Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui?

 (14)
Tikriausiai daugelis bent kartą patyrė nepatogumo jausmą valgydami prie stalo namuose, kur yra gyvūnų, kai kiekvieną kąsnelį godžiai akimis rijo ir šalia sėdintis šuo, vėliau surinkęs visus ant žemės nukritusius maisto trupinėlius. Panašiai gyvūnai elgiasi ir lauke – kaip siurbliukai renka ant žemės rastus kąsnius, tačiau pagriebus ką nors pavojingo toks įprotis gali būti žalingas keturkojo sveikatai.
Šuo gviešiasi torto
© AP / Scanpix

Reikia išmokyti reaguoti į komandą

DELFI sulaukė skaitytojos klausimo, ką daryti, jei jos augintis nuolat renka ant žemės rastus kąsnius tiek lauke, tiek namuose. Ar įmanoma atpratinti jį nuo tokio elgesio ir kaip suprasti, kad šuo apsinuodijo? Apie tai pasikalbėjome su šunų dresūros ir veterinarijos specialistėmis.

Pasak „Urban dog“ dresūros mokykloje dirbančios Vilmos Jazukevičiūtės toks gyvūno elgesys priklauso ir nuo jo amžiaus, ir nuo dresūros.

„Jei tai jaunas šuo – tai yra aplinkos pažinimo proceso dalis – viską paragauti, kaip kad mažas vaikas dedasi viską į burną. Suaugę šunys, jei ir ėda ką, tai dažniausiai valgomus dalykus“, – sako dresūros specialistė.

Pasak V. Jazukevičiūtės, šunį reikia išmokyti komandos „palik“. Geriausia pradėti dresūrą dar nuo tada, kai gyvūnėlis mažas. Specialistė juokauja, kad norintiems kontroliuoti mažo ir judraus, jauno šuns elgesį, reikės akių pakaušyje, bet svarbu išmokti sudrausminti augintinį dar prieš jam pradedant ką nors kramsnoti. Taip pačiai reikia mokyti ir suaugusius šunis.

„Suaugusiems galioja praktiškai tas pats, nes jei jau šuo paėmė daiktą į burną, tikėtina, kad neišspjaus. Kalbame apie mokymo procesą. Nuosekliai draudžiant imti daiktus nuo žemės šuo išmoks tiesiog nerinkti visko, kas pakliūva. Bet tai yra procesas“, – sako V. Jazukevičiūtė.

Nors kai kurie šunys renka viską, kas pakliūva, daiktus galima skirstyti pagal tai, ką šuo gali praryti ir ko ne. Pasak V. Jazukevičiūtės, nepavojingi yra pagaliukai (didesni, švieži lapuočių arba minkšti galiukai), akmenys (tokie, kurių neįmanoma praryti), lapai, nupjauta žolė, plastikiniai buteliai ir kiti cheminių medžiagų neturintys daiktai, kurių šuo negali praryti.

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui?
© DELFI / Karolina Pansevič

Tačiau, kai keturkojis artėja prie valgomų bei kitų smulkių daiktų, kurie gali užstrigti bandant praryti, reikia užbėgti įvykiams už akių ir mokyti, kad ėsti ant žemės rastus dalykus nėra priimtina.

Apsinuodijimą padės atpažinti pasikartojantys negalavimai

Veterinarijos gydytoja Indrė Banevičiūtė sako, kad apsinuodijusių šunų pasitaiko dažnai ir ne tik vasarą, todėl labai svarbu dresuoti šunį ir atsispirti gailioms jo akims, kai gyvūnas prašo maisto.

Dalykai, kurie sukelia pavojų augintinio sveikatai, gali būti numesti lauke tyčia, kartais dėl šeimininko neatsargumo šuniui paduodamas sugedęs maistas, šuns negalavimo priežastis gali būti ir užspringimas kaulais ar tiesiog nepriežiūra vakarėlio metu, kai svečiai sugalvoja palepinti gyvūną maistu nuo stalo.

„Ir žmones reikėtų paauklėti, ne tik gyvūnus, kad nemėtytų maisto šalia namų per langus. Yra ir kas specialiai primėto maisto su tabletėmis. Bet čia jau tokia žmonių moralė, į ją mes nelendame.

Mums lieka tik pasekmės, kurios, gaila, bet būna didelės, nes pasitaiko, kad žmonės padeda šunims maistą su žiurknuodžiais.

Žiurknuodžiai dabar pradėti gaminti truputį kitaip, kad mažiau kenktų naminiams gyvūnams, anksčiau būdavo žymiai daugiau taip apsinuodijusių. Šiuos nuodus žmonės lauke deda pavasarį ir rudenį, vasarą jų kaip tik mažiau.

Tačiau apsinuodijimas būna ir toks: šeimininkai padaro kokį nors vakarėlį lauke, šašlykų ar dar ko nors pakepa. Atvažiuoja svečių ir prasideda „oi, koks gražus šuniukas, duokim jam kąsnį“. Šuo, nepratęs prie tokio maisto, lengvai apsinuodija juo. Būna ir tokių, kurie kaulu paspringsta, bet tokių pacientų daug mažiau“, – sako I. Banevičiūtė.

Jakovo klinikoje Vilniuje dirbanti specialistė paaiškina, kaip atpažinti, jog šuo apsinuodijo. Jei šuo vemia, tai nebūtinai reiškia stiprų apsinuodijimą, tačiau jei tai kartojasi, šuo kelis kartus viduriavo – nereikėtų delsti.

„Priklauso nuo to, kaip sureaguoja šuns organizmas. Prasideda viduriavimas, vėmimas, gali pakilti temperatūra. Jei nenustoja, nereikia ilgai laukti.

Šuniui tiesiog suviduriavus galima pamėginti duoti gerųjų bakterijų, nes būna ir tokių atvejų, kai šeimininkai paduoda kokių nors nuo karščio sugedusių konservų“, – aiškino veterinarijos gydytoja.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui? (14)

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui?
Tikriausiai daugelis bent kartą patyrė nepatogumo jausmą valgydami prie stalo namuose, kur yra gyvūnų, kai kiekvieną kąsnelį godžiai akimis rijo ir šalia sėdintis šuo, vėliau surinkęs visus ant žemės nukritusius maisto trupinėlius. Panašiai gyvūnai elgiasi ir lauke – kaip siurbliukai renka ant žemės rastus kąsnius, tačiau pagriebus ką nors pavojingo toks įprotis gali būti žalingas keturkojo sveikatai.

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams (3)

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį (2)

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.