Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?

 (27)
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.
Išsigandęs šuo
© T. Lukšio nuotr.

Pagrindiniai triukšmo baimės požymiai – šuo dreba, šnopuoja, greitai žingsniuoja, būna nervingas ir susijaudinęs, gali inkšti, bandyti pasislėpti. Baimė, suprantama, gali būti kelių „lygių“ – nuo mažos (nerimas, drebulys, bandymas pasislėpti, bijojimas eiti laukan) iki didelės, kada šuo elgiasi chaotiškai, kaukia, naikina namų apyvokos daiktus ir baldus, bando išlaužti sieną ar duris.

Šuns reakcija į įvairius dirgiklius priklauso nuo genetikos (paveldėjimo), tačiau šį bei tą lemia ir socializacija. Jei šuniukas augdamas susiduria su kuo daugiau garsų, tikėtina, kad ateityje jis mažiau bijos jų, net jei ir bus paveldėjęs jautresnę nervų sistemą. Kai kuriais atvejais įvairių priemonių visuma padeda sumažinti fejerverkų baimę – priklausomai nuo to, kokį genetinį „baimės“ pagrindą šuo „nešasi“. Ne visada ta baimė bus pašalinta visiškai – o kai kuriais atvejais dėl nedidelio pagerėjimo prieš Naujus metus kokį mėnesį teks kartoti specialius pratimus bei duoti šuniui nervų sistemą stiprinančių papildų. Tačiau pabandyti vis viena verta, kadangi stipri baimė gali sukelti daug problemų – nuo to, kad keturkojis jaučiasi labai blogai, iki jo susižalojimo ar net žūties.

Saugiausia - namuose

Naujųjų metų sutikimo metu laikykite šunį namuose ar bent jau uždaroje patalpoje. Pats blogiausias sprendimas – fejerverkų metu šunį vestis laukan, laikyti palaidą kieme, voljere ar kur nors pririšus. Didelė tikimybė, kad jis bandys pabėgti ir galbūt jam tai pavyks, be to, net drąsiausias gyvūnas gali būti atsitiktinai sužeistas. Laikant šunį uždaroje patalpoje rekomenduojama uždaryti langus ir neleisti jo į balkoną.

Jei šuns panika stipri, užtraukite užuolaidas ir pasirūpinkite foniniu triukšmu – tegul būna įjungtas televizorius, radijas ar tiesiog groja muzika. Dėl tinkamiausios muzikos yra įvairių teorijų – vieni žmonės dėl to nesuka galvos, kiti leidžia specialiai šunims sukurtus „gabalus“, renkasi pianiną, smuiką arba... arfą. Sakoma, kad arfos skleidžiamos vibracijos mažina streso lygį. Kiek tame tiesos – sunku pasakyti, tačiau pamėginti galima.

Jeigu išsigandęs šuo mėgsta įlįsti slėptuvėn, paruoškite ją iš anksto – patieskite ten antklodę ir pan., kad jam būtų kuo jaukiau.

Jei kartu gyvena drąsesnis šuo (o galbūt turite tokį pažįstamą) – leiskite šventės metu jiems būti kartu. Kitų šunų buvimas šalia gali sumažinti streso lygį. Šunų, kurie namuose gyvena su kitais šunimis, atsakas į triukšmą ne toks didelis ir jie greičiau „atsistato“.

Keturkojį išvedžiokite prieš šventę – pasirinkite laiką, kai sproginėjimų tikimybė mažesnė. Įsitikinkite, kad šuo ženklintas. Naudinga net prisegti jam pakabuką su Jūsų kontaktais - jei netyčia augintinis pabėgs, jis greičiau grįš namo.

Nepalikite šuns vieno

Jūsų šuns labui, ypač jei baimė labai stipri, likite namuose su juo. Žiūrėkite filmus, švęskite - tačiau nepalikite jo. Jeigu planuojate išvykti, nuvežkite augintinį ramioje vietoje gyvenantiems pažįstamiems. Kraštutiniais atvejais netgi tenka samdyti „šunų aukles“.

