų trumpam ją palikus kam nors prižiūrėti.

Pirmiausia, į ką atkreipia dėmesį dresūros specialistas Karolis, nereikėtų šunų palikti vienų prie parduotuvių: „Aš niekada nepalieku savo šunų prie parduotuvių ir siūlau to nedaryti kitiems, nes gyvename tarp visokių žmonių – gerų ir piktybiškų. Šis ar kitas draugiškas šuo tikrai neparodys, kad yra baisus, piktas ar agresyvus, tad iš esmės bet kas norės, prieis, atsiriš jį ir nusives. Tada tiek Ieva, tiek kiti taip besielgiantys šeimininkai turės ištverti tokį sielvartą, kad nežinos, kur dingti, nes nežinosite nei to, kur jis pateko, nei ką su juo daro.“

„Visada reikia prisiminti, kad šuo yra gaujos gyvūnas. Lodamas, pavyzdžiui, vilkų gaujoje, perspėja, kur jis yra. Taip pat jis gali įspėti apie artėjančią grėsmę. Šiuo atveju Ieva Avai yra gauja. Kai ji išeina pro duris, šuo lodamas arba staugdamas bando pasakyti: „Ei, kur tu dingai? Aš likau čia vienas.“ Taip ji išreiškia nerimą ir bando prisišaukti šeimininkę.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Norėdami užbėgti už akių tokiam šuns elgesiui auklėjimu ir dresūra reikėtų užsiimti nuo mažens. „Svarbu parodyti mažam šuniukui, kad savarankiškai pabūti vienam nėra nieko blogo. Mažiems šuniukams toks elgesys dažnai pasireiškia, tik uždaryk jį atskirai ir pradės krapštyti duris, inkšti arba net klykti. Pirmiausia patarčiau nesureikšminti savo išėjimo. Jokių „iki, šuniuk, aš išeinu“, nes tai sukelia šuniui neramią emociją. Toks sukeltas nerimas su laiku ūmėja ir stiprėja. Šeimininko užduotis išeinant šuniuką palikti ramios būsenos. Tam labai praverčia visokie žaisliukai – šunų galvosūkiai, pavyzdžiui, „Kong“. Į juos pridedame skanėstų, kuriems sunku išbyrėti, kai šuo judina žaislą. Su tokiu žaislu šuo bus užimtas 10–15 minučių, per kurias jūs ramiai, be atsisveikinimų, nereikalingų emocijų galite išeiti iš namų. Tuo metu šuo nejaus jokio nerimo, nes bus įsijautęs, užsiėmęs savo reikalais. Grįžimo į namus taip pat neakcentuokite, tai yra natūralus dalykas. Iš pradžių taip užimtą šuniuką galite palikti kelioms minutėms ir laiką pamažu ilginti.“

Dar vienas dalykas, kuris gali padėti šuniui jaustis ramiau, – fizinis krūvis, prie kurio augintinį reikia pratinti nuo mažų dienų. „Aišku, dobermanas gali bėgti maratoną, liežuvis kabos ant šono, o jis bus praktiškai nepavargęs. Aš siūlyčiau taip nuvarginti šunį, kad grįžęs namo jis tik palaktų vandens ir eitų gulėti, tada galima išeiti iš namų. Taip šuo bus išeikvojęs visą energiją ir labai tikėtina, kad nelos paliktas vienas. Daug kur sakoma, kad krūvis – tai vaistas nuo daugelio problemų. Žinoma, reikia nepamiršti ir psichologinio krūvio, kuriam tinka dresūros pratimai.“

Dresūros specialistas Karolis Grigaliūnas siūlo dobermanę nuvarginti žaidžiant, kadangi ji turi ryškų grobio instinktą. Jis pasireiškia tuo, kad šuo ilgą laiką susidomėjęs gali gaudyti kamuoliuką arba pagalį. Kaip pats Karolis sako, žaidimu „kiek mesi, tiek parneš žaislą“ galima pasinaudoti šuniui nuvarginti. „Rekomenduoju išmėginti tokį žaidimą. Į lauką nešatės du vienodus kamuoliukus. Metate vieną, šuo bėga gaudyti ir jo atnešti, kai jis grįžta prie pat jūsų, metate iškart kitą. Šuo visada norės būtent to kamuoliuko, kurį turite rankose, todėl nedelsdamas išmes tą, kurį turi. Tokie mainai turi tęstis tol, kol šuo visiškai nusistekens. Išsikrovusį šunį parvedame namo, pagirdome, duodame žaislą ir išeiname pro duris. Tokia sistema turėtų padėti išvengti lojimo. Žinoma, jei šuo vyresnis, toks kaip Ava, gali prireikti laiko, bet tikrai pasiteisina.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Taip pat labai svarbu šunį nuvarginti psichologiškai. Žaisdamas šuo gali be perstojo lakstyti, nors liežuvis jau ant šono, patys liks beveik nepavargę. Atvesti į mūsų mokyklą šunys po 45 minučių treniruotės grįžę namo nepajudinami miega visą vakarą. Taip jie psichologiškai išvargsta pamokos metu mąstydami. Siūlyčiau būtinai įtraukti į nuvarginimo ritualą komandų mokymąsi“, – pasakoja Karolis.

Avos šeimininkė Ieva pasakoja, kad dobermanė puikiai moka keturias komandas: „sėst“, „gult“, „op“ ir „kita“, kuri reiškia „duok kitą koją“. Karolis pastebi, kad tokių triukų kartojimas nevargina šuns, nes jis šias komandas atlieka automatiškai ir jos jam tiesiog smagios. Iš šių komandų nepasimokys nei kontrolės, nei disciplinos, jos nereikalauja iš šuns pastangų. Iš šuns pareikalavęs ramiai išbūti kelias minutes, pamatai, kaip jis susikaupia, šiek tiek įsitempia, tai šunį vargina labiau. Tad rekomenduoju mokyti ne tik komandėlių, bet ir sudėtingesnių dalykų.“

Avos atvejis, pasak dresūros specialisto, nėra sudėtingas ir dažnai pasitaikantis. Šeimininkams, kurie susiduria su tokia pačia suaugusių šunų problema, svarbiausia atminti, kad prieš išeinant šunį reikia nuvarginti tiek fiziškai, tiek psichologiškai, parvedus namo pagirdyti ir duoti jam panašų žaislą į „Kong“ ir be didesnio situacijos sureikšminimo išeiti iš namų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui? (14)

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui?
Tikriausiai daugelis bent kartą patyrė nepatogumo jausmą valgydami prie stalo namuose, kur yra gyvūnų, kai kiekvieną kąsnelį godžiai akimis rijo ir šalia sėdintis šuo, vėliau surinkęs visus ant žemės nukritusius maisto trupinėlius. Panašiai gyvūnai elgiasi ir lauke – kaip siurbliukai renka ant žemės rastus kąsnius, tačiau pagriebus ką nors pavojingo toks įprotis gali būti žalingas keturkojo sveikatai.

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams (3)

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį (2)

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.