Šunininkai sako, kad taip augintiniai rodo dominavimą – tad reikia gyvūnėlį versti ant nugaros ir taip laikyti. Bet negi taip jau viskas paprasta? Negi kiekvienas „tursinimas“ reiškia, kad šuo bando pasakyti, kad namų vadas - jis? Ypač kai tą patį jis „aiškina“ ir… pliušiniam meškiukui?..
Priežastys
Pirmiausia, negalima tokio elgesio priskirti vien dominavimui ar vien seksualiniam elgesiui. Esmė tame, kad jo priežasčių yra pakankamai daug. Jei jau paminėjome seksualinį elgesį - negalima taip imti ir jį visiškai nurašyti. Dėl kažkokios priežasties mūsų krašte seksualinis gyvūnų elgesys visiškai nuvertinamas ir nustumiamas į šoną. Daugelis net nedrįsta užsiminti apie tokius dalykus, kaip pvz. tarp gyvūnų neretai pastebimi masturbacijos atvejai.
Petter Bøckman iš Oslo Gamtos istorijos muziejus teigia, kad masturbacija yra visuotinai priimtina gyvūnų karalystėje. Esant milžiniškam pavyzdžių kiekiui, sunku suprasti, kodėl kalbant apie šunis stengiamasi išvengti bet kokių minčių apie tai, kad jiems taip pat būdingas seksualinis elgesys – ypač kai dalis jų gauna per mažai veiklos.
Aišku, visi tokie „veiksmukai“ negali būti priskirti vien seksualinei elgsenai – paprastai jiems priklauso siauresnė sfera – kai šuo susiranda kokį nors objektą, pvz., pagalvę, ir „draugauja“ išimtinai su ja. Tada pagrindinis jo motyvas iš tiesų gali būti bandymas nukreipti seksualinį elgesį. Galų gale jei tokia veikla tampa pernelyg aktyvi, ją sąlygojančios priežastys būna susijusios ne su seksualumu, kuris gali būti tik iššauktas požymis. Net jei dažnai „jodinėjantis“ šuo kastruojamas ar sterilizuojamas, jis ir toliau tęsia savo veiklą, nes žino, kad taip elgdamasis jaučiasi gerai.
Antra dažniausiai minima „seksualaus šunų elgesio“ priežastis – dominavimas. Bet ar viskas taip jau paprasta? Ar matėte/girdėjote apie vilkus, kurie nuolat „tursintų“ kitus vilkus, taip užtvirtindami savo vietą gaujoje? Vilkai to nenaudoja hierarchinei pozicijai išsaugoti. Beje, net jei toks elgesys ir susijęs su dominavimu, jis rodo nesaugumą - taip darydamas šuo galvoja – „aš esu tas, kas priima sprendimus… tikiuosi“. Taip darydamas šuo eksperimentuoja – jis nori pamatyti, kiek gali pasiekti ir kas iš to bus. Tai limituotas testavimas. Gera hierarchinė situacija namuose gali padėti išvengti šios problemos.
Dažnai kai šunys žaidžia, galima pamatyti kurį nors iš jų „jojant“ ant kito. Dažniausiai šis reiškinys pastebimas šunims nuo 6 mėn. amžiaus. Jei jis per dažnas – turi patologinę priežastį. Jauniems šuniukams toks elgesys – viena pirmųjų galimybių mokytis apie fizines galimybes ir socialinį potencialą. To prasmė – galia ir kontrolė, o ne seksualinis elgesys.
Šuo taip gali daryti ir todėl, kad turi per daug energijos (jam trūksta krūvio ir veiklos). Dar kiti šunys išmoksta tokiu elgesiu gauti dėmesio. Atrodo, dažniausiai būna susijaudinimo išraiška, dėl to „jojimas“ dažnai pastebimas žaidimų metu. Dažniau tokių „problemų“ turi jaudrūs, hiperaktyvūs šunys. Kai kurie šunys „jodinėjimą“ pasirenka kaip atsaką į stresą ar jaudulį. Pavyzdžiui, po susitikimo su nauju šunimi ar asmeniu šuo gali pradėti „tursuoti“ jį, šeimininką ar kokį nors netoliese esantį objektą, bet tai nėra su dominavimu susijęs elgesys. Tai paskatinti gali ir aplinkos pasikeitimas (pvz., kūdikio atsiradimas namuose).
Tai gali būti ir kompulsinis sutrikimas (įkyrių būklių neurozė - vienas iš nerimo sutrikimų), ypač jei šuo taip atsako į stresą. Tokiu atveju toks elgesys jau gali rimtai trukdyti.
