Magiškasis 12-tukas, padėsiantis išauklėti jūsų šunį

Ko nors mokydamiesi, visi mes žengiame pirmuosius žingsnius. Jaunas šuo taip pat. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais mažiukas keturkojis ruošiasi gyventi su žmonėmis ir šalia jų bei semiasi visokeriopos patirties, po truputį apsipranta su jį supančia aplinka ir kasdieniniu gyvenimu.
Šuns auklėjimas
© Fotolia nuotr.

Šunys turi be galo didelį išlikimo instinktą. Jie jau gimsta su gebėjimais, kurių reikia adaptuotis bet kokioje aplinkoje. Be to kiekvienas šuniukas iš savo protėvių paveldi tam tikras savybes ir polinkius. Būtent genetinės savybės daugiausiai ir nulemia, kokio charakterio bus suaugęs šuo. Daugiausiai, bet ne visiškai. Todėl, šuniuką reikia socializuoti, o kitaip tariant – pritaikyti jį prie gyvenimo kartu su žmonėmis.

Maždaug nuo antrojo iki penktojo gyvenimo mėnesio šuo prisitaiko prie gyvenamosios aplinkos, jį supančių žmonių bei gyvūnų. Tai laikas, kai gyvūnas įsisavina naujus potyrius, kai „suvokia“, kad yra šuo ir mokosi būti šunimi, t. y. išsiaiškina, kaip susikalbėti su kitais šunimis, kas yra žmonės ir kam jie reikalingi.

Maždaug iki aštuntos gyvenimo savaitės šuniukas pirmiausiai pažįsta savo rūšies atstovus, žaidžia su kitais vados jaunikliais, mama, stebi ir kartoja mamos elgesį, patiria pirmąjį susierzinimą, kai kalė nustoja žindyti.

Pasibaigus šiam laikotarpiui šuniukas patenka į naujus namus, naują savo šeimą ir dabar pradeda pažinti žmonių pasaulį ir socializuotis. Tai laikas, kurio nevalia praleisti, nes pirmaisiais gyvenimo mėnesiais šuniukas labai imlus bet kokiai informacijai (ne tik pozityviai, bet ir negatyviai), kai ją užtvirtina ir be baimės gali tiesiog laimingai gyventi. Todėl kiekvienas šuniuko šeimininkas turėtų pasirūpinti, kad mažasis keturkojis draugas patirtų kuo daugiau teigiamų emocijų ir patektų į įvairias situacijas.

Svarbiausias socializacijos principas – kuo daugiau teigiamų įspūdžių. Negalima šuniuko mokyti per prievartą, nes pradės nepasitikėti šeimininku ir aplinka. Pasitikintis savimi šuo užaugs tik tada, kai bet kokių užduočių ar komandų mokysis linksmai, tarsi žaisdamas.

Šuns elgesio žinovė Margaret Hughes parengė programą, pavadintą „Magiškuoju 12-uku“, kurią turėtų įvykdyti kiekvienas jauno šuniuko šeimininkas. Kodėl magiškas dvyliktukas? Ogi pasak Margaret dvylika kartų susidūręs su nauja patirtimi, šuniukas ją įsisąmonina ir užtvirtina kaip saugią, smagią, reikalingą jo gyvenime.

Taigi, per pirmąsias 12 gyvenimo savaičių kiekvienas šuniukas turėtų:

1. Pažinti 12 įvairių paviršių: kietų ir minkštų, klampių (kuriose „dingsta“ letenėlės), slidžių, šiurkščių, bei minkštučių. Jo pėdutės turėtų pajausti kaip vaikštoma mediniu paviršiumi, kuo šis paviršius skiriasi nuo kilimo, laikraščio ar popieriaus, betono, kiliminės dangos, žemės (žolės, purvo, vandens).

2. Pažaisti su 12 įvairių daiktų. Tai gali būti žaisliukai, kamuoliukai, cypiantys žaislai, medžio šakos, kankorėžiai, popierius arba kartonas, metaliniai daiktai (pavyzdžiui, raktai).

3. Pažinti 12 įvairių vietų, pavyzdžiui kiemą (kuriame kasdien būna), kitų žmonių namus, mokyklos kiemą, ežerą, upę, valtį, rūsį, liftą, automobilį, garažą, veterinaro kabinetą ir pan.

4. Susipažinti ir pažaisti su 12 žmonių, tai gali būti vaikai, suaugę, ar senyvi žmonės, praeiviai sutikti gatvėje arba parke. Būtų gerai, kad paglostyti šuniuko pasilenktų koks nors aukštas vyras, ponia su skrybėle ar akiniais. Kuo daugiau įvairių žmonių šuniukas pamatys, tuo ramiau ateityje pro juos sugebės praeiti.

