Kodėl bent kartą gyvenime reikia apspjauti katę?

 (40)
Kaip elgiatės, kai norite nukirpti katei nagus, o ši šnypščia? Kačių veisėjai pasikalba su augintinėmis geriausiai joms suprantama kalba. Ta, kuria katės kalbasi tarpusavyje.
Katė
© Fotolia nuotr.

Apspjauti katę

Kai susitinka dvi nepažįstamos katės, kurį laiką jos viena kitą stebi, tada lėtai artėja viena prie kitos. Priartėjusios tiek, kad galėtų viena kitą užpulti, pradeda labai lėtai sukioti galvą į kairę ir dešinę, šnypšti bei spjaudytis. Tokiu būdu katės išsiaiškina savo hierarchiją. Tiesa, šis elgesys būdingas laukinėms katėms, naminės retai kada spjaudosi, tačiau genetinė atmintis veikia ir kito katino apspjautos iškart suprastų kodėl.

Taigi, kai katė pasielgia netinkamai, pavyzdžiui, šnypščia, kai norite paimti ją ant rankų, bando įdrėksti kuriam nors namiškiui ar kai pasišlapina ne vietoje, veiksmingiau ją sudrausminti „katės“ kalba nei riksmais, klyksmais ar švelniu: „negalima“.

Kodėl netinkamai elgiasi

Namuose katė gali elgtis netinkamai dėl kelių priežasčių, pavyzdžiui dėl streso, kurio anksčiau nejuto, dėl hormonų veiklos, jeigu katė nesterilizuota arba dėl noro dominuoti – būti vyriausiuoju gaujos nariu jūsų šeimoje. Pastaroji priežastis yra dažniausia, o katė, kaip ir bet kuris kitas gyvūnas kas kiek laiko nori pasitikrinti savo statusą gaujoje (gauja yra jūsų šeima) ir pradeda netinkamai elgtis. Kad ir dėl kokių priežasčių katė pasielgtų netinkamai, reaguoti patartina vienodai (išskyrus atvejus, kai gyvūnas serga): parodyti katei jos vietą ir paaiškinti, kad ne ji, o jūs esate aukščiausias hierarchijoje ir netoleruosite jokios savivalės. Tad pamatę, kad katė elgiasi netinkamai (kanda, šnypščia kai bandote nukirpti nagus) elkitės kaip vyriausias vadas namuose:

* Paimkite katę už kupros (lygiai taip, kaip katė ima kačiuką), pakelkite iki savo akių lygio ir žiūrėdami katei tiesiai į akis šnypškite ant jos. Tik jokiu būdu nekikenkite ir neleiskite juoktis kitiems šeimos nariams, nes katė nekvaila ir supras, kad jūs ne rimtai. Piktą šnypštimą katė supras maždaug taip: „čia aš vadas, tik aš turiu teisę taip elgtis.“

* Po to tiesiai į snukutį katei duokite kelis sprigtus (svarbu, kad judesiai būtų nesmarkūs, tačiau labai staigūs, panašūs į tuos, kaip katės mušasi tarpusavyje). Kad katė teisingai suprastų jūsų siunčiamą informaciją, privalote sprigtus duoti į snukutį, o ne kurią nors kitą kūno vietą.

* Vis dar nenuleiskite žvilgsnio nuo katės. Jeigu laikyti ją pakėlus per sunku, švelniai prispauskite prie žemės (kad jaustųsi pažeminta), patogiau ją paimkite už kupros ir vėl pakelkite.

* Dabar apspjaudykite katę, kelis kartus iš eilės, kad katė būtų priversta primerkti akis.

* Tai darykite tol, kol pajausite, kad katė nusileido ir nesipriešina, t. y. nešnypščia, nemiaukia ir nuleidžia žvilgsnį. Daugelis kačių ilgokai priešinasi ir bando įrodyti savo jėgą, tačiau jeigu nenusileisite, katė patirs pralaimėjimą ir nurims.

* Po to numeskite katę ant žemės (taip, kad nesusižeistų) ir nebendraukite su ja, ignoruokite tol, kol parodžiusi nusižeminimą, pati pas jus ateis.

* Jeigu baudžiate katę dėl to, kad pasišlapino ne vietoje, prieš numesdami ją ant žemės, nešini kate pasiimkite savo kvepalus ir jais išpurkškite tą vietą, kurioje ji pasišlapino ir padėkite ten savo drabužį (geriau dėvėtą, kad katė jaustų jūsų kvapą). Taip parodysite, kad tik jūs turite teisę namuose „palikti kvapą“. Kai katė tai pamatys, numeskite ją ant žemės.

* Vienoms katėms pakanka vieną kart parodyti, kas namuose šeimininkas, kitoms prireikia kelių kartų, tačiau visos nusileidžia ir šeimininkui pastebėjus, kad katė ir vėl elgiasi netinkamai pakanka piktai pažiūrėti arba šnypštelėti ir katė tuoj pat nurimsta.

Šis būdas puikiai žinomas kačių veisėjams, tačiau įsigijusiam pirmą katę greičiausiai pasirodys juokingas. Vis dėlto jeigu susikaupsite ir išbandysite, liksite maloniai nustebę, kad galite katei nukirpti nagus, išvalyti ausis, išmaudyti ar laikyti pas veterinarą, kai šis katę skiepija. Katė supras, kad jeigu gaujos vadas tai daro, vadinasi taip reikia ir negalima priešintis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?