Įvairios sveikatos problemos, įskaitant šlapimo takų infekciją, šlapimo nelaikymą, priapizmą (skausminga erekcija) ir odos alergijas, taip pat gali skatinti „jodinėjimą“. Be to, šunys, kenčiantys nuo tokių problemų, linkę dažnai laižytis ar kramsnoti genitalijų srityje. Tokį elgesį gali suaktyvinti ir hormoninės veiklos pakitimai. Šiems dalykams reikalingas medicininis gydymas, o ne elgesio korekcijos.
Kaip elgtis?...
Nors šunims tai paprastai normalus ir negėdingas elgesys, žmonės, šuniui pradėjus „joti“, dažniausiai pasijunta nemaloniai. Jei jūsų šuo „joja“ retai ir nėra įkyrus Jums, kitiems žmonėms ar šunims, nėra būtina koreguoti tokį elgesį. Bet kai kuriais „išplitusiais“ atvejais „jodinėjimas“ gali būti žalingas – pvz., galimos varpos ligos. Laimei, šį „nepatogų“ elgesį galima panaikinti arba bent sumažinti, tik pirma reikia išsiaiškinti, kodėl šuo taip daro. Jei tai labiau seksualinis, su hormonais susijęs elgesys – padės kastracija (tiesa, ne visada). Jei šuo turi „fetišą“ – vieną žaislą, kurį „dulkina“ - reikia tiesiog pašalinti tą žaislą. Nors va kai kurie bihervioristai priešingai netgi pataria šuniui „tam reikalui“ pasiūlyti kokį nors žaislą – tačiau tokiu atveju, jei šuo „jodinėja“ dėl nerimo. Be to, tada reikėtų spręsti problemą, kaip sumažinti jo stresą. Svarbiausia, už tokį elgesį negalima bausti.
Būtina nukreipti šuns elgesį kita linkme. Pamatę, kad šuo imasi „įprastinės veiklos“ (nemažai šunų prieš tai rodo itin lipšnų elgesį – tai gali padėti greičiau susiorientuoti ir reaguoti), apstulbinkite jį plodami rankomis, švilpdami, bėgiodami ar dar kaip nors nukreipdami dėmesį. Taip pat šunį atitraukti gali komanda „sėsk“ ar „gulk“. Jei jis paklūsta – pagirkite. Tada liepkite atlikti dar kelias jam žinomas komandas. Kai šuo nurimsta, galit kurį laiką pažaisti su juo. Svarbu išeitį rasti iki tol, kol susiformavo įprotis. Jei manote, kad jūsų šuo tampa pernelyg agresyvus, kai bandote jį sustabdyti nuo „jojimo“, reikia kreiptis į šunų elgsenos specialistą.
Jei toks elgesys pastebimas specifinėse situacijose – pvz., šuo reaguoja į chaotišką žmonių sąveika (apkabinimas), liepkite šuniui sėsti ir taip kurį laiką pabūti. Apdovanokite jį, kai jis elgiasi „padoriai“.
Galite bandyti tose situacijose, kurių metu šuo gali bandyti „joti“, jį pasodinti (ar laikykite tokioje pozicijoje, kuri apsaugo nuo „nederamo“ elgesio). Jei šuo bandys „imtis veiksmų“, sakykite „ne“ ir palikite jį kurį laiką vieną – nuo 1 iki 3 min. Taip pat kai kuriuos šuns, kurie ir toliau bando tęsti veiksmus, gali tekti nuvesti į kitą kambarį, kad jie nusiramintų. Po to grįžkite (ar parsiveskite šunį) ir apsimeskite, kad nieko neatsitiko. Svarbu elgtis ramiai, nerodyti nekantrumo, sutrikimo ar pykčio.
Į šunų tarpusavio „tursinimusis“ kištis nereikia, nebent tai praeityje yra sukėlę kovas ar kuris nors šuo tai daro įkyriai dažnai. Abiem atvejais reikia nukreipti jų dėmesį kita linkme. Tai turi būti daroma pozityviai. Jei jūsų šuo dažnai „tursina“ kitus šunis, jis gali sulaukti bėdos, nes dauguma kitų šunų nemėgsta, kai ant jų „joja“. Tokiu atveju reikia atidžiai stebėti, kaip šuo žaidžia su kitais. Daug naudos duoda išmokinimas komandos „palik jį“, po kurios šuo atsitraukia nuo kito šuns. Jei taip elgiasi du šunys namuose, patariama tokią veiklą tiesiog ignoruoti (išskyrus tuos atvejus, kai ji tęsiasi ar net aktyvėja praėjus 8 – 10 savaičių laikotarpiui). Tačiau daugumai žmonių tai padaryti nėra lengva. Bet, deja, jei nesikišant šeimininkui šunys problemą paprastai išsprendžia greičiau. Svarbu įsidėmėti, kad už tai nebūtų baudžiama ar šaukiama – šunų akimis, jie nedaro nieko blogo.
