Kodėl geriau nepirkti jaunesnio nei 4 mėnesių šuniuko

 (12)
Mažas šuniukas dažniausiai primena žaislinį kamuoliuką ir sukelia pačias geriausias emocijas. Retas šunis mylintis žmogus gali atsispirti jo žavesiui.
Maži šuniukai
© Fotolia nuotr.

Tad jeigu jau ryžosi įsigyti šuniuką – būtinai nori mažiuko. Ir kuo mažesnio, geriausiai mėnesio amžiaus, dar su mamos pieno žyme ant snukučio, nes jis toooks mielas (laimei, bent jau turintys LKD kilmės dokumentus šuniukai į naujus namus gali keliauti nuo 2 mėn. amžiaus). Ir atvirkščiai, paauginti 4-6 ar dar vyresni keturkojai nėra mielai perkami, nes „norisi šuniuką užsiauginti savaip“. Mano nuomone, kaip tik vyresnis šuniukas yra geresnis pasirinkimas, nes...

Gamtinius reikalus atlieka lauke

4 mėn. ir vyresnis šuniukas dažniausiai savo gamtinių reikalų jau neatlieka namuose. Arba atlieka tam tikrose vietose – tarkime ant palutės. Paaugintas šuniukas jau geba ilgesnį laiką sulaikyti šlapimą ir sulaukti, kol namo sugrįš šeimininkai ir išves jį į lauką. Na, o visai mažytis keturkojis šlapinasi ir tuštinasi daug kartų per dieną, bet kur. Mieliausiai ant kilimo, nes neslysta letenos.

Kartais toks šunyčio elgesys veda iš proto šeimininkus (ypač, jeigu keturkojį įsigijo kažkokio impulso vedini, gerai neapgalvoję ar jo tikrai reikia). Nepatyrę šeimininkai gali ilgai vargti mokydami šunelį gamtinius reikalus atlikti lauke arba neturėti kantrybės vos prabudę pasičiupti augintinį ir su pižama bėgti į kiemą (ir dar pakęsti klausiamus kaimynų žvilgsnius). Tad, jeigu yra galimybė rinktis – bent jau aš rinkčiausi paaugintą, kuris ramiai snaustų šalia lovos ir naktį ant grindų nepaliktų „nematomų“ balučių (nėra smagu basa koja į jas įlipti).

Neturi „adatėlių“

Maždaug iki 4 mėnesių šuniukas elgiasi kaip piranija, arba užuolaidų segtukas. Neįmanoma nuo sofos nuleisti kojų arba ramiai pereiti per kambarį, nes tuoj į kelnes (arba nuogas kojas) susminga jo aštrūs dantukai. Jeigu namuose auga maži vaikai, dažniausiai jie bijo mažo šunyčio, bėga nuo jo, o šis žaismingai vejasi ir taikosi į kojas. Šuniukas nori žaisti, siausti, nejaučia savo jėgos ir gali tikrai skaudžiai įsisegti mažam vaikui. Kartais vaiko ir šuniuko draugystė tuo ir baigiasi, net deramai neprasidėjusi.

Be abejo, parsinešus namo tokį mažą šunytį, nuo pirmos dienos reikia auklėti ir neleisti kramtyti visko, kas pakliuvo, bet vis tiek kenčia šeimininko kojos, rankos, nosis (kai pasiima ant rankų pamyluoti). Paaugintas šuniukas gali būti toks pat žaismingas ir lygiai taip pat nejausti savo jėgos, tačiau jeigu jam keičiasi dantys iš „adatėlių“ į nuolatinius – jis žaisdamas nesikandžios taip skausmingai ir, be abejo, jau lengviau supras komandą „ne“.

Išmokęs „gero“ elgesio taisyklių

Kalė šuniukus ne tik maitina, bet ir auklėja. Jeigu kuris nors mažylis elgiasi blogai ar lipa jai ant galvos tikrąja to žodžio prasme, kalė sudrausmina garsiai urgzdama ir parodydama kur yra ribos. Kuo trumpiau šuniukas būna su savo mama, tuo mažiau suvokia, kad tam tikrų ribų pažeisti nevalia.

Keturių mėnesių ar vyresnis keturkojis jau yra išmokęs nuolankumo – kartais pakanka vieno „ne“ ir atsitraukia, atsisako ketinimų nugvelbti kokį skanų kąsnį nuo stalo arba į koją įsikibti. Būdami šalia mamos šuniukai mokosi bendrauti su žmonėmis, hierarchijos taisyklių. Tad parsinešus vyresnį šuniuką namo lengviau jį auklėti.

Paaugintą šuniuką patarčiau rinktis ir dėl to, kad ryškiau matosi jo temperamentas – mažiau galimybių įsigyti itin baikštų ar agresyvų šuniuką. Na, o visai mažiuko šuniuko pasirinkimas yra savotiška loterija, nes veisėjas gali tik nuspėti, kokio temperamento yra kelių savaičių šuniukas, tačiau pasakyti tvirtai, koks jis bus - neįmanoma. Aišku, atsižvelgiant į šuniuko veislę, jo tėvus, senelius galima numatyti, koks turėtų išaugti šuniukas, tačiau tik numatyti.

Ko nereikia bijoti

Kaip minėjau, dažniausiai žmonės ieško mažo šuniuko, nes nori jį „išsiauklėti pagal save“ (nelabai suprantu, ką tai reiškia, nes visi šunys turi išmokti paklusnumo, būti socializuoti, mokėti bent svarbiausias komandas, bet tegul...). Tačiau praktiškai iki metų šuniukas yra dar visiškas „vaikas“ - tikrai be jokio vargo išsiauklėsite jį kaip norėsite, aišku, jeigu auklėsite.

Paaugintas šuniukas naujoje šeimoje pritampa greičiau ir lengviau negu mažytis šunelis, kuris pratęs miegoti ir siausti su visa gauja. Dažnai toks jau „didelis“ šuniukas naujuose namuose iškart pritampa, nes nereikia dėmesio dalintis su kitais arba nuolatos būti žemiausiu gaujoje (po šeimininkų, jų vaikų, kitų suaugusių šunų). Paaugintas šuniukas lengviau miega jau pačią pirmą naktį naujuose namuose, supranta, ką reiškia „vieta“ ir necypauja kiaurą naktį. Jis ir namuose vienas lengviau pasilieka, ir mažiau griaužia baldus – nes būna išaugęs iš „graužiko“ amžiaus.

Na, o ką daryti su gražiais prisiminimais apie mažytį šuniuką, kurių visi nori? Manau, prisiminimų ir taip pakaks. Šuo vidutiniškai gyvena 10 metų, tad jeigu jis bus tikras jūsų draugas, prikaupsite gražių prisiminimų apie jį visam savo gyvenimui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (6)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?