Nesutariama, ar išsigandusį šunį galima guosti – o jeigu galima, tai kokiose situacijose. Paprastai standartiškai rekomenduojama šuns jokiu būdu neraminti, kadangi tai būtų lyg apdovanojimas už išsigandimą ir problemos gilinimas. Vienas tyrimas parodė, kad raminimas baimės metu išties neturi jokio apčiuopiamo poveikio – šuo vis viena bus susijaudinęs, nesvarbu, ar šeimininkas jį guodžia, ar ne. Tačiau praktika rodo, kad ne visada naudinga ignoruoti supanikavusį šunį – kai kuriems išties padeda žmogaus artumas, o ne atstūmimas.

Guodžiantis šeimininkas negali būti nervingas – jis turi būti ramus ir parodyti, jog geba kontroliuoti tiek aplinką, tiek patį šunį. Svarbu augintiniui leisti rinktis, o ne laikyti jį suspaudus per prievartą kai tas nori tik tyliai pagulėti po lova.

Užimkite šunį

Jeigu baimė nėra labai stipri, kai kuriais atvejais padeda užimtumas. Pirmiausią, ką turėtumėt padaryti – šventės išvakarėse ir ryte išliekite šuns energiją. Pavargęs jis neturės tiek jėgų jaudintis ir panikuoti. Jeigu lauko užsiėmimų metu šunį išgąsdins petarda, jokiu būdu nešūkaukit ir, žinoma, nebarkit gyvūno. Stenkitės bėdos nesureikšminti ir bandykit dėmesį nukreipti smagybėmis. Galite pakeisti ėjimo kryptį, bet tai turi būti atliekama ramiai. Šuniui parodžius atsipalaidavimo ženklus, pavyzdžiui, pasipurčius, galite jį pagirti.

Kitas dalykas – malonūs dėmesį nukreipiantys užsiėmimai. Galima rinktis du variantus – maistą arba žaislus. Maisto atveju gyvūnas tegul būna alkanas. Prieš prasidedant fejerverkams susiraskite jo mėgstamiausių skanėstų ir pasitelkdami juos duokite lengvų, išblaškančių užsiėmimų. Tai gali padėti gan lengvai „išgyventi pasaulio pabaigą“.

Deja, išsigandusiems šunims dažnai dingsta apetitas. Tada galite nors ir parą nešertam keturkojui keptu paršiuku prieš nosį mosuoti – siaubo metu jam tikrai ne maistas bus galvoje. Kartais tokiems bailiukams padeda žaidimai. Tarkim turite dėl kamuoliukų pamišusį šunį. Tik išgirstat, kad lauke „šaudo“ - ir metat jam kamuoliuką. Neretai šunys taip išmoksta patys „suvaldyti baimes“ - ir po kurio laiko išgirdęs pykštelėjimą augintinis pats rankon grūs kamuoliuką, kad tik su juo pažaistumėt ir taip padėtumėt užsimiršti.

„Vyniojimai“ bei specialios liemenės

Užsienyje populiaru „audros liemenės“ - tvirtai prie šuns kūno priglundantys rūbai, padedantys šiek tiek sumažinti baimes. Galima žiūrėti į tai skeptiškai – tačiau tyrimai rodo išmatuojamą jų poveikį. Žinoma, pabrėžiama, jog tai streso stipriai nesumažins – tačiau teigiamas poveikis bus, be to, šuo lengviau atsistatys. Išties tam nebūtina pirkti brangios liemenės – vadinamieji „vyniojimai“ žinomi jau gan seniai. Apie tai daugiau paskaityti galite šiame straipsnyje: „Išbandykite vyniojimus“.

