Kodėl po sterilizacijos katės staiga „išsipučia“

 (6)
© Fotolia nuotr.

Ar sterilizacija priverčia katę tapti stora? Šį klausimą klinikoje iš sunerimusių šeimininkų išgirstame dažnai. Dėl to kilo noras plačiau pasidalinti asmeniniais ir kitų kolegų pastebėjimais apie sterilizuotų (kastruotų) kačių ir katinų šėrimą.

Po operacijos gyvūnų kraujyje kyla šiokia tokia hormonų sumaištis – dėl to kartais gyvulio apetitas išauga. Jei kastruotą katiną ar katę šertumėte tiek, kiek jis nori ir prašo, kils pavojus „išsitampyti“ skrandžiui – reiškia, ilgainiui suėdamo maisto kiekis tik didės. Paprastai mes patariame maždaug mėnesį po operacijos katei riboti duodamo maisto kiekį: per šį laiką hormonai grįžta į pusiausvyros būseną ir jau tuomet persiėdimas nebūna toks dažnas. Taip pat nepamirškite, kad kastruotam gyvūnui reikia mažiau energijos: jam nebereikia šaukiant gamtai bėgti iš namų pamiršus alkį ir savisaugos jausmą, pjautis su kitais katinais ir šiaip dainuoti serenadas po kaimynų langais. O ramiai gulint ant sofkutės daug kalorijų nesudeginsi...

Kastruotų kačių šeimininkai dažnai pastebi, kad po operacijos jų augintinis elgiasi įprastai, tačiau pilvo didėjimas verčia sunerimti. „Ar tai normalu katėms po operacijos priaugti tiek daug svorio ant pilvo?“ Žinokite, kad po kastracijos ar sterilizacijos šiek tiek svorio priauga ir katės, ir katinai. Operacija šiek tiek sulėtina medžiagų apykaitą ir gali priversti kūno riebalus atsidėti kitose kūno vietose, dažniausiai – pilvo srityje, kur atsiranda visiems gerai žinoma „pilvo riebalų klostė“. Po sterilizacijos svarbu sumažinti katei duodamo maisto kiekį ir skatinti gyvūną daugiau judėti ir žaisti. Nors teoriškai „kačiuko“ amžius tęsiasi iki 12 mėn. amžiaus, sterilizuotas kates reiktų pradėti šerti suaugusių kačių maistu (jame būna mažiau kalorijų, nei skirtame kačiukams), kad jos nepriaugtų per daug svorio.

O ką gi sterilizuotoms katėms paprastai rekomenduoja šerti užsienio kolegos?

Europoje daugiau nei pusė kačių yra sterilizuotos ir jos sudaro svarbiausią dalį pacientų veterinarijos klinikose. Užmeskime akį, kuo praktikuojantys veterinarai paprastai siūlo šerti sterilizuotas kates.

20 % neduoda jokių specialių rekomendacijų

Tokiems veterinarams tikrai būtų verta priminti kelis dalykus, kuriuos reikia žinoti vėliau šeriant tokias kates:

1. Sterilizuotoms katėms nutukimas diagnozuojamas 3,4 karto dažniau nei neoperuotoms
Sterilizuotos katės po operacijos turi polinkį daugiau ėsti, kai tuo tarpu energijos joms reikia 25-30 % mažiau. Taip per 2-3 mėnesius jos gali priaugti daugiau nei 50 % kūno svorio. Taigi, jas reikia šerti maistu su mažiau riebalų – taip gerokai lengviau kontroliuoti didėjančią kūno masę.

2. Sterilizacija didina pavojų atsirasti šlapimo akmenims
Taip atsitinka greičiausiai dėl to, kad sterilizuotos katės šlapinasi rečiau ir jų šlapimas ilgiau užsilaiko šlapimo pūslėje (neretai jos paprasčiausiai tingi nueiti į dėžutę...). Šios problemos galima išvengti šeriant specialiai joms pritaikytu maistu, kuri palaiko šlapimo pH tokį, kuriame akmenys nesiformuoja. Šlapimą rūgštinančios medžiagos neleidžia susidaryti struvitiniams akmenims, o kalcio oksalato akmenys nesikaupia, jei šlapimo pH yra maždaug 7,0.

3. Sterilizuotos katės gyvena ilgiau, lyginant su neoperuotomis
Taigi, dėl to jų racioną reikia sudaryti atsižvelgiant į:
- galimybę atsirasti vienos ar kitos rūšies šlapimo akmenų,
- virškinimo ypatumus, priklausančius nuo katės amžiaus,
- bendrus senėjimo procesus ir ypač – senstančius inkstus.

