Psichologė: ką reikėtų žinoti, perkant šunį vaikui

 (1)
Jei vaikas prašo tėvų nupirkti šuniuką ir suaugusieji su tuo sutinka, jie turi suprasti, kad atsakomybė už šunį teks ne vaikui, o tėvams, nes sprendimą priima jie. Taip teigia psichoterapeutė-konsultantė Milda Urbonienė. NoriuŠuns.lt paprašė specialistės papasakoti, kaip ugdyti vaiko atsakomybę rūpintis šunimi.
Vaikas ir šuo
© Fotolia nuotr.

Ar šunys prisideda prie vaikų vystymosi?

Vaikai labai domisi gyvūnais. Vieno tyrimo, atlikto prieš du metus, duomenimis, 11-40 mėnesių vaikai net labiau linkę stebėti gyvūnėlį, žaidžiantį už stiklo, negu žaisti su lengvai pasiekiamu negyvu žaisliuku. Tačiau, manau, į klausimą galima atsakyti tiesiog įsiklausant į tai, ką žmonės žino jau seniai – taip, gyvūnai, ir – ypatingai – šunys, gali reikšmingai teigiamai veikti vaiko intelektinį, emocinį ir socialinį vystymąsi.

Vaikai dažnai kalbasi su savo augintiniais ir jie gali atstoti jo paslapčių sergėtoją. Stebėdami gyvūnėlio gyvenimą, vaikai susipažįsta su jo fiziologija: ligomis, reprodukcija, gimimu, mirtimi. Rūpestis ir prieraišus santykis su augintiniu padeda ugdyti pamatines vertybes: pagarbą kitai gyvai būtybei, empatiją, lojalumą, atjautą, atsakomybę, gebėjimą mylėti.

Ar skiriasi vaikai, augę su šunimis, ir be jų?

Pastebėta, kad vaikai, kurie turi augintinius ir elgiasi su jais gerai, labiau savimi pasitiki, jų savigarba aukštesnė, jie lengviau išgyvena įtampą. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu į priešmokyklinę vaikų grupę buvo priglaustas šuniukas. Po devynių mėnesių, kai gyvūnėlis buvo su vaikais, jų pasitikėjimas savimi ženkliai išaugo.

Įvairūs eksperimentai patvirtina teigiamą augintinių poveikį žmogui skirtingose srityse. Pavyzdžiui, žmonės, auginantys kates, turi 30 proc. mažesnę tikimybę patirti širdies smūgį. O žiūrėjimas į žuvytes akvariume mažina kraujospūdį. Pasivaikščiojimai su šunimi stiprina imunitetą. Mokslininkai ištyrė, kad gydančią galią žmogui gyvūnai daro dėl to, jog teigiamas bendravimas su jais esmingai pakeičia mūsų smegenų biocheminius procesus.

Kokio amžiaus turėtų būti vaikas, kad jam bendravimas su augintiniu ir atneštų džiaugsmo, ir mokytų atsakomybės?

Jei 3-5 metų vaikas domisi šuniuku tiek, kiek jam pavyksta su juo pažaisti, tai augant išmokstama pasirūpinti pagrindiniais augintinio poreikiais. Vis dėlto, stebint net 7-13 metų vaikus, paaiškėjo, kad jie linkę bendrauti, žaisti, glausti keturkojį draugą, tačiau rūpinimąsi maistu ir vedžiojimą palieka tėvams. Manoma, kad jaunesnis nei 10 metų vaikas savarankiškai nėra pajėgus pilnai pasirūpinti šunimi.

Vaikai iki 3-4 metų amžiaus dar nemoka savęs valdyti, todėl gali su gyvūnu elgtis šiurkščiai. Todėl mažų vaikų su augintiniu be priežiūros palikti nereiktų. Perkant šuniuką svarbu pasirinkti tinkamą veislę, mat ne visi šunys tinka bendravimui, žaidimui su mažais vaikais. Kaip ir žmonės, šunys turi skirtingą charakterį, todėl reiktų pasidomėti, kuri veislė geriausiai atitiktų šeimos poreikius, gyvenimo būdą, namų aplinką.

Kaip paaiškinti vaikui, kad šuniukas nėra trumpalaikis džiaugsmas, kad juo reikės rūpintis kasdien?

Kaip ir mokantis bet kokios atsakomybės, vien žodiškai susitarti nepavyks. Tai ne kontraktas, kurį pasirašo tėveliai su vaiku – tai savybė, kurią išugdyti prireiks laiko, abipusių pastangų ir atitinkamo pavyzdžio iš tėvų pusės. Todėl būti tikram iš anksto vargu, ar įmanoma. Žinoma, paaiškinti vaikui, kad šuniukas – tai ne vien mieli žaidimai ir malonumai, bet ir naujos pareigos – būtina. Ypač, jei šuns prašo pats vaikas. Galima nupiešti dienos grafiką bei pavaizduoti, kaip pasikeis dienos režimas, atsiradus šuniukui: galbūt nebeliks laiko vakaro filmukui, nes reikės išvesti naująjį draugą pasivaikščioti.

Jei tėveliai pasiryžo turėti augintinį, o ne atkalbėti vaiką nuo jo, verta pasakyti ir tai, kad draugystė, džiaugsmas, ištikimybė atperka visus tuos rūpesčius, kurie bus namuose apsigyvenus šuniukui. Tačiau reikia nepamiršti, kad sprendimą priima tėvai, tad ir atsakomybė tenka pirmiausiai jiems patiems. Norint, kad šuns auginimas taptų gyvenimą praturtinančia patirtimi, būtinas tėvų įsitraukimas, atviros diskusijos bei planavimas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?