5. Išgirsti 12 įvairių garsų (tai šuniuko pratinimas prie garsų, tačiau pirmieji jo išgirsti garsai neturi būti labai intensyvūs): atidaromo garažo durų garsas, durų skambutis, kieme krykštaujantys, verkiantys, klykiantys vaikai, motociklo, troleibuso garsai, indaplovės, skalbimo mašinos ūžimas, garsūs plojimai, ant grindų nukritusio puodo žvangesys, gimtadienio šventė ir pan.

6. Pamatyti 12 greitai judančių objektų, pav: riedučiai, dviračiai, motociklai, bėgantys žmonės, automobiliai, katės, voverės, karvės, futbolą žaidžiantys vaikai ir pan.

7. Susidurti su 12 įvairių iššūkių, pav., vaikščioti apie kartoninę dėžę, pereiti per medžiaginį tunelį, užbėgti laiptais, įeiti į liftą, užšokti ant kelmo, peršokti per upelį ar didžiulį pargriuvusį medį.

8. 12 kartų per savaitę keisti kūno padėtis, pav. pajausti, ką reiškia, kai šeimininkas pakelia ant rankų, kai pasiguldo sau ant krūtinės, kai pasisodina ant kelių, apkabina, tapšnoja per šoną. Be to tai laikas kai reikia mokyti šuniuką tikrinti dantis, pasižiūrėti ar ausytės švarios, nukirpti nagus ir pan.

9. Paėsti iš 12 įvairių indų: metalinio dubenėlio, kartono dėžutės, nuo popieriaus lapo, iš puodelio, keptuvės, iš delno ir pan. (maži šuniukai, kaip ir maži vaikai, pasaulį pažįsta per burną).

10. Paėsti 12 -oje skirtingų vietų, pavyzdžiui, kieme, virtuvėje, laiptinėje, rūsyje, skalbykloje, draugų namuose, automobilyje, palapinėje, po išskleistu skėčiu ir pan.

11. Per savaitę 12 kartų pabūti vienam (be kitų gyvūnų ir žmonių): nuo keliolikos iki 45 minučių.

12. Pažinti 12 skirtingų antkaklių ir pavadėlių: petnešos, medžiaginis, odinis antkakliai, grandinėlė, platus, siauras antkaklis, ilgas, trumpas pavadėlis, kelių metrų virvė.

Margaret Hughes socializacijos patarimai yra veiksmingi ir skamba gražiai, bet kaip visus juos įvykdyti? Ogi tiesa tokia, kad niekas savaime nevyksta ir šuo, be mūsų pagalbos nebus gerai socializuotas, eidamas gatve krūpčios nuo kiekvieno naujo garso, arba šieps dantis išvydęs keistos išvaizdos praeivį. O mes nervinsimės, kokį „kvailą“ šunį įsigijome.

Tad pirmyn, juk pirkdami šuniuką pažadėjome sau, kad būsime atsakingais šeimininkais, tiesa? Juk šuo yra mūsų ilgametis draugas, ne laikina užgaida. Tad imkite šuniuką visur su savimi. Kur tik galite, kai tik galite.

Bet kokia patirtis šuniukui bus neįkainojama, nes jis įsisavins visą su ta vieta susijusią informaciją. Nuvažiuokite su šuniuku į oro uostą (nenueis darbas veltui, pripratinsite ten keturkojį ne tik prie naujų žmonių, bet prie kylančių lėktuvų ūžesio), traukinių stotį. Važiuokite kartu remontuoti automobilio, įsipilti kuro, pavaikščiokite judriomis gatvėmis ir paprašykite praeivių, kad pasilenktų, pakalbintų ir paglostytų šuniuką. Tokiu būdu šuniukas susipažįsta su naujomis vietomis ir situacijomis, naujais žmonėmis ir kitais šunimis.

Na ir dar svarbu, kad išėję pasivaikščioti ar užsukę pas draugus į svečius neizoliuotumėte šuniuko nuo kitų šunų (aišku reikia atsiklausti ar tie kiti šunys nėra pavojingi). Jis turi išmokti šunų kalbos, užmegzti kontaktą su kitais šunimis. Šunytis perpras, kokį jo elgesį toleruoja kiti šunys, o kokio ne. Jis suvoks savo paties jėgą ir išmoks būti nuolankus su vyresniais šunimis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?