Veislinis tik su dokumentais
Veisliniu yra laikomas tik tas šuo, kuris turi savo veislę įrodančius kilmės dokumentus. Kilmės dokumentuose yra įrašyti šuns tėvai, seneliai, proseneliai. Dokumentiniai šunys gali būti skirti parodoms ir veisimui arba augti tiesiog kaip šeimos numylėtiniai.
Kiekvienas šuniukas, kuris gimė veislyne, turės savo kilmę patvirtinančius dokumentus, nepaisant to, ar jis bus potenciali žvaigždė ar paprastas namų draugas. Visi kiti šuniukai, kuriuos žmonės taupydami pinigus nusiperka iš daugintojų, gali būti laikomi tik panašiais į savo veislę, tačiau jokiu būdu ne veisliniais.
Ir vis dėlto, daugelis žmonių, pagailėję pinigų tikram veislės atstovui, nusiperka pigesnį šuniuką, tvirtai tikėdami, kad įsigyja vokiečių aviganį, jorkšyrą, spanielį, čichuachua su visomis jo veislei būdingomis savybėmis.
Dokumentų nusipirkti neįmanoma
Dažniausiai naiviems šuniukų pirkėjams daugintojai paaiškina, kad bet kada galima kreiptis į klubą ir nusipirkti šuniuko dokumentus. Atseit, šuniuko tėvai yra dokumentiniai šunys, tačiau juos suporavę šeimininkai nesikreipė į klubą dėl dokumentų. Arba nenorėjo savo šunų vesti į parodas ir todėl šuniukai negavo kilmės dokumentų.
Jeigu išgirsite tokį argumentą, netikėkite, nes jeigu šuniukas neturi savo kilmę patvirtinančių dokumentų – jų neturės jau niekada. Joks šunų klubas neišduos kilmės dokumentų neaiškios kilmės šuniukui, net jeigu šis ir bus panašus į savo veislės atstovus. Toks šuniukas visą savo gyvenimą bus neveislinis šuo.
Perku namams
Dažniausiai perkantieji šuniuką pigiau, iš neturinčių teisės veisti šunis daugintojų, turi vienintelį argumentą: „perku šuniuką sau, ne parodoms ir man dokumentai nereikalingi“. Kiekvienas žmogus turi teisę į nuomonę, turi teisę ir šuniuką susirasti pigiau, nusipirkti neveislinį, tik panašų į kokios nors veislės atstovą. Nors tiesą sakant geriau jau pasiimtų augintinį iš prieglaudos, nes kam apskritai mokėti pinigus, jeigu panašių į tam tikras veisles šunų pilna prieglaudose. Na, bet tokia kiekvieno žmogaus teisė.
Bet žinot, kas keisčiausia? Kad žmonės pagailėję lėšų veisliniam šuniukui ir nusipirkę bedokumentinį augintinį būtinai visiems aplink giriasi, kad jų šuo veislinis ir labai pyksta išgirdę, kad veislinis yra tik turintis kilmę patvirtinančius dokumentus. Tarsi negalėtų susitaikyti su mintimi, kad augina beveisliuką arba nesugebėtų jo mylėti.
Kodėl žmonėms taip svarbu auginti veislinį šunį?
Atsako psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė: „Dalis žmonių mėgsta gyventi taip, kaip kiti. Turėti tokį pat namą kaip giminaitis, gražiai išpuoselėtą kiemą, kaip kaimynas, gerą automobilį, kuris atspindėtų aukštą gyvenimo lygį. Begalinis noras neatsilikti nuo kitų skverbiasi į įvairias gyvenimo sritis.
Dažniausiai tokie žmonės, kurie nemoka gyventi savo pačių gyvenimo vaikosi madų: perka madingus drabužius, batus, baldus, namuose kas kiek laiko keičia interjerą, kad neatsiliktų nuo pasaulio tendencijų arba ką tik įsirengusių būstą kaimynų. Tokie žmonės ir augintinį perka vaikydamiesi madų.
Pavyzdžiui, pamatę, kad garsi dainininkė, aktorė turi mažą šunytį irgi užsigeidžia tokio pat – dėl tos pačios priežasties, kad neatsiliktų nuo mados tendencijų. Vis dėlto tokiems žmonėms, kurie savo gyvenime vadovaujasi kitų patirtimi ir gyvenimo būdu, ne visada pakanka lėšų įsigyti brangius daiktus, todėl jie perka pigesnius senus automobilius, bet pavyzdžiui BMW ar Leksusą, perka pigiai be dokumentų šuniuką, bet negali prisipažinti, kad jų augintinis yra neveislinis, nes jų pozicijos visuomenėje tarsi susilpnėtų.
Šiems žmonėms, ko gero sudėtingiausia prisipažinti patiems sau, kad negali pasiekti finansinio kaimynų lygio ir stengiasi daryti viską, kad tik nebūtų „prastesni“ už kitus. Perkantys šuniuką be dokumentų žmonės nebūtinai yra šunininkai iš prigimties. Kartais jie nė nemėgsta šunų, tačiau turėti namuose madingą keturkojį yra tam tikro prestižo reikalas. Žmonėms, kuriems būtinai reikia turėti daiktus su tam tikru prekės ženklu, pasiimti šuniuką iš prieglaudos reikštų žemą lygį, tokiam prieglaudinukui jau tikrai nebus įmanoma „pripiešti“ kokios nors veislės. Tendencija pigiai pirkti šuniukus be dokumentų ir vadinti juos veisliniais mano nuomone baigsis dar negreitai, mat kol žmonėms bus svarbus prestižas, tol jie ir negalės net patys sau pripažinti, kad neišgali įsigyti tikro veislinio šuns“.