Kodėl šuo imituoja lytinį aktą su jūsų koja

 (7)
Tą veiksmą žmonės vadina įvairiai. „Tursuoja“. „Dulkina“. „Kažką daro“. „Joja“. Esmė tokia – šuo imituoja lytinį aktą, dažniausiai su žmogaus koja arba ranka, kitu šunimi, pagalve ar žaisliuku. Mes, žmonės, esam paprasti – dauguma nusprendžia, kad šuniukui (ar kalytei) reikia partnerio.
Šuo
© Fotolia nuotr.

Šunininkai sako, kad taip augintiniai rodo dominavimą – tad reikia gyvūnėlį versti ant nugaros ir taip laikyti. Bet negi taip jau viskas paprasta? Negi kiekvienas „tursinimas“ reiškia, kad šuo bando pasakyti, kad namų vadas - jis? Ypač kai tą patį jis „aiškina“ ir… pliušiniam meškiukui?..

Priežastys

Pirmiausia, negalima tokio elgesio priskirti vien dominavimui ar vien seksualiniam elgesiui. Esmė tame, kad jo priežasčių yra pakankamai daug. Jei jau paminėjome seksualinį elgesį - negalima taip imti ir jį visiškai nurašyti. Dėl kažkokios priežasties mūsų krašte seksualinis gyvūnų elgesys visiškai nuvertinamas ir nustumiamas į šoną. Daugelis net nedrįsta užsiminti apie tokius dalykus, kaip pvz. tarp gyvūnų neretai pastebimi masturbacijos atvejai.

Petter Bøckman iš Oslo Gamtos istorijos muziejus teigia, kad masturbacija yra visuotinai priimtina gyvūnų karalystėje. Esant milžiniškam pavyzdžių kiekiui, sunku suprasti, kodėl kalbant apie šunis stengiamasi išvengti bet kokių minčių apie tai, kad jiems taip pat būdingas seksualinis elgesys – ypač kai dalis jų gauna per mažai veiklos.

Aišku, visi tokie „veiksmukai“ negali būti priskirti vien seksualinei elgsenai – paprastai jiems priklauso siauresnė sfera – kai šuo susiranda kokį nors objektą, pvz., pagalvę, ir „draugauja“ išimtinai su ja. Tada pagrindinis jo motyvas iš tiesų gali būti bandymas nukreipti seksualinį elgesį. Galų gale jei tokia veikla tampa pernelyg aktyvi, ją sąlygojančios priežastys būna susijusios ne su seksualumu, kuris gali būti tik iššauktas požymis. Net jei dažnai „jodinėjantis“ šuo kastruojamas ar sterilizuojamas, jis ir toliau tęsia savo veiklą, nes žino, kad taip elgdamasis jaučiasi gerai.

Antra dažniausiai minima „seksualaus šunų elgesio“ priežastis – dominavimas. Bet ar viskas taip jau paprasta? Ar matėte/girdėjote apie vilkus, kurie nuolat „tursintų“ kitus vilkus, taip užtvirtindami savo vietą gaujoje? Vilkai to nenaudoja hierarchinei pozicijai išsaugoti. Beje, net jei toks elgesys ir susijęs su dominavimu, jis rodo nesaugumą - taip darydamas šuo galvoja – „aš esu tas, kas priima sprendimus… tikiuosi“. Taip darydamas šuo eksperimentuoja – jis nori pamatyti, kiek gali pasiekti ir kas iš to bus. Tai limituotas testavimas. Gera hierarchinė situacija namuose gali padėti išvengti šios problemos.

Dažnai kai šunys žaidžia, galima pamatyti kurį nors iš jų „jojant“ ant kito. Dažniausiai šis reiškinys pastebimas šunims nuo 6 mėn. amžiaus. Jei jis per dažnas – turi patologinę priežastį. Jauniems šuniukams toks elgesys – viena pirmųjų galimybių mokytis apie fizines galimybes ir socialinį potencialą. To prasmė – galia ir kontrolė, o ne seksualinis elgesys.

Šuo taip gali daryti ir todėl, kad turi per daug energijos (jam trūksta krūvio ir veiklos). Dar kiti šunys išmoksta tokiu elgesiu gauti dėmesio. Atrodo, dažniausiai būna susijaudinimo išraiška, dėl to „jojimas“ dažnai pastebimas žaidimų metu. Dažniau tokių „problemų“ turi jaudrūs, hiperaktyvūs šunys. Kai kurie šunys „jodinėjimą“ pasirenka kaip atsaką į stresą ar jaudulį. Pavyzdžiui, po susitikimo su nauju šunimi ar asmeniu šuo gali pradėti „tursuoti“ jį, šeimininką ar kokį nors netoliese esantį objektą, bet tai nėra su dominavimu susijęs elgesys. Tai paskatinti gali ir aplinkos pasikeitimas (pvz., kūdikio atsiradimas namuose).

Tai gali būti ir kompulsinis sutrikimas (įkyrių būklių neurozė - vienas iš nerimo sutrikimų), ypač jei šuo taip atsako į stresą. Tokiu atveju toks elgesys jau gali rimtai trukdyti.

