Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti

 (25)
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.
Katė
© K.Kavolėlio nuotr.

Pvz., nuolat namie būnantis asmuo kačiuką ar vyresnio amžiaus katę gali maitinti kelis kartus dienoje konservais, o dirbanti šeima katę greičiausiai šers ryte ir vakare sausu ėdalu.

Ėdalų rūšys

Daugumai kačių augintojų patogiausi sausi pašarai. Jie gana pigūs, ilgai negenda. Žinoma, būtina rinktis kokybiškus, subalansuotus ėdalus. Vien sausu ėdalu šeriamoms katėm reikia duoti daug vandens.

Konservuose vandens gali būti iki 70 – 80 proc., jie duodami vietoj sauso ėdalo ar maišomi su juo. Nemažai kačių konservuotus ėdalus mėgsta labiau negu sausus, tad jų kiekį gali tekti normuoti. Kai kuriais atvejais vidutinio skonio ėdalas linkusiai tukti katei gali būti tinkamesnis pasirinkimas – taip katė nebus linkusi persiryti. Šeriant katę tik minkštos konsistencijos ėdalais, reikia nepamiršti, kad nuo jų labiau apsineša dantys, tad vertėtų atidžiau rūpintis tokį ėdalą gaunančių kačių burnos higiena.

Kai kurie kačių augintojai savo numylėtines šeria žalia termiškai neapdorota mėsa - imituoja plėšrūno maitinimosi modelį. Renkantis šį metodą, reikia neskubėti, nemažai domėtis, kad nebūtų pridaryta bėdos.

Šeriant katę netinkamu pašaru ar per mažu jo kiekiu, augintinės sveikata gali sutrikti. Nereikia ir persistengti - duodant per daug maisto, katė pradės tukti.

Ar reikia katę šerti nustatytu grafiku?

Nors laukinės katės ėda tada, kai joms pavyksta ką nors rasti ar sumedžioti, naminės labai mėgsta tvarką ir taisykles, taigi joms neabejotinai patiks ir tikslus, pastovus ėdimo laikas bei nekintanti vieta. Taip pat galite pabandyti paskutinįjį dienos patiekalą susieti su bendravimu – glostymu, žaidimais. Juk nenorite, kad katė į jus žiūrėtų tik kaip į maisto šaltinį – turite jai būti draugas bei kompanionas.

Kaip dažnai šerti kačiuką

Augančiam kačiuko organizmui reikia daugybės maistinių medžiagų. Akivaizdu, kad mažas skrandukas dar nepajėgus apdoroti didelio maisto kiekio. Augintinį reikėtų šerti reguliariai, užtikrinant, kad ėdalo jis gautų nuolat, tačiau nepradėtų tukti. Mažojo Miciaus alkis bus gera gairė nustatant, ar ėdalo jis gauna pakankamai.

Kai kas kačiukams leidžia ėsti „laisvai pasirenkant“ – jų dubenėlyje maisto būna nuolat. Tai gana patogu, tačiau būtina atidžiai kontroliuoti ėdalo, kurį suėda augintinis, kiekį.

6 savaičių amžiaus kačiuką rekomenduojama šerti 4 ar daugiau kartų per dieną. 12 savaičių amžiaus katinukui vienu šėrimu atiduodamo ėdalo kiekį patartina pradėti didinti ir palaipsniui palikti tris šėrimus paroje. 6 mėnesių sulaukusį kačiuką galima šerti du kartus per parą.

Kaip dažnai šerti suaugusią katę

Suaugusią (tai yra, 1 – 7 m. amžiaus katę) galima šerti vieną – du kartus dienoje. Dažniau rekomenduojami du kartai – tik kartą paėdusi katė ilgainiui išalks ir gali aktyviai prašyti maisto.

Numatytomis porcijomis augintines itin naudinga šerti tada, kai namuose jų gyvena keletas – taip galima lengvai sužiūrėti, kiek kuri suėda. Kartais augintines netgi tenka maitinti skirtingose patalpose, ypač jei jų sveikatos būklė ar ėdrumas skiriasi.

Kai kurių kačių dubenėlyje nuolat būna įpilta ėdalo. Paprastai tai propaguoja sausais pašarais šeriamų kačių, pasižyminčių stipria savikontrole (nelinkusių apsiryti), savininkai. RAW (žalia mėsa) ar konservais šeriamoms katėms toks metodas netiks, nes pastarieji ėdalai linkę greit gesti. Pernelyg mėgstančioms užkandžiauti, linkusioms tukti katėms „laisvo priėjimo“ šėrimo būdas netiks. Be to, net nuolat dubenėlyje paliekamas ėdalas turi būti šviežias, tad jį reikia reguliariai keisti.

Verta nepamiršti, kad katės negali ilgai badauti. Ilgiau kaip dvi paras negaunančioms maisto katėms gali sutrikti kepenų funkcija. Katės kilo iš protėvių, kurie maitinosi dažnai nedideliais kiekiais ir nuolat turėjo būti liekni, taigi nebuvo linkę kaupti riebalų atsargų. Paprastai badaujant riebalai perkeliami iš organizmo „sandėlių“ į kepenis juos perdirbant į lipoproteinus, tačiau kačių kepenys nesugeba suvaldyti didelio riebalų kiekio, dėl to gyvūnas suserga kepenų lipidoze (suriebėjimu).

Kaip dažnai šerti senas ar turinčias specialių poreikių kates

Vyresnio amžiaus (7 m. ir daugiau) katėms reikėtų išlaikyti įprastą šėrimo racioną, nors kai kurioms senjorėms ar specialių poreikių turinčioms augintinėms gali reikėti pakoreguoti grafiką – pvz., šerti jas dažniau. Geriausia jų maitinimą planuoti su veterinarijos gydytoju, kuris patars, kokios rūšies ėdalą vertėtų duoti. Senos katės dantys gali nebebūti tokie geri kaip anksčiau, taip pat galimos dantenų ligos, tad jai gali būti sunkoka kramtyti sausą ėdalą. Tokiu atveju galite pasiūlyti ką nors minkštesnio, lengviau kramtomo – vandenyje markintą sausą ėdalą, konservus ar guliašiukus.

Katės šėrimui pasirinkite ramią vietą, toliau nuo išmatų dėžutės, o dubenėlį statykite ant lengvai valomo paviršiaus. Jei auginate daugiau kačių, dubenėlius padėkite atokiau vieną nuo kito, kad išvengtumėte peštynių ar pavydo.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui? (14)

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui?
Tikriausiai daugelis bent kartą patyrė nepatogumo jausmą valgydami prie stalo namuose, kur yra gyvūnų, kai kiekvieną kąsnelį godžiai akimis rijo ir šalia sėdintis šuo, vėliau surinkęs visus ant žemės nukritusius maisto trupinėlius. Panašiai gyvūnai elgiasi ir lauke – kaip siurbliukai renka ant žemės rastus kąsnius, tačiau pagriebus ką nors pavojingo toks įprotis gali būti žalingas keturkojo sveikatai.

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams (3)

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį (2)

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.