52 % rekomenduoja sumažinti maisto kiekį

Tai geras patarimas, tačiau ar kačių šeimininkai sugeba jo laikytis? Katė, pripratusi gauti tam tikrą maisto kiekį, dažniausiai būna labai išradinga ir reikli „paprašaika“, gailiomis akytėmis išsiprašanti gerokai daugiau maisto, nei jai reikia... Daug paprasčiau tiek katei, tiek šeimininkui yra pasirinkti maistą, skirtą specialiai tokiems gyvūnams. Skanų, tačiau su mažesniu kalorijų kiekiu (pvz., mūsų rekomenduojamu Arden Grange Adult Cat Light) – dėka mažiau riebalų ir daugiau ląstelienos bei šiek tiek išpūstą, kad skrandyje užimtų tiek vietos, kiek katė pratusi gauti (tačiau vien tik maisto ribojimas neišsprendžia aukščiau paminėtų 2 ir 3 problemų).

28 % pataria kates šerti specialiu maistu

62 % jų siūlo rinktis maistą su mažesniu kalorijų kiekiu
Teoriškai tai tinkamas sprendimas norint išvengti nutukimo, tačiau kaip įsitikinti, kad produktas tikrai yra „lengvas“? Daugelio „lengvų“ maistų sudėtyje yra daugiau nei 14 % riebalų, kai tuo tarpu sterilizuotoms katėms riebalų kiekis maiste neturėtų viršyti 11 %. Yra keli gamintojai, kurie laikosi šios ribos, tačiau dėl mažo riebalų kiekio kenčia maisto ėdamumas ir kačių šeimininkai galų gale pradeda šerti kitą produktą. Tinkamas maistas būtų toks, kurį katės gerai ėda ir kuriame yra ne daugiau kaip 3 900 kcal/kg.
Be to, reiktų pasitikrinti, ar pasirinktas produktas užtikrina tinkamą katės šlapimo pH priklausomai nuo amžiaus.

26 % jų siūlo rinktis reguliarų maistą
Patarti duoti reguliarų (įprastą) maistą yra tas pats, kaip skatinti sterilizuotų kačių nutukimą. Jei rimtai, daugumos tokių maistų sudėtyje yra 16-23 % riebalų ir daugiau nei 4 300 kcal/kg apykaitinės energijos. Jei katei maistas bus duodamas neribotai (kas dažniausiai ir atsitinka), jos kūno masė po truputį, bet užtikrintai didės.

12 % jų siūlo rinktis šlapimą rūgštinančius produktus
Šis patarimas įdomus norint apsisaugoti nuo struvitinių akmenų, tačiau kaip dėl tokių rūgštinančio produktų energetinės vertės? Didžiosios jų dalies sudėtyje taip pat yra daug riebalų...
Be to, rūgštinimas nėra tinkamas visais gyvenimo atvejais. Vyresnėms nei 5 metų katėms tikimybė formuotis struvitams mažėja, o tuo tarpu vis didėja rizika atsirasti kalcio oksalato akmenims. O šie labai mėgsta rūgščią šlapimo pH. 5-10 metų amžiaus katėms patartina atidi priežiūra: geriausia, jei šlapimas būtų vidutiniškai rūgštus (pH 6,4-6,8) Peržengus 10 metų ribą, geriausia šlapimą palaikyti neutralų (pH 6,8-7,2).

Išvada

Reikia stengtis neperšerti katės, kad ji nepriaugtų svorio ir prižiūrėti, kad ji pakankamai judėtų.

Svarbu, kad katė gertų pakankamai vandens (pirmiausiai dėl to, kad kuo daugiau vandens ir mažiau mineralinių medžiagų šlapime, tuo greičiau akmenys tirpsta, o antra – gerdamas daugiau vandens gyvūnas dažniau šlapinasi ir taip greičiau pasišalina smėlis).

Katės tualetas turi būti švarus ir jį reikia valyti kasdien – kitaip švaruolės katės bus priverstos užlaikyti šlapinimąsi.

Patartina pasirinkti ėdesį, kuriame yra mažai mineralinių medžiagų arba netgi šerti katę specialiu neleidžiančiu nutukti ir užtikrinančiu optimalų šlapimo pH priklausomai nuo amžiaus gydomuoju ėdesiu, kurį rekomenduoja gydantis veterinaras.

LETENA.LT REKOMENDUOJA

1) Kodėl katės taip įdėmiai spokso į akis

2) Tinkamiausia katės veislė pagal jūsų Zodiako ženklą

3) Kodėl katės beveik visą laiką miega

4) Dienos video: katė piktybiškai neleidžia šuniui miegoti

5) Ką daryti, jei katė šlapinasi ne vietoje

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams (3)

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį (2)

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?