Namuose laikomos gėlės, kurios nuodija jūsų katę

Įėjus į kai kuriuos namus galima be vargo atspėti, kad šeimininkai mėgsta ir laiko kates. Manot, tai išduoda plaukų sluoksnis, dengiantis visus baldus ir grindis ar specifinis kvapas? Ne, ne visada. Kartais tai galima atspėti iš to, kad kambariuose nesimato gėlių arba jos būna tik plastikinės.
Augalai, kurie kenkia katėms

Vienos kačių laikytojos istorija ir juokinga ir įdomi. Jos katė buvo tikrąja to žodžio prasme priklausoma nuo gėlių, jos ją traukdavo kaip vaistai narkomaną. Tik namie atsiradus naujam vazonui, ji neatstodavo nuo jo, kol galutinai gėlės nesunaikindavo. Šeimininkė manė, kad vis dėlto turi būti kokia nors specifinė augalų rūšis, kuri galėtų išgyventi namuose ir vedama savo naivumo atsigabeno didžiulį alijošių – augalėlis buvo maždaug 45 cm skersmens ir maždaug tokio pat aukščio. Ir kaip manote – per savaitę iš jo neliko nieko, tik žemė vazone... Kiekvieną dieną grįžus namo šeimininkė visuose kambariuose rasdavo apkramtytus alijošiaus gabalėlius. Panašu, kad katė tiesiog sėdėdavo vazono viduryje ir žiaumodavo augaliuką, kaip kad karvė atrajotų šieno gniužulą.

Ta pati katė įveikdavo trijų metrų aukščio lentynas norėdama prigriebti svyrantį filodendroną. Ir kai vieną kartą šeimininkės vyras kažkokia proga namo parnešė mėlynai dažytų ramunių puokštę, ją pamerkė vazoje ant lentynos viršaus, o po kelių valandų įėjęs į kambarį vazoje pamatė tik žiedų kotus, nesunku buvo įsivaizduoti jo savijautą. Bet beliko tik juoktis, nes kambario viduryje tupėjo tiesiog nekaltybės įsikūnijimas – balta katė mėlynu snukiu... Vagies nieks nepagavo nusikaltimo vietoje, tačiau įrodymų buvo daugiau nei pakankamai.

Aišku, ne visos katės tokios. Antrąją tos pačios šeimininkės katę domino tik ant palangės auganti katžolė. Bet kačių augintojai žino, kad katės mėgsta pačiaumoti augalus. Į lauką išeinančios katės gali sau leisti rinktis, ką kramtyti. Kodėl jos taip daro, nėra aišku – gal instinktyviai stengiasi aprūpinti organizmą vitaminais bei mineralais, kurių trūksta jų racione ar jaučia, kad augalų ląsteliena padeda išvalyti virškinimo traktą. Neretai pririjusios žolės katės vemia – taip iš skrandžio lengviau pasišalina plaukai ir kiti svetimkūniai. Galų gale, gal joms paprasčiausiai patinka žolės skonis, struktūra ir kvapas.

Priežastys, dėl kurių katės mėgsta pasilepinti vegetariškais kąsneliais, gali būti įvairios, tačiau tai nejaudina šeimininkų, tikrai nėra patenkinti sodu ar kambariu be gėlių ar šiaip augalų. Taip pat toks kačių pomėgis gali būti pavojingas – nemažai pas mus pamėgtų augalų yra nuodingi ir netgi mirtini katėms. Todėl labai svarbu auklėti kates, kad jos atprastų lįsti prie vazonų ir žinoti, kurie augalai kokių sutrikimų gali sukelti.

Pavojų gali kelti ir gėlių puokštės, kurių gauname įvairiomis progomis. O juk gėlės yra nuostabi dovana tiek dovanoti, tiek gauti. Taigi, prieš įteikiant gėlių puokštę ar merkiant ją į vazą kambaryje, būtų neblogai pasižiūrėti, kokios gėlės yra joje. Radau įdomų straipsnį, kuriame Valentino dienos proga toksikologai įvertino dažniausiai dovanojamų gėlių pavojingumą:

Rožės: netoksiškos.

Gvazdikai: šiek tiek toksiški. Pakramčius ar prarijus žiedų katė gali vemti, viduriuoti, tapti apatiška, netekti apetito.

Eukaliptas: nors tai ir ne gėlė, eukaliptas dažnai naudojamas puokštėms dekoruoti. Jis yra šiek tiek nuodingas. Pakramčius ar prarijus šio augalo katė gali vemti, viduriuoti.

Chrizantemos: šiek tiek toksiškos. Pakramčius ar prarijus žiedų katė gali vemti, viduriuoti, tapti apatiška, netekti apetito.

Tulpės: šiek tiek toksiškos. Pakramčius ar prarijus žiedų katė gali vemti, viduriuoti, tapti apatiška, netekti apetito.

Kalijos: šiek tiek toksiškos. Pakramčius ar prarijus žiedų katei gali sudirgti burna ir gerklė, ji gali vemti, viduriuoti.

Gladiolės (kardeliai): šiek tiek toksiškos. Pakramčius ar prarijus žiedų katė gali vemti, viduriuoti, tapti apatiška, skaudėti pilvą.

Ramunės: šiek tiek toksiškos. Pakramčius ar prarijus žiedų katė gali vemti, viduriuoti, tapti apatiška, svirduliuoti, netekti apetito.

Lelijos: labai toksiškos. Pakramčius ar prarijus bet kurių augalo dalių katė gali vemti, netekti apetito, sutrikti inkstų veikla.

Saulėgrąžos: netoksiškos.

Vilkdagiai (irisai): šiek tiek toksiški. Pakramčius ar prarijus žiedų katė gali vemti, viduriuoti, tapti apatiška, skaudėti pilvą.

Muilinės gubojos: šiek tiek toksiškos. Pakramčius ar prarijus žiedų katė gali vemti, viduriuoti.

Strelicijos: šiek tiek toksiškos. Pakramčius ar prarijus žiedų katė gali vemti, viduriuoti ar svirduliuoti.

Narcizai: vidutiniškai toksiški. Pakramčius ar prarijus žiedų katė gali vemti, viduriuoti, drebėti ar pradėti trūkčioti raumenys.

Hortenzijos: vidutiniškai ar netgi stipriai toksiškos. Pakramčius ar prarijus žiedų katė gali vemti, viduriuoti, tapti apatiška, svirduliuoti ar apalpti. Hortenzijų žieduose yra cianido, todėl sukramtytas didelis jų kiekis gali sukelti rimtų problemų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?