2015 m. spalio 21 d. 13:47
Šokoladas

Tikriausiai visi esate girdėję, kad šokoladas šuniui – tarsi nuodas. Katėms taip pat. Problema tame, kad šokolade yra teobromino – medžiagos, kuri savo poveikiu panaši į kofeiną. Žmogaus organizmas teobrominą greitai apdoroja, o štai šunų ir kačių organizme perdirbimo procesas vyksta kur kas lėčiau. Galbūt nieko itin blogo nenutiks nuo mažo gabaliuko šokolado, tačiau persivalgęs jo augintinis gali ne tik susirgti, bet ir nugaišti.
Svogūnai

Svogūnuose yra tiosulfato – augintinių organizmui pavojingos medžiagos. Nuodinga dozė – maždaug 50 g /1 kg gyvūno kūno masės (kitaip tariant, jei 10 kg šuo per kelias dienas suvalgys pusę kilogramo svogūnų, gero galite nelaukti). Svogūnai gali pakenkti virškinimui, kepenims, kvėpavimo sistemai bei skatinti mažakraujystę - raudonųjų kraujo kūnelių irimą.
Česnakai

Šiame produkte taip pat yra tiosulfato, tik šiek tiek mažesnė dozė. Didesnis kiekis česnakų gali pakenkti, o maža dozė – netgi padėti, mat česnakas yra natūrali priemonė, naikinanti šunų parazitus.
Kaulai

Ypač pavojingi žuvies ir ilgomis plonomis adatomis skylantys paukštienos kaulai, kurie gali sužaloti augintinio nasrus, gerklę, virškinimo ir šalinimo sistemą. Manoma, kad šunims nerekomenduojama duoti virtų kaulų, be to, kaulus patartina duoti “mėsoje”, o ne virtus ar plikus.
Avokadas

Avokaduose yra persino, kuris šunis ir kates veikia kaip nuodas. Jis sukelia viduriavimą, vėmimą, kenkia širdžiai.
Vynuogės ir razinos

Manoma, kad vynuogėse esantis toksinas pažeidžia augintinio inkstus, todėl šio gardėsio jam geriau neduokite. Jei šuo ar katė (pastarosios nėra labai didelės vynuogių gerbėjos) nuo stalo nugvelbs vynuogių ir pastebėsite, kad augintinis sunegalavo – kuo skubiau sukelkite priverstinį vėmimą ir vežkite pas veterinarą.
Alus

Dauguma šunų su malonumu laka alų! Tačiau nepamirškite, kad šuns svoris – kur kas mažesnis, nei suaugusio žmogaus, todėl apsinuodijimą gali sukelti net ir mažiausias alkoholio kiekis. Be to, šuns organizmas kur kas prasčiau skaido alkoholį, nei žmogaus.
Kiti maisto produktai, kurių pernelyg dideli kiekiai gali pakenkti jūsų augintiniui:
* Šunims kenkia kačių maistas – turi per daug baltymų ir riebalų;
* Kava ir arbata – pernelyg tonizuoja, skatina širdies veiklą;
* Didelis kepenų kiekis – kepenyse daug vitamino A, o jo perteklius sukelia hipervitaminozę;
* Pienas – kai kurie šunys ir katės turi nepakankamai fermento laktazės, kuri skaido pieno laktozę;
* Žali kiaušiniai – didelis kiekis juose esančio fermento avidino kenkia odai ir kailiui;
* Druska – didelis jos kiekis kenkia inkstams.
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?