Feromonai – dar viena pagalbinė priemonė

Feromonai naudojami kaip kompleksinė nerimo mažinimo dalis. Tyrimais įrodyta, kad jų naudojimas garsų baimės atvejais turi teigiamą poveikį. Feromonų yra įvairių formų – sklaidytuvai, purškiami, antkakliai... Šie produktai naudojami kaip papildoma gydymo priemonė esant tokiom problemoms kaip fobijos, per stiprus prisirišimas, garsų baimė. Jie mažina išsiskyrimo nerimą, šuniukų baimę naujoje aplinkoje, nerimą ir stresą keliaujant. Kartais jie pasitelkiami prieglaudose ar socializuojant bailesnius šuniukus. Daugiau apie feromonų naudą bei vartojimą galite paskaityti čia: "Feromonai".

Šuns pratinimas prie garsų

Viena iš labai naudingų, tačiau laiko reikalaujančių priemonių – baimės reakcijų keitimas desensibilizacijos (nujautrinimo) pagalba. Nujautrinimas – procesas, kurio metu triukšmas pateikiamas subtiliai (garso įrašas), kad nesukeltų baimės atsako. Labai pamažu tas stimulas intensyvinamas, tačiau visada išlaikoma žemesnė negu baimę sukelianti riba. Už ramų elgesį galima skatinti. Darbas su kiekvienu šunimi – individualus. Daugiau apie elgesio keitimo būdus ir šunų baimes paskaityti galite mūsų straipsnyje „Bailūs šunys ir kaip jiems padėti“.

Pratinimas prie garso – ilgas procesas, sėkmingais atvejais galintis trukti vos kelias savaites, o sunkesniais – net 4 mėnesius. Tikėtina, kad šį ritualą kartoti teks kasmet. Pats užsiėmimas nėra labai sudėtingas. Namie esančiam šuniui (manykime, kad Naujus metus sutiksite namie drauge su keturkoju) leiskite fejerverkų garsus, kaskart juos vis labiau pagarsindami. Pirmus kartus garsas paleidžiamas labai tyliai, tik tiek kad šuo suklustų, bet nebūtų jokios panikos, blaškymosi. Tai turėtų būti fonas. Jei matote, kad šuo pilnai atsipalaidavęs, galite šiek tiek pagarsinti. Garsus leiskite prieš ėdimą, žaidimus, pasivaikščiojimus - tai lems, kad juos šuo susies su kažkuo gero.

Papildai ir vaistai

Jei šuns panikos priepuoliai būna stiprūs, jokios priemonės neveikia ar veikia labai silpnai ir manote, kad gali prireikti daugiau pagalbos, kreipkitės į veterinarą. Pagal konkretų atvejį šis pasiūlys specialių papildų (pastaruosius naudinga derinti ir su elgesio terapijomis) arba, kai kuriais atvejais – vaistų. Pastarieji reikalingi kai šuns reakcija į triukšmą neadekvati – nieko tragiško, jeigu keturkojis nuo fejerverkų slepiasi kamputyje, tačiau jeigu laksto, dreba, bando išlaužti duris ar iššokti pro langą - jau vertėtų sunerimti ir jam pagelbėti. Nuo raminamųjų šuo greičiausiai bus apdujęs, tačiau jam bus geriau. Tik duodami šuniui vaistų atsiimkite – nors pagrindinę “krizę“ peršoksite, problema vis tiek liks.

Nors dauguma šunų net pritaikius visas galimas priemones kažin ar kada mėgausis fejerverkais, galima pasiekti, kad jų metu jaustųsi kuo geriau. Žinoma, jei keturkojis turi rimtą įgimtą garsų baimę, šios priemonės veiks taip, jog konkrečioje situacijoje, kur jos taikomos (pvz., namie) jis jausis geriau. Kitoje vietoje, kitoje situacijoje šuo greičiausiai vėl panikuos išgirdęs siaubingą garsą.

Daugiau skaitykite ČIA

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams (3)

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį (2)

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?