Įvairios sveikatos problemos, įskaitant šlapimo takų infekciją, šlapimo nelaikymą, priapizmą (skausminga erekcija) ir odos alergijas, taip pat gali skatinti „jodinėjimą“. Be to, šunys, kenčiantys nuo tokių problemų, linkę dažnai laižytis ar kramsnoti genitalijų srityje. Tokį elgesį gali suaktyvinti ir hormoninės veiklos pakitimai. Šiems dalykams reikalingas medicininis gydymas, o ne elgesio korekcijos.

Kaip elgtis?...

Nors šunims tai paprastai normalus ir negėdingas elgesys, žmonės, šuniui pradėjus „joti“, dažniausiai pasijunta nemaloniai. Jei jūsų šuo „joja“ retai ir nėra įkyrus Jums, kitiems žmonėms ar šunims, nėra būtina koreguoti tokį elgesį. Bet kai kuriais „išplitusiais“ atvejais „jodinėjimas“ gali būti žalingas – pvz., galimos varpos ligos. Laimei, šį „nepatogų“ elgesį galima panaikinti arba bent sumažinti, tik pirma reikia išsiaiškinti, kodėl šuo taip daro. Jei tai labiau seksualinis, su hormonais susijęs elgesys – padės kastracija (tiesa, ne visada). Jei šuo turi „fetišą“ – vieną žaislą, kurį „dulkina“ - reikia tiesiog pašalinti tą žaislą. Nors va kai kurie bihervioristai priešingai netgi pataria šuniui „tam reikalui“ pasiūlyti kokį nors žaislą – tačiau tokiu atveju, jei šuo „jodinėja“ dėl nerimo. Be to, tada reikėtų spręsti problemą, kaip sumažinti jo stresą. Svarbiausia, už tokį elgesį negalima bausti.

Būtina nukreipti šuns elgesį kita linkme. Pamatę, kad šuo imasi „įprastinės veiklos“ (nemažai šunų prieš tai rodo itin lipšnų elgesį – tai gali padėti greičiau susiorientuoti ir reaguoti), apstulbinkite jį plodami rankomis, švilpdami, bėgiodami ar dar kaip nors nukreipdami dėmesį. Taip pat šunį atitraukti gali komanda „sėsk“ ar „gulk“. Jei jis paklūsta – pagirkite. Tada liepkite atlikti dar kelias jam žinomas komandas. Kai šuo nurimsta, galit kurį laiką pažaisti su juo. Svarbu išeitį rasti iki tol, kol susiformavo įprotis. Jei manote, kad jūsų šuo tampa pernelyg agresyvus, kai bandote jį sustabdyti nuo „jojimo“, reikia kreiptis į šunų elgsenos specialistą.

Jei toks elgesys pastebimas specifinėse situacijose – pvz., šuo reaguoja į chaotišką žmonių sąveika (apkabinimas), liepkite šuniui sėsti ir taip kurį laiką pabūti. Apdovanokite jį, kai jis elgiasi „padoriai“.

Galite bandyti tose situacijose, kurių metu šuo gali bandyti „joti“, jį pasodinti (ar laikykite tokioje pozicijoje, kuri apsaugo nuo „nederamo“ elgesio). Jei šuo bandys „imtis veiksmų“, sakykite „ne“ ir palikite jį kurį laiką vieną – nuo 1 iki 3 min. Taip pat kai kuriuos šuns, kurie ir toliau bando tęsti veiksmus, gali tekti nuvesti į kitą kambarį, kad jie nusiramintų. Po to grįžkite (ar parsiveskite šunį) ir apsimeskite, kad nieko neatsitiko. Svarbu elgtis ramiai, nerodyti nekantrumo, sutrikimo ar pykčio.

Į šunų tarpusavio „tursinimusis“ kištis nereikia, nebent tai praeityje yra sukėlę kovas ar kuris nors šuo tai daro įkyriai dažnai. Abiem atvejais reikia nukreipti jų dėmesį kita linkme. Tai turi būti daroma pozityviai. Jei jūsų šuo dažnai „tursina“ kitus šunis, jis gali sulaukti bėdos, nes dauguma kitų šunų nemėgsta, kai ant jų „joja“. Tokiu atveju reikia atidžiai stebėti, kaip šuo žaidžia su kitais. Daug naudos duoda išmokinimas komandos „palik jį“, po kurios šuo atsitraukia nuo kito šuns. Jei taip elgiasi du šunys namuose, patariama tokią veiklą tiesiog ignoruoti (išskyrus tuos atvejus, kai ji tęsiasi ar net aktyvėja praėjus 8 – 10 savaičių laikotarpiui). Tačiau daugumai žmonių tai padaryti nėra lengva. Bet, deja, jei nesikišant šeimininkui šunys problemą paprastai išsprendžia greičiau. Svarbu įsidėmėti, kad už tai nebūtų baudžiama ar šaukiama – šunų akimis, jie nedaro nieko blogo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?