Kokios veislės šunį rinktis, jei namuose auginate vaiką

 (40)
Tikrai nemažai šunų yra atiduodama į prieglaudas tuomet, kai šeimoje gimsta kūdikis arba kai šuniukas yra nuperkamas vaikui. Keturkojo šeimininkai išsigąsta, kad gyvūnas sužalos kūdikį arba nesusidoroja su rūpesčiais, kurių be jokios abejonės padaugėja.
Vaikas ir augintinis
© Fotolia nuotr.

Kitaip tariant, šuns šeimininkai prieš įsigydami gyvūną neatlieka namų darbų: neišsiaiškina, kokios veislės šunys geriausiai sutaria su vaikais, neauklėja šuns, nemoko paklusnumo. Ką vertėtų žinoti prieš parsivežant šuniuką į namus, kuriuose auga mažas vaikas?

Mažas ar didelis

Jeigu namuose auga mažas vaikas, o planuojate įsigyti šuniuką, labai atsakingai rinkitės veislę. Dažniausiai jauni tėvai mano, kad mažas šuniukas bus puikus vaiko draugas ir juodu galės linksmai žaisti ir siausti. Mažos veislės šuo pasirenkamas ir dėl to, kad su juo lyg ir mažiau rūpesčių: nereikia tris valandas per dieną vedžioti, toks šunelis neužima daug vietos bute ir pan.

Vis dėlto mažų veislių šuniukai ir gali tėvams pridaryti daugiausiai rūpesčių, nes dažniausiai jie vaikų prisibijo, jaučiasi nesaugiai jų draugijoje ir apskritai nenori būti vaiko (ypač mažo) draugais. (Beje, visi šunys šeimininkais rinksis suaugusį žmogų, ne vaiką, tad niekada neverta pirkti šuns vaikui ir tikėtis, kad tai bus tik jo šuo).

Ilgaplaukis ar trumpaplaukis

Kai kurių veislių šunys, pav. šnauceriai, terjerai, pudeliai ir pan., atrodo gražiai tik tada, jeigu kas kelis mėnesius yra tvarkomas jų kailis. Vis dėlto, tai papildomas rūpestis, kuriam vaikus auginančios šeimos ne visada turi laiko. Trumpaplaukio šuns kailio priežiūra yra kur kas paprastesnė, nereikia dėti daug pastangų, kad šuo būtų švarus ir atrodytų gražiai.

Šuo šeimai, ne vaikui

Šuns nauda vaikui yra neabejotina, nes šis keturkojis suteikia labai daug gerų emocijų, vaiką priverčia juoktis, nuramina arba net ir padeda mažyliui vystytis (vaikas norėdamas pažaisti su šuniu daugiau juda, geriau lavina stambiąją motoriką ir pan.), vis dėlto dar ilgai ir maitinti, ir į lauką vedžioti šunį reiks tėvams. Todėl ir sprendimas turėtų būti pirkti šunį ne vaikui, o sau.

Šuns privalumai:

* Su šunimi augdamas vaikas nuo mažų dienų turi progą matyti gyvūnų elgesį, jo įpročius – vaikui tai neįkainojamos gamtos pažinimo pamokos. Be abejo, vaikas, matydamas, kad tėvai šunį maitina, maudo, veda pasivaikščioti, mokosi atsakomybės už gyvūną.

* Kai namuose yra šuo, nori nenori vaikas auga mažiau steriliomis sąlygomis ir kartu yra atsparesnis aplinkos poveikiui, mat ko gero mažam vaikui niekas taip nekenkia, kaip sterili aplinka. Tad, jeigu šuniui reguliariai sugirdomi vaistai nuo kirminų, vaikas gali su juo saugiai žaisti, miegoti.

* Vienturčiam vaikui šuo praskaidrina vienatvę, mat mažylis su keturkoju draugu bendrauja kaip su lygiu. Dažniausiai vaikas mieliau eina į lauką, nes pasivaikščiojimai su šuniu nėra nuobodūs.

Kokie minusai:

* Neretai jauni tėvai pervertina savo jėgas ir įsigyja mažą šuniuką tuo metu, kai namuose auga kelių mėnesių kūdikis. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis reikalauja labai daug dėmesio, mažam šuniukui to dėmesio reikia ne mažiau, tad kartais išties pradeda kirbėti mintis, kad šuniuką reikia kam nors padovanoti. Jeigu jau įsigijote šuniuką, nors namuose auga kūdikis, pasistenkite su vyru ar kitais šeimos nariais pasidalyti pareigomis, kad pakaktų laiko ir kūdikiui, ir augintiniui.

* Kartais šunį reikia pasaugoti nuo vaiko, nes nuolatos niurkomas ir tampomas šuniukas pradės slėptis nuo mažylio, neklausys jo. Vaiko „užkankintas“ keturkojis gali pradėti niokoti namus arba šlapintis ir tuštintis namuose – taip gyvūnas išveikia stresą. Tad labai svarbu nuo mažų dienų mokyti vaiką, kad šuo nėra žaisliukas. Mažyliui reikia parodyti, kad gyvūnas jaučia, kad jam skauda, kad būna pavargęs ir nori ramiai pagulėti savo guolyje, kuris turėtų būti mažam vaikui nepasiekiamoje vietoje.

* Nepatyrę šuns šeimininkai kartais nepastebi, kad vaikas per daug keturkojį kamuoja, o šuo jau pradeda rodyti įtampos ženklus. Išerzintas šuo gali net ir įkąsti vaikui. Todėl niekada mažo vaiko ir šuns negalima palikti vienų – būtina stebėti, kaip šuo elgiasi su vaiku, o vaikas su šunimi. Ir nuo pat pradžių aiškiai parodyti šuniui, kad vaikas yra aukščiau už jį. T.y., kad šuo suvoktų, jog jis, o ne vaikas yra žemiausia grandis namuose.

Keturios vaikams pakančios šunų veislės:

1. Prancūzų buldogas – nedidukas, tačiau tvirtai sudėtas šuo, linksmas ir supratingas, turintis kantrybės mažiems vaikams. Prancūzų buldogo kailis yra trumpas, nereikalaujantis daug priežiūros. Šuo gana judrus ir energingas.

2. Didysis šveicarų zenenhundas – sargus ir kantrus savo šeimininkams šuo. Žaismingas, mėgstantis žmonių draugiją, lengvai dresuojamas. Šveicarų zenenhundas gana ramus, tad jauna mama sugebės stumti vežimėlį ir kartu vestis šunį.

3. Auksaplaukis retriveris – mielas šeimos draugas. Gana lengvai dresuojamas ir pakantus vaikams. Vis dėlto tai medžioklinis šuo, tad jam reikia nemažai judėti. Būtų labai gerai, jeigu būtų pagal paskirtį vystomi ir jo protiniai gebėjimai.

4. Anglų buldogas – labai kantrus vaikams šuo. Aktyvų gyvenimo būdą mėgstančiai šeimai šis šuo netinka, tačiau bus puikus kompanionas mamai, mielai lydėsiantis ją su kūdikiu per pasivaikščiojimus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?